- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-292-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01274-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Ž. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. K. 30948,11 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2017-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014-04-28 Ž. K. lydant bituminę stogo dangą name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro metu apgadinta J. B. priklausanti namo dalis bei ten buvęs turtas. J. B. jai priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) bei turtą apdraudė AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kompensuodamas (duomenys neskelbtini), padarytą žalą J. B. priklausančiam turtui, AB „Lietuvos draudimas” draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 33034,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokėjus išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis (CK 6.1015 str.). Remiantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. (24)3-186(1.83.-24), Ž. K. savo gyvenamojo namo pusėje, ant stogo, vykdė ugnies darbus. Ž. K., lydydamas bituminę stogo dangą prie metalinės stogo dangos, neišlaikė reglamentuojamų minimalių atstumų iki degių stogo konstrukcijų, dėl to užsidegė neapsaugotos degios konstrukcijos. Nustatyta gaisro kilimo priežastis – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių vykdant ugnies darbus reikalavimų pažeidimas, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Tikslindama ieškinio reikalavimą, ieškovė nurodė, kad teikiant ieškinį teismui, nebuvo paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, todėl prašė priteisti iš atsakovo galutinę 30948,11 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Ž. K. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas sutiko, kad gaisras kilo dėl jo kaltės ir jis turi atlyginti žalą, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu žalos dydžiu. Nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikoma 3 metų ieškinio senatis ir prašė ją taikyti. Nurodė, kad žalos atlyginimo atsiradimui svarbu du aspektai – tai neteisėti asmens veiksmai ir realios žalos atsiradimas (nuostoliai), kuri turi būti reali, ir tiksliai teisingai apskaičiuota. Nepakanka vien žalos atsiradimo pagrindo, turi būti ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios tokios žalos realų buvimą. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žalos atsiradimo realumą ir dydį privalo įrodyti ieškovė. Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos dydžio atsakovas prašė taip pat atsižvelgti į sunkią jo šeimos turtinę padėtį. Iš 2017-05-19 Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas įsidarbino 2017 m. balandžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) bei gavo tik 237,68 eurų mėnesinį atlyginimą. Iš 2017-05-18 Pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad atsakovas su sutuoktine D. K. augina 5 vaikus, iš kurių 4 yra nepilnamečiai. Atsakovas turi sūnų bei dukrą bei kartu augina tris sutuoktinės podukras. Atsakovas ir sutuoktinė neturi jokio vertingo nekilnojamojo turto, išskyrus sudegusį gyvenamąjį namą ir po juo esančią dalį žemės sklypo. Atsakovo šeima gyvena socialiniame būste, kurį nuomojasi iš savivaldybės. Atsakovas neturi jokių vertingų transporto priemonių. Iš metinės Šeimos turto deklaracijos matyti, kad šeima gyvena ties skurdo riba. Kartu pažymėtina, kad nuo gaisro praėjo daugiau nei trys metai ir akivaizdžiai matyti, kad šeimos turto nepadaugėjo. Pažymėjo, kad ieškovas daug fotonuotraukų darė ne nukentėjusiojo namo dalyje, o paties atsakovo namo dalyje. Tokiu atveju kuriamas vaizdas, kad sudegė didelė nukentėjusiosios namo dalis, tačiau realiai taip nebuvo. Gaisras nukentėjusiosios namo dalyje buvo tik dalyje pastogės, kuri buvo greitai užgesinta. Fotonuotraukos įrodo, kad ieškovė reikalauja draudimo išmokos už daiktus, kurie realiai nebuvo pažeisti gaisro. Fotonuotraukos kartu parodo, kad ieškovė reikalauja priteisti žalą už statybines medžiagas, kurios realiai nebuvo pažeistos gaisro. Tai, kad ieškovė sumokėjo draudimo išmoką savo noru už daiktus ir medžiagas, nors jos nebuvo sugadintos, nereiškia, kad tokią pačią išmoką ji gali prisiteisti iš atsakovo, nes neišpildoma būtinoji sąlyga civilinei deliktinei atsakomybei kilti (žala).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Ž. K. 15474,05 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15474,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus tokiam reikalavimui taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą, atmetė. Teismas, patikrinęs informacinės teismų LITEKO duomenis, nustatė, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė 2017-04-28 16 val. 15 min. 13 s., todėl iš pateiktos informacijos sprendė, kad ieškovė nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog nagrinėjamu atveju išmoka už gyvenamojo namo atstatymą J. B. išmokėta remiantis lokalinėmis sąmatomis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei fotonuotraukomis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sutiko, kad ieškovė draudimo išmoką už namo atstatymą J. B. išmokėjo pagrįstai. Lokalinėse sąmatose yra aiškiai nurodyti konkretūs darbai, būtini atlikti patalpų atstatymui. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai įrodė priteistinos žalos dydį, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinį tenkino, tačiau tik iš dalies, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.
7. Teismas nurodė, kad nuo gaisro labai smarkiai nukentėjo ir pats atsakovas Ž. K.. Teismas nustatė, kad atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jam priklauso automobilis Nissan Almera, 1996 metų gamybos. Teismas pažymėjo, jog atsakovo finansinė padėtis tokia sunki buvo ir iki draudiminio įvykio, nes gaudavo apie 335,00 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Atsakovo paaiškinimais, po gaisro jis gyvena socialiniame būste. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kuri dėl jo socialinės padėties nėra trumpalaikė. Tikėtina, kad jo gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, materialinė padėtis neleidžia įsigyti kitos gyvenamosios patalpos. Teismas, įvertinęs visumą aptartų aplinkybių ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovės prašomą priteisti žalos sumą sumažino ir iš atsakovo priteisė 50 proc. ieškovės prašomos priteisi žalos sumos, t.y. 30948,11 x 50 proc. turtinės žalos atlyginimo kas sudaro 15474,05 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimą pakeisti, iš atsakovo priteisti 30948,11 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Ž. K. yra sveikas ir darbingas asmuo, turi nuolatinį darbą. Ta aplinkybė, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, ir kad jis, dirbdamas statybų sektoriuje gauna minimalų atlyginimą, neįrodo, kad skolininko turtinė padėtis yra sunki. Net jeigu Ž. K. šiuo metu mokamas tik minimalus darbo užmokestis, tai neįrodo, kad ir ateityje jis gaus dvigubai mažesnį atlyginimą nei vidutinis šios srities specialistų atlyginimas. Tokia atsakovo turtinė padėtis – gaunamas minimalus darbo užmokestis, nėra pastovaus pobūdžio, nes šios srities specialistų darbo užmokestis yra ženkliai didesnis, bei yra perspektyva, kad ateityje atsakovas gaus didesnį nei minimalų atlyginimą. Pažymi, jog atsakovas negali iš karto sumokėti žalos atlyginimo, bet ateityje, per ilgą laikotarpį jis gali pilnutinai įvykdyti prievolę. Jei atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis iš karto nesumokės ir 15474,05 Eur sumos, bei ši suma bus mokama iš skolininko gaunamų pajamų ilgą laikotarpį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Ž. K. atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Nėra jokių abejonių, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o apeliacinio skundo tenkinimas reikštų nepakeliamus ekonominius ir socialinius padarinius ne tik atsakovui, tačiau ir jo nepilnamečiams vaikams. Iš į bylą pirmosios instancijos teisme pateiktos 2017-05-19 Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas įsidarbino 2017 m. balandžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) bei gavo tik 237,68 eurų mėnesinį atlyginimą. Iš 2017-05-18 Pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems teikia ir ilgus metus teiks išlaikymą. Atsakovas neturi jokio vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ką byloje patvirtina VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra išrašai. Pažymi, jog po gaisro visiškai sudegė atsakovo sutuoktinės gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas kartu su šeima turėjo skubiai rasti kitą gyvenamąjį plotą. Gaisro metu nukentėjo ne tik draudėja J. B., tačiau ir atsakovas. Sudegė visi atsakovų gyvenamajame name buvę daiktai, namų apyvokos reikmenys, drabužiai, buitinė technika ir kt. Atsakovas po gaisro gyvena socialiniame būste, kurį nuomojasi iš savivaldybės. Iš į bylą pateiktos metinės turto deklaracijos matyti, kad atsakovas gyvena ties skurdo riba. Nuo gaisro praėjo daugiau nei keturi metai ir akivaizdžiai matyti, kad atsakovo turtinė padėtis ne tik nepasikeitė, o tik pablogėjo. Atsakovas šiuo metu yra išsiskyręs su sutuoktine. Atsakovas neturėjo net pakankamai pajamų mokėti išlaikymo dydį savo nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovo sutuoktinė išlaikymą šiuo metu išieško priverstine tvarka vykdymo procese antstolių pagalba. Apeliacinio skundo tenkinimas reikštų nepakeliamus ekonominius ir socialinius padarinius ne tik atsakovui, tačiau ir jo nepilnamečiams vaikams, nes jo tenkinimas reikštų nepilnamečių vaikų turtinių interesų pažeidimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki bei tai, kad jo ir jo šeimos sunki socialinė bei turtinė padėtis yra ilgalaikė. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo pajamų vargiai užtenka pragyventi bei esama materialinė padėtis neleidžia įsigyti kitos gyvenamosios patalpos.
9.2. Apeliacinis skundas atmestinas ne tik dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, tačiau ir dėl to, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio paskaičiavimo realumo ir teisingumo šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Byloje nustatyta, kad 2013-06-30 J. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė būsto draudimo liudijimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis nuo 2013-06-30 iki 2014-06-29). Pagal Sutartį namas buvo apdraustas 292000,00 litų (84647,73 Eur) draudimo sumai, o viduje esantis Namų turtas buvo apdraustas 85000,00 litų (24640,61 Eur) draudimo sumai. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą namo 5143/10000 pastato priklauso draudėjai, o 4857/10000 dalys priklauso D. K. (1 t., b.l. 49-50). 2014-04-28 atsakovui Ž. K. savo namo pusėje ant stogo vykdant ugnies darbus, name kilo gaisras, nes atsakovas lydydamas bituminę stogo dangą prie metalinės stogo dangos neišlaikė reglamentuojamų minimalių atstumų iki degių stogo konstrukcijų, dėl ko užsidegė neapsaugotos degios konstrukcijos. Dėl šio įvykio atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 192 straipsnio 1 dalį, dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 178 punkto reikalavimo pažeidimo (1 t., b.l. 47). Gaisro metu buvo apgadinta J. B. priklausanti namo dalis bei ten buvęs turtas. Dėl gaisro metu padarytos žalos ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu draudėjai išmokėjo 33034,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą dėl žalos, kurios dydį, atsižvelgdama į pastato nusidėvėjimą, sumažino iki 30 948,11 Eur, priteisimo iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, t. y. atsakovo Ž. K., CK 6.1015 straipsnio pagrindu. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Ž. K. 15474,05 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15474,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-05-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, taip pat konstatavo, jog yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau ieškinį, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, tenkino iš dalies, ir iš atsakovo priteisiną žalos dydį sumažino iki 15474,05 Eur. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdama su minėtu 2018-03-21 sprendimu dalyje dėl žalos dydžio sumažinimo, pateikė apeliacinį skundą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors atsakovas negali iš karto sumokėti žalos atlyginimo, bet ateityje, per ilgą laiką jis gali pilnai įvykdyti prievolę. Atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti, yra perspektyva, kad ateityje Ž. K. gaus didesnį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįsti bei nesudarančius pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.
13. Pažymėtina, jog CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu, o ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis iš visiško žalos atlyginimo principo, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeimyninė ir socialinė padėtis ir kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.
14. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis, atsakovas Ž. K. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto reikalavimo pažeidimą, nulėmusį gaisro kilimą, padarė netyčia, t. y. žala atsirado be tyčinių atsakovo veiksmų. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog atsakovui priklauso automobilis Nissan Almera, 1996 metų gamybos (1 t., b. l. 31). Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Atsakovas turi išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 20). Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis siekė 273,68 Eur (1 t., b. l. 26). Pažymėtina ir tai, kad gaisro metu sudegė atsakovo vienintelė turėta gyvenamoji vieta su visais buvusiais namų apyvokos daiktais, dokumentais, po gaisro atsakovas gyvena socialiniame būste, jo materialinė padėtis neleidžia jam įsigyti kitos gyvenamosios patalpos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo sunki finansinė padėtis buvo ir iki draudiminio įvykio, t. y. sunki atsakovo turtinė padėtis nėra trumpalaikė. Duomenų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, ieškovė į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovo materialinę padėtį. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad žala nebuvo padaryta tyčia, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, leidžiančias sumažinti atlygintinos žalos dydį.
15. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, atsakovo turtine bei šeimine padėtimi, jo gyvenamąja vieta, visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sunki atsakovo finansinė padėtis yra ilgalaikio pobūdžio, dėl ko, priteisdamas per pusę mažesnę reikalaujamą atlyginti turtinę žalą, kuri yra adekvati, proporcinga ir protinga nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ne tik ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas, tačiau ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-21 sprendimas paliekamas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.