Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai N. S. ir jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Justui Priedininkui,

teismo posėdyje išnagrinėjo N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, bedarbės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2015 m. rugsėjo 12 d. 21.44 val. Mažeikių m., Žemaitijos gatvės namo Nr. 6 kieme vairuodama automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. S., važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš galo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius, iš įvykio vietos nepranešusi policijai pasišalino. Tokiais savo veiksmais N. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 212 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du N. S. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. S. neprisipažino padariusi jai inkriminuojamus teisės pažeidimus ir paaiškino, jog 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. su Z. A. grįžusi iš Ventos užėjo pas ją pasikalbėti, išgėrė kavos ir apie 21 val. išvažiavo namo. Mažeikių m., Žemaitijos gatvės namo Nr. 6 kieme esanti automobilių aikštelė buvo pilna automobilių. Jos automobilis stovėjo priekiu į laiptinę. Išvažiuodama iš minėto kiemo ji pavažiavo atbuline eiga, po to – į priekį ir vėl stūmėsi atbulom, bet nejuto, kad būtų kur atsitrenkusi. Pažymėjo, jog ant jos automobilio galinės dalies tamsių dažų pėdsakų nebuvo, buvo tik seni nubrėžimai. 2015 m. rugsėjo 15 d. jai paskambinusi jos uošvė R. S. pasakė, kad pas ją buvo atvažiavę pareigūnai ir sakė, kad ji pabėgusi iš įvykio vietos. Rugsėjo 17 d. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad atvažiuos patruliai apžiūrėti mašinos. Atvažiavę patruliai apžiūrėjo automobilį, sakė, kad yra, atseit, pabraižymų. Po to nuvažiavo į įvykio vietą ir liepė privažiuoti prie nukentėjusiosios automobilio. Pareigūnai sakė, kad įvyko eismo įvykis, sulenktos durelės, pabraižymai ir kad ji kalta dėl įvykio. Pabrėžė, jog ji tikrai nekliudė nukentėjusiosios automobilio, to negalėjo būti ir netyčia, nes vairuodama ji žiūri į veidrodėlius. Nors aikštelėje buvo tamsu, bet važiuojant atbuline eiga šviečia galinis žibintas, todėl važiuojant matyti. Automobilio Mazda nepastebėjo, t. y. nežiūrėjo, kokia mašina stovėjo šalia. Tikrai nebūtų bėgusi iš įvykio vietos, nes mašina buvo tvarkinga, ji blaivi, žinojo, kokia griežta už tai yra atsakomybė. Yra įsitikinusi, kad nejuto, kad būtų apgadinusi kitą automobilį ir nepasišalino iš įvykio vietos. Mano, jog koks nors kitas automobilis stovėjo prieš ją ir anksčiau apgadino nukentėjusiosios automobilį. Jos draugė žiūrėjo pro langą, ir matė, kai ji išvažinėjo iš kiemo. Jos automobilis nenaujas, todėl ant jo galinio bamperio buvo matyti pabraižymų.

Nukentėjusioji J. G. paaiškino, jog šeštadienį į namus grįžo apie pusę keturių, jos automobilis buvo tvarkingas, įlenkimų nebuvo. Jai išėjus iš namų, po devintos ar apie pusę dešimtos valandos paskambino tėtis ir pasakė, kad įlenktos jos mašinos galinės durelės. Grįžus namo tėtis kvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo kitą dieną apie pietus, paėmė paaiškinimą ir liepė laukti, kol iš Krakių grįš kelių policininkai. Pastarieji atvažiavę matavo, fotografavo automobilį. Jos automobilis buvo pastatytas priekiu į laiptinę, toliau nuo laiptinės, į namo pusę. Tėčio buto langai į tą kiemą. Tėtis pasakojo, jog prieš devintą valandą išėjo į balkoną ir matė, kaip moteris iš lėto manevruoja. Buvo paliktas mažas atstumas tarp automobilių, todėl jam kilo įtarimas, kad gali būti atsitrenkta. Nuėjęs pažiūrėti pamatė ant jos mašinos įlenkimą, garso negirdėjo. Buvo matyti įlenkimas ir iš arčiau pažiūrėjus nedidelis balkšvas įbrėžimas. Tėvukas sakė, kad galimai vairavo moteris. Kiemas apšviestas, apšvietimas būna įjungtas kiekvieną vakarą. Kai buvo apžiūrimi abu automobiliai, ji iš arti nežiūrėjo S. automobilio, bet matėsi juodi įbrėžimai ant galinio bamperio iš vairuotojo – kairės pusės.

Liudytojas A. B. parodė, jog 2015 m. rugsėjo mėnesį iš budinčio gavęs pranešimą, kad reikia vykti į Žemaitijos g. 6, kur apgadintas Mazda automobilis, o kito vairuotojo nėra. Nuvykus pasitiko savininkė ir liudininkas – automobilio savininkės tėvas, kuris paaiškino, kad jis buvo balkone ir matė, kaip atbuline eiga važiavo automobilis, kurio numeris ne toks, kaip visų, o kvadratinis. Pasakė, kad automobilį vairavo moteris. Nubraižė schemą, nufotografavo, išmatavo. Automobilio Volvo buvo apgadintas galinis bamperis, nubraižytas kampas, kur balta, buvo matyti juodos spalvos dažai. Nuvykus pas S. kartu apžiūrėjo jos automobilį, po to nuvažiavo į Žemaitijos g. 6 prie automobilio Mazda, sustatė automobilius vienas šalia kito, apgadinimų aukščiai atitiko. Buvo abu kampai apibraižyti, bet būtent kairiosios pusės aukščiai atitiko ir matėsi juodi dažai.

Liudytojas J. G. parodė, jog praėjusių metų rugsėjo 13 d. ryte turėjo važiuoti į Šilalę, todėl ruošėsi eiti anksti miegoti. Turi tokį įprotį išeiti į balkoną, nes galima pamatyti visokių įdomumų. Pastebėjo šviesios, sidabrinės spalvos automobilį Volvo. Kaip suprato, tas automobilis turėjo stovėti greta Mazda automobilio, arba ji įvažiavo. Pamatė automobilio priekį ir per priekinį stiklą matė, kad lyg tai už vairo buvo moteris. Kad buvo moteris, sprendžia iš plaukų ir moteriškų rankų. Moteris pradėjo apsisukimo manevrą. Dešinėje mašinų užstatyta nebuvo, buvo galima apsisukti. Ji pradėjo apsisukimo manevrą – iš pradžių stūmėsi atbula. Jis pastebėjo, kad dega šviesos, pažibinčiai, atbulinės pavaros šviesa, ir labai priartėjo prie Mazda užpakalinių durelių. Užsidegė „stop“ signalas ir liko labai mažas tarpelis. Pagalvojęs, kad buferis labiau išsikišęs už lempas, supratęs, kad buferis tikrai turėjo remtis. Pagalvojęs, kad yra nusirengęs ir kol apsirengs nespės išbėgti į lauką, kol mašina dar yra, todėl laukė antro manevro, kol automobilis atsistos galu daugiau į jį. Tada pamatė automobilio ketvirtainiškus numerius ir numerio skaičius „502“, raidžių nematė. Jam išbėgus į kiemą automobilio nebebuvo. Pabraukus ranka dukters automobilį jautė stiprų įlenkimą ant durelių. Parvažiavus dukrai ir apžiūrėjus automobilį, nutarė kviesti policiją. Skambino pusę dešimtos, gal be penkiolikos dešimtą valandą, o automobilių kontaktas buvo be penkių minučių devintą. Kai surašė jo paaiškinimą, jis sakęs pareigūnams, kad įvykis buvo prieš devintą valandą, o paaiškinime parašyta, kad 21.44 val. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad kai gaunamas pranešimas apie įvykį, tada ir registruojamas įvykis. Kai per balkoną stebėjo Volvo automobilio apsisukinėjimą, kiemas buvo apšviestas, o kur stovėjo mašina, ten buvo šešėlis. Išėjęs į kiemą mašinos apgadinimą pajuto palietęs mašiną ranka. Buvo apgadintos automobilio durelės. Kai išaušo, be durelių įlenkimo, matėsi ir baltos „drūžės“ nuo kito automobilio.

Liudytoja Z. A. parodė, jog 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 9 val. vakaro ar penkios minutės po 9 val. ji būdama buto balkone stebėjo, kaip N. S. išvažiuoja iš kiemo –pavažiavo atgal, apsisuko, po to į priekį ir išvažiavo. Buvo pradėję temti, bet tamsu nebuvo, ji matė, jog N. S. automobiliu prie jokio automobilio nebuvo priartėjusi ir niekur neatsitrenkė. Maždaug po savaitės paskambinus N. S. ir papasakojus, kad ją kaltina stuktelėjus į kaimynų automobilį, ji apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, bet kokių nors pažeidimų nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamos N. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta: 2015 m. rugsėjo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-38374821-15, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame konstatuoti automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai: galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas; pažyma dėl eismo įvykio; eismo įvykio vietos schema; J. G., J. G., A. B. parodymais; foto nuotraukomis, iš kurių matyti šviesių dažų žymės ant automobilio Mazda (61–63 b. l.).

Byloje įrodyta, kad N. S. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 21 val. Mažeikių m., Žemaitijos gatvės namo Nr. 6 kieme vairuodama automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiu būdu padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

N. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos N. S. – galiojančių nuobaudų neturi, į tai, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, N. S. už padarytą pažeidimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijose minimumą (ATPK 30² straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys liudija, kad N. S. galėjo nepajusti jos vairuojamo automobilio Volvo S60 ir stovėjusio automobilio Mazda, susidūrimo, todėl galėjo nesuprasti, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. N. S. ir paaiškinime, ir apklausiama teisme nurodė, jog 2015-09-12 išvažinėdama atbuline eiga iš Žemaitijos g. 6 namo kiemo nejuto, kad savo automobilio kairiąja galine dalimi būtų atsirėmusi į stovinčio automobilio Mazda galines dureles ir sparną. Jos automobilis nebuvo apgadintas, apie tai, kad buvęs automobilių susilietimas paliko minėtas žymes, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Iš automobilio Mazda foto nuotraukų matyti, jog eismo įvykio metu buvo įlenktos kairės pusės galinės durelės ir ant sparno matyti šviesių dažų žymės, automobilio Volvo S60 foto nuotraukų protokolą surašiusi institucija nepateikė, o N. S. pateiktos nuotraukos darytos 2015-10-16, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, jose žymesnių defektų nematyti. Byloje esančios automobilio Mazda foto nuotraukos ir eismo įvykio vietos schemos duomenys taip pat neduoda pagrindo manyti, kad automobilių kontaktas buvo stiprus ir smūgis automobilyje turėjo būti jaučiamas. Byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad N. S. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Todėl teismas sprendžia, jog ji galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdama tyčia, sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl N. S. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl N. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti N. S., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Mokėjimo paskirties kodas 1001.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK–15051673356), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį – A2.6-12/169/2016 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokes-čių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apy-gardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.