Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustosios N. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo N. S. nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 30 EUR bauda;

pagal ATPK 130 str. 1 d. 870 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta N. S. galutinė subendrinta nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nubausta už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 12 d. 21.44 val., (duomenys neskelbtini) kieme,vairuodama automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. S., atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš galo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Vairuotoja N. S. iš įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino. Tokiais savo veiksmais N. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 212 punktų reikalavimus.

Apeliantė analizuoja vyriausiojo patrulio A. B. 2015-09-13 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, J. G., J. G. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, pasisako dėl policijos patrulės tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, dėl eismo įvykio schemos, kurią, pasak apeliantės, susipažindama su byla pirmą kartą pamatė. Nurodo, kad ji nagrinėjant administracinę bylą teisme, matė kaip teisėjas vartė kažkokias nuotraukas, tačiau posėdžio metu jai nuotraukos nebuvo parodytos, o atėjus susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, tų nuotraukų byloje nebebuvo, todėl nesupranta, kur jos dingo.

Taip pat apeliantė nurodo, kad teismo posėdis užtruko tik apie 10 minučių, teismo posėdžio metu jai nebuvo suteikta teisė pareikšti prašymus ar pageidavimus. Pažymi, kad administracinės bylos posėdyje nedalyvavo nei Institucijos atstovas, nei nukentėjusioji, jog nukentėjusioji net nebuvo kviečiama dalyvauti teismo posėdyje. Teigia, kad byloje nėra aišku, ar J. G. buvo padaryta kokia nors turtinė žala dėl jos automobilio apgadinimo. Nurodo, jog iki šiol J. G. jai nėra pareiškusi jokių pretenzijų. Teigia, kad jos vairuojamą automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo policijos pareigūnas, tačiau ant šio automobilio nerado jokių žymių, pažeidimų, įlenkimų ir pan.

Mano, kad administracinė byla turėtų būti išnagrinėta objektyviai, teisingai ir sąžiningai, kad būtų išsiaiškintos visos bylos reikšmingos aplinkybės, surinkti visi įrodymai, nustatyta įrodymų visuma, patvirtinanti jos kaltę, ir dalyvaujant suinteresuotos institucijos atstovui tyrusiam eismo įvykį, dalyvaujant ir apklausiant nukentėjusiąją J. G. bei apklausiant ir kitus bylos liudytojus.

Jų nuomone, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjos aktyvių veiksmų buvo padaryta žala fiziniam asmeniui ir šios atsakomybės buvo bandyta išvengti. Už šią veiką ATPK numato griežtą sankciją (bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu), kadangi šie pažeidėjo veiksmai pasižymi tiesioginės tyčios forma, t. y. asmuo suprato savo veiksmus, jų norėjo ir to siekė. N. S. paaiškinime nurodė, jog kliudydama kitą automobilį nejuto jokio smūgio, neigė įvykdžius eismo įvykį, tačiau įvykį matęs liudytojas J. G. patvirtino, jog su minėtu automobiliu „Volvo S60“ buvo apgadintas jo dukrai J. G. priklausantis automobilis „Mazda A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei paaiškinime nurodė, jog automobilį „Volvo S60“ vairavusi moteris, nesiėmė jokių veiksmų, pasiliekant eismo įvykio vietoje iš jo nuvažiavo. Pažymi ir tai, jog renkant įrodymus susijusius su minėtu eismo įvykiu, buvo abu automobiliai sustatyti šalia vienas kito, kur vyresnysis patrulis A. B. įforminęs minėtą eismo įvykį, tarnybiniame pranešime patvirtino, jog abiejų automobilių apgadinimo aukštis ir apgadinimai sutapo, todėl abejoti, dėl eismo įvykyje dalyvavusių minėtų abiejų automobilių, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsakingas ir keliantis pavojų transporto priemonių vairavimas yra viena iš prioritetinių krypčių eismo saugumo srityje, todėl atsižvelgiant į tai, Kelių policijos poskyrio pareiga yra užtikrinti eismo saugumą aptarnaujamojoje teritorijoje bei ATPK tikslų įgyvendinimą.

Skunde N. S. nepateikė argumentų, kurie jų nuomone paneigtų nutarime išdėstytas aplinkybes, todėl atsižvelgdami į visus pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus, teigia, jog N. S. tokie argumentai laikytini kaip gynybos pozicija ir bandymas išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės, todėl jų nuomone tik paskirtoji nuobauda galės užtikrinti, jog bus įgyvendinti ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai ir paskirta administracine nuobauda bus pasiekta ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad N. S. dalyvavo teismo posėdyje, ir iš šio nutarimo turinio galima spręsti, kad ji pripažino savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus. Tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde N. S. neigia tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos, nurodo, jog nagrinėjamo įvykio metu išvažiuodama iš Žemaitės g. 6 namo kiemo, norėdama apsukti automobilį pavažiavo atbuline eiga, tačiau ji nejuto, jog kliudė kitą automobilį, taip pat nurodo, kad nenustatyta, jog dėl eismo taisyklių pažeidimo būtų padaryta žala. Kadangi bylos medžiagoje nėra teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas patikrinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes neturi galimybės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad N. S. ginčija savo kaltę dėl tiek dėl ATPK 130 str. 1 d., tiek ir dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, apygardos teismas mano, kad siekiant objektyviai išsiaiškinti galimų pažeidimų padarymo aplinkybes yra tikslinga apklausti ne tik įvykį mačiusį ir apie eismo įvykį policijai pranešusį liudytoją, nukentėjusiąją, bet ir pačią N. S., administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio surašiusį bei įvykio vietos schemą sudariusį policijos pareigūną, taip pat išsireikalauti nuotraukas, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta (šie duomenys nurodyti vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime) ir kurios nepridėtos prie administracinio teisės pažeidimo bylos.

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo išsiaiškinta, ar iš tikrųjų N. S. vairuodama automobilį ir kliudžiusi kitą automobilį galėjo nepajusti smūgio, nors šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, nes baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, bet dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus jos liko tinkamai neįvertintos.

Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Taigi šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių patikrinti pačios apeliantės, liudytojų nurodomas aplinkybes dėl to, ar N. S. tikrai padarė jai inkriminuotus pažeidimus, ar jos veiksmai pasireiškė sąmoningu veiksmu – tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nepašalino esančių abejonių, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.