- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-287-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00571-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno tardymo izoliatorius
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (toliau – ir institucija) direktoriaus M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimo J. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus specialistė 2021 m. kovo 2 d. surašė J. P. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. liepos 12 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, talpinamas į kamerą Nr. 147, vartojo necenzūrinius žodžius Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. S. atžvilgiu, taip pažemindamas jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą, taip pat nevykdė jo teisėtų nurodymų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta J. P. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, nutraukta, konstatavus, jog jo veiksmuose nėra šių administracinių nusižengimų požymių. Motyvuodamas šią išvadą, apylinkės teismas nurodė, jog nors nagrinėjamu atveju suimtasis J. P. ne tik išsakė necenzūrinius žodžius ir niokojo pataisos įstaigos turtą, bet ir pataisos įstaigos specialistui grasino susidorojimu, tačiau visi jo veiksmai buvo nukreipti į jį patį, kaip siekis būti perkeltam į gydymo įstaigą, ir nesudarė tyčios pažeminti statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad suimtajam, pažeidusiam Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 34 straipsnyje numatytos nuobaudos, ir sprendė, kad už J. P. inkriminuojamus pažeidimus – vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą ir pareigos nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono bei tausoti pataisos įstaigos turtą nevykdymą, pirmiau turi būti taikoma drausminė atsakomybė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriaus viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažinti, jog J. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, ir skirti jam baudą. Skunde nurodoma, jog nesuprantama kokiais duomenimis vadovaudamasis apylinkės teismas padarė išvadą, kad visi J. P. veiksmai buvo nukreipti į jį patį, siekiant būti perkeltam į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ši išvada neatitinka bylos duomenų. J. P. žodžiais „bus tau pizdiec“, „negyvensi, tik užsuksi į kamerą, iš kart iškirsiu“ grasino (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pareigūną G. S. sužeisti bei jo atžvilgiu vartojo jo garbę ir orumą įžeidžiančius necenzūrinius žodžius – išvadino G. S. „kurva jabanu“, nevykdė jo teisėtų nurodymų. Surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad J. P. įžeidinėjo ir grasino G. S. tik tada, kai šis pareigūnas nurodė jam nusiraminti. Nurodytus J. P. teiginius apylinkės teismas nepagrįstai vertino kaip vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nes jie neginčytinai yra įžeidžiančio turinio bei skirti konkrečiam, jį sudrausminti siekusiam pareigūnui. Kitam konfliktinėje situacijoje dalyvavusiam pareigūnui – P. B., J. P. negrasino ir jo neįžeidinėjo. Taip pat skunde pažymima, kad J. P. net kelis kartus nereagavo į pareigūno raginimus nusiraminti, dėl ko prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Jis itin įžūliai nevykdė teisėtų pareigūno G. S. reikalavimų, elgėsi iššaukiančiai, tyčia nesilaikė laisvės atėmimo vietoje nustatytos tvarkos, po raginimų nusiraminti ne tik jų nevykdė, tačiau ir įžeidinėjo statutinį valstybės tarnautoją.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į institucijos direktoriaus apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus M. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, direktorius iš esmės nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad J. P. veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių, ir šios išvados pagrindu priimtu sprendimu nutraukti J. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Anot apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai J. P. veiksmus vertino kaip tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, už kuriuos atsakomybė kyla pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, o ne kaip administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
8. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
9. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu paminėti, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
10. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tuo tarpu pagal ANK 508 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kad žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. Pažymėtina, jog abu šie straipsniai yra įtvirtinti ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šių administracinio nusižengimų sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
11. Šiuo konkrečiu atveju yra neginčytinai nustatyta, jog J. P., būdamas laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, 2020 m. liepos 12 d. apie 17.15 val. dėl padaryto režimo pažeidimo talpinamas į kamerą Nr. 147, ėmė grasinti, kad suniokos kameros inventorių ir susižalos, kad būtų etapuojamas į gydymo įstaigą, bei vyriausiojo specialisto G. S. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino susidorojimu, o pareikalavus nusiraminti, J. P. pradėjo kumščiais daužyti kameroje esantį stalą, gultą ir mėgino pasiekti stiklą ir jį išdaužyti. Dėl to vyriausiasis specialistas panaudojo specialiąją priemonę – antrankius, siekiant jog suimtasis nesusižalotų ir nusiramintų. Tai, kad po to, kai jis buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų talpinamas į kamerą Nr. 147, pradėjo elgtis agresyviai bei vartoti necenzūrinius žodžius, pripažįsta ir pats J. P., tačiau jis nurodo, kad tokius žodžius vartojo tik dėl to, kad buvo susinervinęs dėl jo perkėlimo į kamerą Nr. 147 (b. l. 7).
12. Įvertinęs J. P. atliktų veiksmų, jį perkeliant iš vienos kameros į kitą, pobūdį bei (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui G. S. išsakytų žodžių, pareigūnui pareikalavus nusiraminti, turinį, taip pat tai, kad dėl tokio jo elgesio pareigūnai privalėjo panaudoti ir specialiąsias priemones – antrankius, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundu argumentu, jog J. P. elgesys šiuo atveju vertintinas kaip itin įžūlus, iššaukiantis bei nepagarbus. Tačiau vien necenzūrinių žodžių vartojimas, grasinimas susidoroti su tardymo izoliatoriaus vyresniuoju specialistu, kaip ir šios įstaigos turto niokojimas, bei reikalavimo nusiraminti nevykdymas savaime administracinės atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį neužtraukia.
13. Pažymėtina, jog, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal ANK 508 straipsnį, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi, tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas negali būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu.
14. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nors suimtasis J. P. ne tik išsakė necenzūrinius žodžius ir niokojo pataisos įstaigos turtą, bet ir tardymo izoliatoriaus specialistui grasino susidorojimu, tačiau jo tyčia buvo nukreipta ne į statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą. Tokiu būdu J. P. tik išreiškė nepasitenkinimą jo perkėlimu į kitą kamerą, t. y. protestavo prieš pareigūnų veiksmus, ką patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, jog necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu jis pavartojo tik dėl to, kad buvo susinervinęs dėl jo patalpinimo į kamerą Nr. 147. Tai, kad tokiu būdu jis tik reagavo į jo netenkinančią situaciją, o ne siekė paniekinti ir pažeminti vieną iš pareigūnų – G. S., akivaizdžiai patvirtina ir kiti J. P. to paties įvykio metu atlikti veiksmai – grasinimas susižaloti, kameroje esančio stalo bei gulto daužymas, bandymas pasiekti kameroje esantį lango stiklą ir jį išdaužti. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019) Todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų. Įvertinęs aplinkybes, kurioms esant necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti, jų intensyvumą (iš esmės pasakyta tik viena frazė, kuri galėjo pažeminti vyriausiojo specialisto garbę ir orumą („suka kurva jabanas“), bei viena frazė, kuri galėtų būti traktuojama kaip grasinimas susidoroti („tau bus pizdiec, jei užeisi į kamerą iškart iškirsiu“), tai, kad pavartoti žodžiai nėra tiesiogiai susiję su statutinio valstybės tarnautojo statuso pažeminimu, kad šie žodžiai buvo išsakyti tik kitų pareigūnų, kurie savo darbe taip pat dažnai susiduria su panašiomis situacijomis, akivaizdoje, nesant aplink kitų suimtųjų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. P. pasakytos frazės savo apimtimi negali būti vertintinos įžeidimu, nukreiptu į pareigūno asmenines savybes, kurių ištarimas galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį.
15. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju itin svarbu įvertinti tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aptariamo įvykio metu buvo suimtas ir jam inkriminuoti nusižengimai buvo padaryti kardomojo kalinimo vietoje – izoliatoriuje, kadangi suimtųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus yra numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, jog suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma ir jam užtikrinti keliami reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suimtųjų atsakomybė už rėžimo reikalavimų pažeidimus reglamentuota minėto įstatymo 34 straipsnyje.
16. Kaip teisingai pažymėta ir apylinkės teismo nutarime, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistų P. B. ir G. S. tarnybiniuose pranešimuose dėl suimtojo J. P. elgesio, fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo (b. l. 2-3) yra nurodyta, kad ankščiau aptartais veiksmais J. P. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus (vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus) ir Taisyklių 18.4, 18.15 punktuose įtvirtintas pareigas (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti; tausoti pataisos įstaigos turtą).
17. Atsižvelgęs į tai, kad suimtajam pažeidus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, jam gali būti skiriamos Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje numatytos nuobaudos, apylinkės teismas pagrįstai pripažino ir tai, kad nagrinėjamu atveju J. P. nesilaikius vidaus tvarkos taisyklių ir nevykdžius pareigos nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono bei tausoti pataisos įstaigos turtą, jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes už tokio pobūdžio pažeidimus, vadovaujantis sistemine teisės aktų analize ir konstituciniu taikomų sankcijų proporcingumo principu, taikytina drausminė atsakomybė.
18. Taigi, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, pripažindamas, kad ši konkreti situacija nepatenka į ANK reguliavimo sritį ir tuo pagrindu nutraukdamas J. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, byloje surinktų įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad J. P. negali būti taikoma administracinė atsakomybė, jis gali atsakyti tik drausmine tvarka, kadangi asmuo savo veiksmais galimai pažeidė kardomojo kalinimo vietos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką. Apeliantas, vadovaudamasis tik subjektyviu analizuojamos situacijos vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą. Todėl teisėtas ir pagrįstas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti, o (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus M. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.