Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė teismui ieškinį patikslindamas ieškinio dydį dėl 30948,11 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2017-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-04-28 Ž. K. lydant bituminę stogo dangą name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro metu apgadinta J. B. priklausanti namo dalis bei ten buvęs turtas. J. B. jai priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) bei turtą apdraudė AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kompensuodamas (duomenys neskelbtini), padarytą žalą J. B. priklausančiam turtui, AB „Lietuvos draudimas” draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 33 034,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokėjus išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis (LR CK 6.1015 str.). Remiantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. (24)3-186(1.83.-24), Ž. K. savo gyvenamojo namo pusėje, ant stogo, vykdė ugnies darbus. Ž. K., lydydamas bituminę stogo dangą prie metalinės stogo dangos, neišlaikė reglamentuojamų minimalių atstumų iki degių stogo konstrukcijų, dėl to užsidegė neapsaugotos degios konstrukcijos. Nustatyta gaisro kilimo priežastis - Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių vykdant ugnies darbus reikalavimų pažeidimas, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Tikslindamas ieškinio reikalavimą, ieškovas nurodė, kad teikiant ieškinį teismui, nebuvo paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, todėl ir prašo priteisti iš atsakovo galutinę 30948,11 Eur sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Vytenis Puišys palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp J. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, pastatas buvo apdraustas 2920000 Litų sumai, namų turtas buvo apdraustas 85000 Litų sumai. Dėl atsakovo Ž. K. neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala draudėjui (J. B.), nes atsakovas sukėlė gaisrą, dėl kurio buvo pripažintas kaltu, o ieškovas pripažindamas šį įvykį draudiminiu, kompensuodamas padarytą žalą išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui, kurio turtas buvo sugadintas, 33034,32 Eur kompensaciją, todėl draudikui atsirado teisė regreso tvarka reikalauti iš atsakovo (šiuo atveju kalto asmens) atlyginti kompensaciją, atsižvelgus į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimą. Po gaisro į įvykio vietą buvo atvykę ekspertai, kurie užfiksavo visas aplinkybes, po to žalų vertintoja, vertindama žalą, sudarė lokalinę sąmatą. Sugadinto turto vertė buvo nustatoma pagal draudėjo pateiktus duomenis, o ekspertas vėliau tą vertę tikrino atsižvelgdamas į rinkos vertes, tuomet sulygino kainas, atsižvelgdamas į realią turtui padarytą žalą. Pagal Sistelos programą, sugadinto turto suma yra 7260,17 Eur (baldai, namų apyvokos daiktai), už sugadintą pastato konstrukciją - 23687,94 Eur (laiptai, židinys, sienos ir pan.), iš viso 30948,11 Eur, įvertinus nusidėvėjimą. Pastato konstrukcijos žala buvo apskaičiuota įvertinus draudėjo pateikto sąskaitą už židinio remonto darbus - 2500 Lt ir už vidaus laiptų pakopų renovaciją - 7235,80 Eur. Šiuo atveju ekspertas tikrino, ar buvo atlikti darbai ir ar pagrįsta buvo darbų kaina. Nurodė, kad namo laiptai buvo aplieti, todėl juos reikėjo renovuoti, reikėjo tvarkyti ir židinį. Taip pat nurodė, kad draudikas neprivalo tikrinti, kaip J. B. panaudojo draudimo išmoką. Gaisro metu pažeistos laikančios stogą konstrukcijos (gegnės), kurias renovuoti yra netikslinga, jas reikėjo keisti visas. Byloje esanti turto vertintojo T. M. sąmatą vertinama kritiškai, o pagal teismų praktiką. SODROS išlaidos yra priteisiamos. Išmokėta draudimo išmoka J. B. nebuvo per didelė. Nurodė, kad pagal teismų praktiką galima mažinti prašomos žalos dydį, tačiau, asmuo turi pagrįsti savo blogą turtinę padėtį. Atsakovas nenurodė, jokių išimtinų sąlygų, kad Ž. K. turtinė padėtis yra prasta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti prašomos priteisti žalos dydį.

Atsakovas Ž. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas sutiko, kad gaisras kilo dėl jo kaltės ir jis turi atlyginti žalą, tačiau nesutiko su ieškovo prašomu žalos dydžiu. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikoma 3 metų ieškinio senatį ir prašė ją taikyti. Nurodė, kad atsakovas gavo ieškovo 2014 m. reikalavimą dėl išmokos išieškojimo (toliau – Reikalavimas). Atsakovas 2014 m. registruotu paštu pateikė atsakymą dėl AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo atlyginti žalą (toliau – Atsakymas), kuriame paprašė Ieškovo: 1. patikslinti Reikalavime nurodytą žalos atlyginimo sumą (statybos darbų) pagal Atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą ir draudimo sąmatos koregavimo paaiškinimą; 2. pateikti duomenis įrodančius, kad nukentėjusiajai pil. J. B. realiai pervestas žalos atlyginimo dydis; 3. pateikti Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo, nurodytų apdraustų daiktų įsigijimo dokumentus, su nurodyta jų verte įsigijimo metu bei daiktų nuotraukas, kuriose atsispindėtų daiktų būklė prieš ir po 2014-04-28 įvykio. Aptariamų įrodymų ieškovas nepateikė bei į Atsakymą taip pat nesureagavo bei su Atsakovu visiškai nebendradarbiavo siekiant išsiaiškinti tikrąjį žalos dydį. Praėjus trejų metų laikotarpiui Atsakovas suprato, kad Ieškovas atsisako savo Reikalavimo, todėl Ieškinio pareiškimas po daugiau nei trijų metų vertintinas kaip Ieškovo nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas procesu. Pažymėtina, kad praėjus trims metams žalos atlyginimo klausimas gali būti vertinamas tik retro perspektyviai ir apsunkina Atsakovo galimybės gintis nuo Ieškovo reikalavimo, nes pastarasis nesudarė jokių galimybių Atsakovui dalyvauti žalos nustatymo procese ir Atsakovo prašymu nebendradarbiavo daugiau nei tris metus. Nurodo, kad padaryta žala atlyginama atsižvelgiant į civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad būtų galima žalą prisiteisti teisme būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: (i) neteisėti veiksmai; (ii) priežastinis ryšys; (iii) kaltė; (iv) žala ir nuostoliai (LR CK 245 str. – 6.250 str.). Žala suprantama kaip turto netekimas arba turto sužalojimas, sumažinant jo ar su turtu susijusių daiktų vertę. Žalos atlyginimo atsiradimui svarbu du aspektai – tai neteisėti asmens veiksmai ir realios žalos atsiradimas (nuostoliai), kuri turi būti reali, ir tiksliai teisingai apskaičiuota. Nepakanka vien žalos atsiradimo pagrindo, turi būti ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios tokios žalos realų buvimą. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žalos atsiradimo realumą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos dydžio Atsakovas prašo taip pat atsižvelgti į sunkią jo šeimos turtinę padėtį. Iš 2017-05-19 Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad Atsakovas įsidarbino 2017 m. balandžio mėn. UAB „Motecha“ bei gavo tik 237,68 eurų mėnesinį atlyginimą. Iš 2017-05-18 Pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad Atsakovas su sutuoktine D. K. augina 5 vaikus, iš kurių 4 yra nepilnamečiai. Atsakovas turi sūnų bei dukrą bei kartu augina tris sutuoktinės podukras. Atsakovas ir sutuoktinė neturi jokio vertingo nekilnojamojo turto, išskyrus sudegusį gyvenamąjį namą ir po juo esančią dalį žemės sklypo. Atsakovo šeima gyvena socialiniame būste, kurį nuomojasi iš savivaldybės. Atsakovas neturi jokių vertingų transporto priemonių. Iš metinės Šeimos turto deklaracijos matyti, kad šeima gyvena ties skurdo riba. Kartu pažymėtina, kad nuo gaisro praėjo daugiau nei trys metai ir akivaizdžiai matyti, kad šeimos turto nepadaugėjo. Pažymėtina, kad ieškovas daug fotonuotraukų darė ne nukentėjusiojo Namo dalyje, o paties atsakovo Namo dalyje. Tokiu atveju kuriamas vaizdas, kad sudegė didelė nukentėjusiosios Namo dalis, tačiau realiai taip nebuvo. Gaisras nukentėjusiosios Namo dalyje buvo tik dalyje pastogės, kuri buvo greitai užgesinta. Fotonuotraukos įrodo, kad ieškovas reikalauja draudimo išmokos už daiktus, kurie realiai nebuvo pažeisti gaisro. Fotonuotraukos kartu parodo, kad ieškovas reikalauja priteisti žalą už statybines medžiagas, kurios realiai nebuvo pažeistos gaisro. Tai, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką savo noru už daiktus ir medžiagas, nors jos nebuvo sugadintos, nereiškia, kad tokią pačią išmoką jis gali prisiteisti iš atsakovo, nes neišpildoma būtinoji sąlyga civilinei deliktinei atsakomybei kilti (žala).

Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. K. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad sutinka, atsižvelgus į savo turtinę padėtį, ieškovui sumokėti 5000 Eur už padarytą žalą. Pripažįsta, kad yra kaltas dėl kilusio gaisro namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po gaisro su kaimynais nebendravo, nes kaimynai to nenorėjo. Ieškovo reikalaujama suma yra per didelė, apžiūros metu jis nedalyvavo, net nebuvo kviečiamas į apžiūrą. Nurodė, kad jis gauna minimalią algą, nors jo santuoka yra nutraukta, jam reikia mokėti nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą.

Atsakovo atstovas advokatas Vydūnas Sadauskas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas taip pat prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį. Paaiškino, kad šioje byloje ieškovas neįrodo žalos pagrįstumo. Pagal būsto draudimo liudijimą maksimali būsto draudimo suma yra 85000 Litų, pagal būsto bendrą plotą. Ieškovas netinkamai skaičiuoja daiktų vertę, nes turėjo skaičiuoti pagal namo plotą, o pagal esantį turto sąrašą taip pat klaidingai nurodo turto vertę, pažeidžiant draudimo taisykles. Atstovo nuomone, reali padaryta žala turtui yra 3641,00 Eur, nes dalis daiktų po gaisro yra toliau naudojami. Židiniui, kuris buvo dengtas muilo akmeniu irgi nebuvo padaryta žala, nes apdaila yra nuvaloma ir židinys galėjo toliau būti naudojamas. Taip pat ieškovo lokalinėje sąmatoje dubliuojasi darbų kainos. Ieškovas neturi realių dokumentų, kokias realias išlaidas patyrė draudėjas, o pagal teismų praktiką išlaidos turi būti priteisiamos tik realios. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas turi teisę sumažinti prašomą priteisti žalą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. paliudijo, kad iš turimų dokumentų stogo danga nebuvo keičiama, todėl nebuvo keičiamos ir stogo konstrukcijos, o tai turi įtakos sudarytai lokalinei sąmatai, kadangi didžiąją dalis išlaidų sudaro stogo atstatymo darbai. Nurodo, kad AB Lietuvos draudimas nori atsakovo sąskaitą praturtėti, kadangi darė klaidas sudarant lokalinę sąmatą. Pagal T. M. pateiktą lokalinę sąmatą paskaičiuota žala yra daug mažesnė. Foto nuotraukose užfiksuotų grebėstų būklė buvo gera, jie nebuvo pažeisti. Šiai dienai namo stogas yra nesuremontuotas, likęs toks koks yra. N. V., sudariusi lokalinę sąmatą, nedalyvavo gaisravietės vietoje, vadovavosi tik nuotraukomis, todėl ši sąmata yra defektinė. Ieškovas patvirtino, kad neturi įrodymų, kurie patvirtintų lokalinės sąmatos patirtas išlaidas, tai yra, ieškovas neįrodo patirtos žalos dydžio, nors to reikalauja subrogacija. Taip pat buvo nepagrįstai skaičiuojamos turto, buvusio name, kainos. Realiai ieškovo pagrįsta žala yra už 3000 Eur, nors pagal ieškovą buvo padaryta žala už 7000 Eur, todėl ir šiuo atveju nurodoma suma yra nepagrįsta. Nurodo, kad atsakovas uždirba minimalią algą, turi teikti išlaikymą savo vaikams ir tuo pagrindu sumažinti prašomos žalos sumą.

Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba nepriklausomu žalų ekspertu. Paaiškino, kad vertina nekilnojamajam turtui padarytas žalas, atstatymo kaštus, neatlieka turto įkainavimo. Asmeniškai namo esančio (duomenys neskelbtini) nematė, tačiau įvertino šio namo atstatymo kaštus, atsižvelgdamas į AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta lokalinę sąmatą. Po gaisro jam buvo pateiktos sudegusio namo nuotraukos, draudimo surašytas apžiūros aktas ir 2014-05-14 lokalinė sąmata. Jis savo sąmatą parengė 2014-07-07. Nurodė, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą matėsi, kad joje nurodyti didesni įkainiai, vietomis dubliuojasi darbai. Pagal jo atliktą lokalinę sąmatą, padaryta žala po gaisro galėtų būti 18221,44 Eur (tiesioginių išlaidų), tačiau ši suma galėtų būti dar ir mažesnė, nes nebuvo atlikti visi darbai pagal sudarytą lokalinę sąmatą. Nurodė, kad negalima keisti vidines stogo konstrukcijas dalinai, laiko, kad šios bylos atveju stogo danga nebuvo keista, namo stogas buvo pagerintas, stogo konstrukcijos nebuvo keičiamos, todėl AB „Lietuvos draudimas“ sąmatoje yra neatitikimų. Nurodė, kad į statybvietės išlaidas įeina šiukšlių pašalinimas ir ši suma įeina į lokalinę sąmatą. Keičiant namo stogą, apsauginės plėvelės reikėjo mažiau, taip pat buvo mažesni šiukšlių išvežimo įkainiai. Keičiant muilo akmenį, pirmiausia reikia jį stengtis nuvalyti. Nurodė, kad išdegusių gegnių dalis turi būti keičiama, tačiau šiuo atveju jų visų nereikėjo keisti.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra žalų ekspertė - vertintoja, jos darbo pobūdis yra važiuoti į apžiūros vietą, daryti nuotraukas ir surinktą medžiagą perduoti žalų ekspertui, jos darbo stažas yra 21 metai. Nurodė, kad po kilusio gaisro buvo nuvažiavusi apžiūrėti namo esančio (duomenys neskelbtini). Gaisravietės vietoje užtrunka 2-5 valandas, antrą kartą į įvykio vietą nebuvo nuvažiavusi apžiūrėti. Nuotraukose užfiksavo padarytą žalą turtui. Įvykio vietoje turto sugadinimo akte nurodytos turto kainos surašomos pagal draudėjo pateiktas kainas. Pažymėjo, kad sprendimą dėl židinio pakeitimo galėjo priimti lokalinę sąmatą sudaręs asmuo. Apžiūros metu ji nurodo daikto nuvertėjimo procentą, atsižvelgiant į daikto realią būklę dėl padarytos žalos bei vadovaujantis protingumo principais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar daiktas yra aprūkęs, užlietas ir pan. Kainas taip pat nustato pagal rinkos kainas. Pagal sudarytą draudimo sutartį yra apdraudžiami visi daiktai, esantys name.

Liudytoja N. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų vertintoja - sąmatininkė nuo 2011 metų. Paaiškino, kad ji atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą, naudojant Sistela programą bei atsižvelgiant į apžiūros aktą, nuotraukas. Nurodė, kad sąmatoje nurodyti visų stogo gegnių keitimo darbai, nes po vieną gegnę niekas stogo konstrukcijos nekeičia. Palaikė savo lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis, nes lokalinė sąmata buvo teisinga, įvertinus visas aplinkybes. Į statybvietės išlaidas nėra įtraukiamos griovimo išlaidos, įtraukiamas tik šiukšlių išvežimas. Nurodė, kad įvertino, kiek reikės medžiagų atstatyti namo stogą, įvertinus vidutines sąnaudas, tik dalies stogo keitimas būtų finansiškai brangesnis, nes tokie darbai kainuotų daugiau. Namo kamino atstatymas yra būtinas ir negalima rizikuoti jo neatstatymu po tokių įvykių, nes jo nesutvarkius, ateityje gali kilti naujas gaisras. Nurodė, kad muilo akmens renovacija kainuoja daugiau nei atstatymas.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vyresnysis žalų ekspertas, jo pagrindinė darbo funkcija yra nustatyti žalos dydį. Nurodė, kad pagal konfidencialumo sutartį, draudikas negali informuoti kalto asmens apie padarytą žalą. Šios bylos atveju, draudėjas bendravo su atsakovu, tačiau draudikas su atsakovu (kaltas asmeniu) nebendravo. Padaryta žala buvo išmokėta atsižvelgus į pateiktus draudėjo dokumentus. Draudikas netikrino, kaip draudėjas panaudojo gautą išmoką, nes to nereikalauja jokie teisės aktai. Jeigu draudėjas būtų atstatęs namą, arba namo atpirkimą su visais mokesčiais, tuomet draudimas prašo pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad draudikas neprisiima atsakomybės dėl atliktų darbų. Būsto draudimo taisyklėse nurodyta žalos apskaičiavimo tvarka, pagal jas ir buvo paskaičiuotas žalos dydis. Šiuo konkrečiu atveju buvo pateikta žalos skaičiavimo sąmata, po to žalos vertintojai patikrino sąmatoje nustatytus įkainius. Nurodė, kad statybvietės išlaidos draudėjui nebuvo atlygintos. Nurodė, kad šiuo atveju draudėjui buvo atlygintos netiesioginės išlaidos, kurių draudikas nereikalauja įrodyti. Nurodė, kad lokalinės sąmatos jis neapskaičiavo, nes tai padarė kitas specialistas. Jis turi patikrinti, ar lokalinė sąmata yra sudarytą teisingai. Žala buvo išmokėta atkuriamąja verte. Į netiesiogines išlaidas neįeina statybvietės išlaidos, mokesčiai, darbo užmokestis, pridėtinės vertės mokestis. Nurodė, kad pagal sąmatą į sudarytą sąmatą į ją nebuvo įtrauktos netiesioginės išlaidos.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2013-06-30 J. B. (toliau tekste - Draudėjas) ir AB „Lietuvos draudimas“ (toliau tekste - Draudikas/Ieškovas) sudarė būsto draudimo sutartį (toliau tekste - Sutartis), pagal kurią buvo apdraustas būstas (toliau tekste - Namas), esantis (duomenys neskelbtini). (draudimo laikotarpis nuo 2013-06-30 iki 2014-06-29). Pagal Sutartį Namas yra 106 kv. m. ploto, buvo apdraustas 292000,00 litų (84647,73 Eur) draudimo sumai, o viduje esantis Namų turtas buvo apdraustas 85000,00 litų (24640,61 Eur) draudimo sumai (1 t., b.l. 43-46). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Namo 5143/10000 pastato priklauso Draudėjui, o 4857/10000 dalys priklauso D. K. (1 t., b.l. 49-50).

2014-04-28 apie 13 val. Name kilo gaisras, kuomet Ž. K. (toliau tekste - Atsakovas), savo Namo pusėje, ant stogo, vykdė ugnies darbus, tai yra lydydamas bituminę stogo dangą prie metalinės stogo dangos neišlaikė reglamentuojamų minimalių atstumu iki degių stogo konstrukcijų, dėl to užsidegė neapsaugotos degios konstrukcijos. Dėl šio įvykio Atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 192 str. 1 d., dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 178 punkto reikalavimo pažeidimo (1 t., b.l. 47).

2014-05-05 AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertė - vertintoja D. G., nedalyvaujant Atsakovui, surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedus, kuriame aprašė Draudėjo patirtus nuostolius (1 t., b.l. 51-58, 62-64).

2014-05-14 AB „Lietuvos draudimas“ vyresnioji turto žalų vertintoja N. V., atsižvelgusi į surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, jo priedus, nuotraukas ir pateiktus Draudėjo kvitus, naudojant programą „Sistela“ sudarė Namui padarytos žalos lokalinę sąmatą (toliau tekste - Sąmata Nr. 1) (1 t., b.l. 75-81). Šioje sąmatoje nurodyta, kad tiesioginės išlaidos sudaro 70061,00 Litų (20309,95 Eur). Ieškovas nurodo, kad prie šios sąmatos buvo pridėtos iš laidos dėl muilo akmens židinio remonto, nuardymo ir išvežimo - 2500 Litų (724,72 Eur) (1 t., b.l. 84), naujos židinio apdailos įrengimas - 7235,80 Litų (2097,58 Eur) (1 t., b.l. 82), ir vidaus laiptų pakopų renovacija - 2285,30 Litų (662,48 Eur) (1 t., b.l. 83), iš viso 83023,80 Litų (24045,35 Eur).

2014-05-23 AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis turto žalų ekspertas A. S. draudimo išmokos apskaičiavimo akte nurodė, kad Namo turtui padaryta žala už 31037,10 Litų (8997,33 Eur) (1 t., b.l. 61). Įvykis buvo pripažintas draudiminiu.

Ieškovas, vykdydamas Sutartį išmokėjo Draudėjui 33034,32 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudarė 8988,97 Eur draudimo išmoka už sugadintą namų turtą ir 24045,35 Eur už apgadintas pastato (Namo) konstrukcijas (1 t., b.l. 60, 73).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra turto savininko (Draudėjo), kuris pagal turto draudimo sutartį įgijo draudimo apsaugą turto sužalojimo atveju, draudikas. Atlyginęs žalą, draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsakingu už žalos atsiradimą asmeniu ieškovas nurodė atsakovą Ž. K., dėl kurio veiksmų 2014-04-28 kilo gaisras, dėl ko buvo apgadintas draudėjui priklausantis turtas.

Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieškovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, būdas ir kiti objektyvūs parametrai. Žalos dydis nusako, kaip pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, išreikšta pinigais. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Tai yra bendra taisyklė, kai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Jei žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, aplinkybės tampa sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti žalą padariusio asmens ryšį su atsakingu už žalą asmeniu ir pastarojo pareigos atlyginti žalą pagrindą.

Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 str. 2d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246str. 1d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248str. 3d.). Žala pastatui esančiam adresu (duomenys neskelbtini) atsirado dėl atsakovo kaltės, to neneigia ir pats Ž. K.. Atsakovo neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai (elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala) pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė pastatų sugadinimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis ryšys, byloje ginčo dėl to nėra.

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovas vadovaudamasis LR CK 6.1015 str. 1 d., pagal kurį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Draudikas (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“), 2017-04-28 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Atsakovo, kaip iš kalto asmens už kilusį Namo gaisrą, 33042,32 Eur. Ieškovas tikslindamas savo reikalavimą sumažino prašomą priteisti sumą iki 30948,11 Eur, šią sumą sumažino įvertindamas pastato nusidėvėjimą. Atsakovas pripažindamas savo kaltę dėl kilusio gaisro, tačiau nesutikdamas su ieškovo reikalaujama suma, prašo ieškinį atmesti, nes Ieškovas nepagrindžia draudimo žalos dydžio, kadangi Draudėjas, gavęs draudimo išmoką, neatliko pastato rekonstrukcijos darbų, o už gautus pinigus atliko Namo gerinimo darbus. Ieškovas teigia, kad jie, išmokėję draudimo išmoką Draudėjui, neprivalo reikalauti, kad Draudėjas pateiktų ataskaitą, kaip buvo panaudota išmokėta draudimo išmoka.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus tokiam reikalavimui taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties klausimą (CK 1.127 str., 1 d.).

Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2017-05-02, tai yra praleidęs nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi draudiminis įvykis kilo 2014-04-28, todėl paskutinė diena pareikšti ieškinį buvo 2017-04-28. Ieškovas nurodo, kad ieškinį teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pareiškė 2017-04-28, tai yra paskutinę ieškinio teismui pateikimo dieną. Teismas patikrinęs informacinės teismų LITEKO duomenis, nustatė, kad ieškovas teismui ieškinį pateikė 2017-04-28 16 val. 15 min. 13 s., todėl iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad ieškovas nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį yra nepagrįstas ir netenkintinas (CK 1.127 str. 1 d.).

Dėl ieškovo patirtos žalos dydžio nustatymo.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017)

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Įstatymas numato, jog tais atvejai, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju draudėją, t. y. žalą patyrusį asmenį J. B. ir atsakingą už žalą asmenį, t. y. Ž. K., siejo deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Šiuo atveju draudikui AB „Lietuvos draudimas“ perėjo draudėjo J. B. teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tai yra iš Ž. K., o ieškovas įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę.

Byloje nustatyta, kad 2013-06-30 J. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė būsto draudimo liudijimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). (draudimo laikotarpis nuo 2013-06-30 iki 2014-06-29). Pagal Sutartį Namas buvo apdraustas 292000,00 litų (84647,73 Eur) draudimo sumai, o viduje esantis Namų turtas buvo apdraustas 85000,00 litų (24640,61 Eur) draudimo sumai. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Kaip jau buvo minėta aukščiau, šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 2014 m. balandžio 28 d. įvykęs įvykis (gaisras) yra draudiminis įvykis, ginčas šioje byloje yra tik dėl patirtos žalos dydžio nustatymo ir jos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nesutinka sumokėti ieškovui išmokėtos draudimo išmokos draudėjui, nes žalos dydis nėra įrodytas pagrįstais rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl išmokos priteisimo, draudimo išmokos dydį skaičiuoja kaip žalą, padarytą gaisro pasėkoje Draudėjui priklausančiam Namui ir jo turtui, susijusią su Namo atstatymu į iki gaisro buvusią padėtį. Ieškovas pateikė ir byloje remiasi 2014-05-14 AB „Lietuvos draudimo“ sudaryta lokaline Sąmata Nr. 1 ir draudėjo pateiktais kvitais (1 t., b.l. 75-81, 82-85), pagal kurias ieškovo dėl gaisro patirti nuostoliai vertintini atitinkamai Namui - 24045,35 Eur, ir Namų turtui - 8988,97 Eur suma, tačiau atsižvelgus į Namo ir jo turto nusidėvėjimą, iš atsakovo prašoma priteisti 30948,11 Eur. Atsakovas 2014 m. liepos 15 d. raštu prašė ieškovo patikslinti nurodytą žalos atlyginimo sumą pagal pateiktą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ lokalinę sąmatą ir Draudimo sąmatos koregavimo paaiškinimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas į raštą būtų atsakęs ir tokiu būdu bendradarbiavęs su atsakovu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013-01-03 redakcija, galiojanti nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės) B. III dalies 1 punkte nustatyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti (1 t., b. l. 152). Taisyklių B. IV dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu (1 t., b.l. 153-154). Taigi Taisyklės detaliai reglamentuoja draudimo išmokos dydžio apskaičiavimą, kuriomis, kaip tvirtina ieškovas ir buvo vadovaujamasi, pagal pateiktus duomenis, apskaičiuojant draudimo išmoką.

Atsakovas nesutikdamas su ieškovo pateikta Sąmata Nr. 1, kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kad būtų įvertinta Namui padaryta žala. Iš atsakovo užsakytos 2014-07-07 lokalinės sąmatos (toliau tekste - Sąmata Nr. 2), matyti, kad Namo atstatymo darbams suma yra 62915,00 Litai (18263,10 Eur). Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į Namo nusidėvėjimą, apskaičiuota suma dar turėtų būti mažinama. Atsakovas teigia, kad pagal ieškovo Sąmatą Nr. 1, draudėja neatliko tam tikrų namo atstatymo darbų, todėl yra preziumuojama, kad jų atlikti nereikėjo, ir draudimo išmoka draudėjui buvo išmokėta per didelė. Esant byloje prieštaravimams tarp atliktų lokalinių sąmatų, teismo posėdžio ieškovo atstovas siūlė atlikti ekspertizę, tam kad būtų nustatytas draudimo išmokos dydis, tokiu būdu pašalinant visas esančias byloje abejones, apmokant už ekspertizę lygiomis dalimis, tačiau atsakovas nesutiko su tuo, nurodydamas, kad dėl savo finansinės padėties negali apmokėti pusės ekspertizės kainos, taip pat akcentuodamas, kad šioje byloje būtent ieškovas, o ne atsakovas, turi įrodyti išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Teismas kritiškai vertina Atsakovo pateiktą Lokalinę Sąmatą Nr. 2, nes ji buvo užsakyta atsakovo. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo nesutikimą atlikti teismo ekspertizę. Ieškovas šiuo atveju žalos dydį nustatė remdamasis savo turima informacija, t. y. 2014-05-14 turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, Sąmata Nr. 1, ir turimomis nuotraukomis. Nurodytos sąmatos sudarytos turto apžiūros metu surašytų turto sunaikinimo, sugadinimo aktų pagrindu bei turima informacija apie apdrausto Namo būklę iki įvykio. Ieškovo pateiktoje Sąmatoje Nr. 1, nustatyta Namo atstatymo ir remonto darbų kaštai, reikalingi, norint atstatyti J. B. (Draudėjo) turtą į prieš įvykį buvusią padėtį, tai yra jos sudarytos atsižvelgiant į Namo būklę iki gaisro. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovo nustatytas žalos dydis yra visiškai pagrįstas, teisingas ir atitinka realius ieškovo patirtus nuostolius, kas ir yra atlyginama pagal Sutartį. Atsakovo argumentas, jog ieškovo nustatyta nuostolio suma nėra teisinga, nes joje dubliuojasi atliekami darbai, o darbų ir medžiagų kainos yra per didelės, nes J. B. iki šiol neatliko visų darbų pagal Sąmatą Nr. 1, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Vien ta aplinkybė, kad ginčo šalių nustatytos nuostolio sumos ženkliai skiriasi, neleidžia atsakovo nurodomą sumą pripažinti tinkama ir tikrąja nuostolio suma. Šiuo atveju svarbu tai, kad žalos dydis būtų pagrįstas objektyviais duomenimis bei nustatyta vadovaujantis keliamais reikalavimais. Būtent tokia ir yra ieškovo apskaičiuota ir nurodyta suma, pagrįsta objektyviai surinkta informacija ir išsamiu visų aplinkybių vertinimu (CPK 185 str.).

J. B. draudimo išmoka gyvenamojo namo atstatymui buvo išmokėta vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67 (2013-01-03 redakcija, galiojusi nuo 2013-02-11). Pagal šių taisyklių B.III dalies 2.2. punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Remiantis Būsto taisyklių B. IV dalies 3.1. punktu, jei pastatai sunaikinti ar sugadinti, draudimo išmoka mokama vadovaujantis pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais dokumentais (projektais, statybos leidimais, atstatymo / remonto darbų sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objektui atstatyti iki draudžiamojo įvykio buvusios būklės, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir (arba) draudiko atliktu vertinimu. Nagrinėjamu atveju išmoka už gyvenamojo namo atstatymą J. B. išmokėta remiantis lokalinėmis sąmatomis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei fotonuotraukomis. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas negali nesutikti, kad ieškovė draudimo išmoką už Namo atstatymą J. B. išmokėjo pagrįstai. Lokalinėse sąmatose yra aiškiai nurodyti konkretūs darbai, būtini atlikti patalpų atstatymui.

Teismas, taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog Draudėjas, šalindamas jam padarytos turtinės žalos padarinius, neatliko visų darbų, pavyzdžiui nepakeitė apdegusio stogo. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius. Tai, kad ekspertas T. M. nustatė mažesnę nei AB „Lietuvos draudimas“ atlygintinų remonto darbų kainą, nesudaro teisinio pagrindo iš naujo vertinti žalos dydį, nes atsakovas atsisakė byloje siūlymo atlikti Namo darbų kaštų atstatymo ekspertizę, todėl turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Teismas vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir įvertinus rašytinių įrodymų duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovas tinkamai įrodė priteistinos žalos dydį, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų, taigi sutiktina su tuo, kad ieškovas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintas, tačiau dalinai, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Nustačius, kad žala atsirado be atsakovo tyčinių veiksmų, taikytina LR CK 6.282 str. 3 d. nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo gaisro labai smarkiai nukentėjo ir pats atsakovas Ž. K.. Atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 20) jam priklauso automobilis Nissan Almera, 1996 metų gamybos (1 t., b. l. 31). Pažymėtina, kad atsakovo finansinė padėtis tokia sunki buvo ir iki draudiminio įvykio, nes gaudavo apie 335,00 Eur darbo užmokesčio per mėnesį.(1 t., b.l. 26, 32-35). Atsakovo paaiškinimais, po gaisro jis gyvena socialiniame būste. Todėl pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kuri manytina, dėl jo socialinės padėties nėra trumpalaikė. Tikėtina, kad jo gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, materialinė padėtis neleidžia įsigyti kitos gyvenamosios patalpos.

Todėl, įvertinus visumą aptartų aplinkybių ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovo prašoma priteisti žalos suma mažintina ir iš atsakovo priteistina 50 proc. ieškovo prašomos priteisi žalos sumos, t.y. 30948,11 x 50 proc. turtinės žalos atlyginimo kas sudaro 15474,05 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistinos nurodytos palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.261 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str., 6.282 str. 3 d., 6.251 str. 2 d.).

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Ieškovas byloje sumokėjo 712 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 4). Ieškovui patikslinus reikalavimus, gražintinas permokėtas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. 50 proc., iš ieškovo priteistinos atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos – 175,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas (350,00 Eur/50 proc.= 175 Eur), o atsakovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 344,50 Eur žyminio mokesčio (689,00 Eur/50 proc.= 344,50 Eur) (CPK 93 str. 1 d.). Teismas atlikdamas ieškovo ir atsakovo tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo priteisia ieškovui 169,50 Eur (344,50 Eur - 175,00 Eur = 169,50 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė taip pat šioje byloje patyrė 3,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo ir atsakovo būtų priteistina po 1,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (3,43 Eur / 2 = 1,71 Eur). Tačiau kadangi iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 3,00 Eur, sutinkamai su CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, jos iš šalių nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovo Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 15474,05 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15474,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Gražinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2017-04-28 mokėjimo nurodymas per AB SEB bankas, dokumento Nr. 5234). Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovo Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 169,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.