Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (G. B. turto įgijimas apgaule) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (A. V. turto įgijimas apgaule) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. S. turto įgijimas apgaule) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Iš L. D. nukentėjusiųjų A. V. ir M. S. naudai priteista po 180 eurų nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

L. D. nuteistas už tai, kad jis, tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2017 m. kovo 2 d. susisiekė su interneto portale „Skelbiu.lt“ skelbimą dėl telefono pardavimo įdėjusiu nukentėjusiuoju G. B., kuriam išreiškė pageidavimą pirkti telefoną bei nurodė, kad už G. B. parduodamą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S6“ nurodytą kainą – 170 Eur, sumokės bankiniu pavedimu, bei susitarė, kad telefonas bus perduotas per autobusų stoties siuntų skyrių. Tęsdamas savo veiksmus, 2017 m. balandžio 12 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė G. B. bankinio pavedimo, kurį nedelsiant atšaukė, kopiją, taip pranešdamas tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog sumokėjo už telefono aparatą. Nukentėjusysis, suklaidintas L. D. apgaulingų veiksmų ir patikėjęs, jog į jo sąskaitą padarytas pavedimas, išsiuntė telefoną į Vilnių, kur 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus autobusų stotyje, adresu Vilniuje, Sodų g. 22 L. D. iš siuntų skyriaus minėtą telefoną paėmė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. B. priklausantį turtą – telefono aparatą „Samsung Galaxy S6“, 170 eurų vertės. Šiais veiksmais L. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat L. D. nuteistas už tai, kad jis, tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2017 m. balandžio 26 d. susisiekė su interneto portale „Skelbiu.lt" skelbimą dėl telefono pardavimo įdėjusiu nukentėjusiuoju A. V., kuriam išreiškė pageidavimą pirkti telefoną, bei nurodė, kad už A. V. parduodamą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S6“ nurodytą kainą – 185 eur, sumokės bankiniu pavedimu, bei susitarė, kad telefonas bus perduotas per autobusų stoties siuntų skyrių. Tęsdamas savo veiksmus, 2017 m. balandžio 26 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė A. V. savo asmens tapatybės kortelės kopiją, bankinio pavedimo, kurį nedelsiant atšaukė, kopiją, taip pranešdamas tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog sumokėjo už telefono aparatą. Nukentėjusysis, suklaidintas L. D. apgaulingų veiksmų ir patikėjęs, jog į jo sąskaitą padarytas pavedimas, išsiuntė telefoną į Vilnių, kur 2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus autobusų stotyje, adresu Vilniuje, Sodų g. 22 L. D. iš siuntų skyriaus minėtą telefono aparatą paėmė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą – telefono aparatą „Samsung Galaxy S6“, 185 eur vertės. Šiais veiksmais L. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Be to, L. D. nuteistas ir už tai, kad jis, tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2017 m. gegužės 9 d. susisiekė su interneto portale „Skelbiu.lt“ skelbimą dėl telefono pardavimo įdėjusiu nukentėjusiuoju M. S., kuriam išreiškė pageidavimą pirkti telefoną, bei nurodė, kad už M. S. parduodamą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Iphone 6“ nurodytą kainą – 210 eur, sumokės bankiniu pavedimu, bei susitarė, kad telefonas bus perduotas per autobusų stoties siuntų skyrių. Tęsdamas savo veiksmus, 2017 m. gegužės 10 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė M. S. bankinio pavedimo, kurį nedelsiant atšaukė, kopiją, taip pranešdamas tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog sumokėjo už telefono aparatą. Nukentėjusysis, suklaidintas L. D. apgaulingų veiksmų ir patikėjęs, jog į jo sąskaitą padarytas pavedimas, išsiuntė telefoną į Vilnių, kur Vilniaus autobusų stotyje, adresu Vilniuje, Sodų g. 22 L. D. iš siuntų skyriaus 2017 m. gegužės 10 d. minėtą telefoną paėmė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, M. S. priklausantį turtą – telefono aparatą „Iphone 6“, 210 eurų vertės. Šiais veiksmais L. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

L. D. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę, nes dabartinė yra per griežta.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis palaikė savo apeliacinį skundą, jo gynėjas prašė sušvelninti paskirtą bausmę bei atkreipė dėmesį į tai, kad teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, nes subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas iš tikrųjų jas visiškai sudėjo. Prokurorė teigdama, jog teismo paskirtos bausmės yra teisingos ir adekvačios, visgi sutiko, kad nuosprendyje yra padaryta klaida bendrinant L. D. paskirtas bausmes, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ištaisant padarytą klaidą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą skirdamas bausmes už kiekvieną L. D. inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visgi teisėjų kolegija sutinka su proceso dalyvių argumentais, jog subendrindamas L. D. bausmes, apylinkės teismas prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą paskirtų arešto parų skaičių, nors bendrindamas bausmes taikė dalinį bausmių sudėjimą. Šioje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių ar jų kvalifikavimo, nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžio, todėl pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam L. D. paskyrė ne per griežtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas.

L. D. padarė 1 baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą bei 2 baigtus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veiksmų tikslas – gauti turtinės naudos. Vilniaus miesto apylinkės teismas L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi dėl jų padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atidžiai vertino bylos aplinkybes, L. D. asmenybę, padarytų veikų pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausme, neatimant L. D. laisvės, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

Iš L. D. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje 2 kartus teistas (t. 2, b. l. 77-81), nepaisant jauno amžiaus net 19 kartų baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog 13 jo padarytų administracinių nusižengimų, yra sukčiavimai siekiant įgyti turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL, t. y. padaryti analogišku būdu, kaip nagrinėjamoje byloje, o net 6 iš jų padaryti po to, kai nagrinėjamoje byloje L. D. buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo (t. 2, b. l. 82-89). Už minėtus administracinius nusižengimus L. D. ne kartą baustas baudomis, jo atžvilgiu už turtines nusikalstamas veikas keliskart skirta arešto bausmė, tačiau šios poveikio priemonės teigiamos įtakos L. D. elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nei L. D. taikytos turtinio pobūdžio poveikio priemonės ir net trumpalaikis laisvės atėmimas nėra veiksmingomis priemonėmis įgyvendinant bausmės tikslus šio nuteistojo atžvilgiu: pastarojo veikimo modelis siekiant įgyti neteisėtos turtinės naudos yra nusistovėjęs. Minėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės tokioje situacijoje yra tinkamos, nes švelnesnių poveikių priemonių taikymo neefektyvumas L. D. atžvilgiu yra akivaizdus.

Nagrinėjamų skundo argumentų kontekste apygardos teismas pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra netgi pakankamai švelni. Pabrėžtina, jog vien už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių rūšių yra numatyta galimybė skirti ir laisvės atėmimo iki 3 (trejų) metų bausmę. Visgi, net ir turėdamas omenyje, kad L. D. neteisėtas veikimas siekiant įgyti neteisėtos turtinės naudos yra besikartojantis, jog jo pavojingumas nemažėja bei, kad jam taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos, už 3 jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą, nors ir padarydamas skaičiavimo klaidą, skyrė bendrą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (iki pritaikydamas BK 64¹straipsnio nuostatas). Kitaip tariant, bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė net už vieno jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Teismo vertinimu, tokia bausmė negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Visgi nepriklausomai nuo to, kas minėta, apygardos teismas sutinka, kad bendrindamas L. D. paskirtas bausmes, teismas padarė klaidą. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje yra numatyta, kad „paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bendrintinos dalinio sudėjimo būdu“ (t. 2, b. l. 133). Atitinkamai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu <...>.“ (t. 2, b. l. 134).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad už kiekvieną BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam buvo skirta 45 parų arešto bausmė. Taigi galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė L. D. galėjo būti skiriama tik tuo atveju, jei prie jam paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, būtų pridėtos visos 90 (3 mėnesiai) arešto parų, t. y. jei bausmės būtų subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu. Įvertinus jau minėtus nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių teiginius apie dalinį bausmių sudėjimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas prie L. D. skirtos laisvės atėmimo bausmės siekė tik iš dalies pridėti bausmes, skirtas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik toks minėtų teismo motyvų aiškinimas, t. y. nuteistojo naudai, gali užtikrinti teisingos bausmės nuteistajam paskyrimą bei proceso dalyviams kylančių abejonių dėl paskirtos bausmės teisingumo eliminavimą.

Remdamasis tuo, kas minėta bei vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, apeliacinės instancijos teismas prie L. D. skirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies prideda dalį paskirtų arešto bausmių, t. y. po 30 parų arešto. Taigi galutinė subendrinta bausmė L. D. yra 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę L. D. nustatant 5 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir BPK 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendį dėl paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti L. D. subendrintą bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti L. D. galutinę bausmę – 5 (penkis) mėnesius ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.