- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1262-618/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00079-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- E. L., K. L.
- Ieškovas
- BUAB „Edenkara“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Edenkara“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vadybos apskaita“, ieškinį atsakovams E. L. ir K. L. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Edenkara“ kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų E. L. ir K. L. priteisti 22 197,37 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „Edenkara“ ieškinį tenkino visiškai. Atlikęs formalų įrodymų vertinimą teismas nurodė, kad išmokėjus dividendus ieškovei buvo padaryta žala, dividendų išmokėjimo metu ieškovė jau buvo nemoki, atsakovė, būdama įmonės vadovė, išmokėjo atsakovui įmonės akcininkui dividentus be jokio sprendimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas E. L. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jo sutuoktinė K. L. informavo apie jam priimtą sprendimą už akių. Sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą praleido, kadangi dirba Airijoje tolimųjų reisų vairuotoju ir ne visuomet turi galimybę prisijungti prie „Viber“ programos. Patvirtino, jog atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad procesinius dokumentus teismas siųstų jo namų adresu, nes sutuoktinė būna namuose, tačiau sutuoktinė nuo birželio mėnesio išvyko pas dukrą į Vokietiją ir nurodytu adresu namuose nebuvo. Kaip alternatyvą dėl dokumentų siuntimo buvo nurodęs dokumentus siųsti sutuoktinės atstovui. Nesutinka su sprendimu už akių, nes teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama ir jos buvimą privalėjo įrodyti ieškovė. Mano, jog šioje byloje turėjo būti taikoma dalinė atsakovų atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo E. L. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai abiem atsakovams buvo įteikti tinkamai, t. y. siunčiami atsakovo nurodytu adresu ir per atsakovo sutuoktinės atstovą per EPP sistemą (CPK 124 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovo sutuoktinė ar jos atstovas neinformavo atsakovo dėl pareigos pateikti tripliką į ieškovės pateiktą dubliką, byloje nepateikta. Atsakovas tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė per savo sutuoktinės atstovą advokato padėjėją G. D..
6. Teismas konstatavo, kad atsakovui apie ieškovės pareikštus jam reikalavimus ir pareigą pateikti tripliką į dubliką buvo žinoma, atsakovui išaiškintos tripliko į dubliką nepateikimo teisines pasekmes, numatytos CPK 227 straipsnyje. Įvertinęs tai, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, kad tripliko į dubliką pateikimo termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir nepriklausančios nuo atsakovo valios, teismas pripažino, jog atsakovas be pateisinamų priežasčių procese elgėsi nerūpestingai, pasyviai, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi.
7. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai prašė taikyti solidariąją atsakomybę atsakovams, nes abu atsakovai savo veiksmais padarė ieškovei žalą, t. y. atsakovė, būdama įmonės vadovė, leido išmokėti dividendus įmonės akcininkui, žinodama, jog įmonės finansinė padėtis ateityje bus prasta ir ji nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas, būdamas įmonės akcininku ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad toks dividendų gavimas neigiamai veiks įmonės gebėjimus vykdyti savo prievoles, gavo dividendus. Tokiu atveju, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji pareiga preziumuojama. Tai reiškia, kad tokią prezumpciją turi paneigti skolininkai, šiuo atveju atsakovas.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2020 m. liepos 1 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatavo ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas E. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad „atsakovė, būdama įmonės vadovė, leido išmokėti dividendus įmonės akcininkui, žinodama, jog įmonės finansinė padėtis ateityje bus prasta ir ji nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas, būdamas įmonės akcininku ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį ir toks dividendų gavimas neigiamai veiks įmonės gebėjimus vykdyti savo prievoles, gavo dividendus. Tokiu atveju, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji pareiga preziumuojama. Tai reiškia, kad tokią prezumpciją turi paneigti skolininkai, šiuo atveju atsakovas. Atsakovas, teigdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų solidarios atsakomybės atsakovų atžvilgiu taikymą“, nes tai prieštarauja nurodytoms aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams. Ieškinyje ieškovė teigia, kad tarp perduotų dokumentų nėra rasta akcininkų sprendimo dėl pelno paskirstymo ir dividendų išmokėjimo, taip pat nerastas kasos išlaidų orderis. Jei tarp rašytinių įrodymų nėra anksčiau nurodytų dokumentų, solidarioji atsakomybė negalima, nes nėra įrodyta leistinais rašytiniais įrodymais. Galima būtų kalbėti tik apie vieno asmens – direktoriaus atsakomybę, kas iš esmės ieškiniu ir buvo įrodinėjama. Jei akcininkas nebuvo priėmęs jokio sprendimo, kaip teigiama, tai atsakomybės forma tik dalinė, bet ne solidari.
9.2. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendime už akių nurodomomis aplinkybėmis dėl galimos 22 197,37 Eur žalos padarymo neteisėtais atsakovų veiksmais. Ieškovė teigia, kad dividendų išmokėjimo laikotarpiu įmonė tariamai jau buvo nemoki, ir remiasi 2018 m. balansu. Ieškovė tokias išvadas darė remdamasi 2018 m. balansu, kuris buvo pateiktas Registrų centrui tik 2019 metais. Konkrečių duomenų, kad dividendų išmokėjimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki, nėra pateikiama.
9.3. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis pirmosios instancijos teismo aplinkybėmis dėl tariamos žalos. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad dividendų sumokėjimo metu įmonė jau buvo nemoki ir dividendų išmokėjimo metu atsakovai suvokė, kokius įsipareigojimus įmonė turi ir artimiausiu metu turės, ar bus pajėgi juos įvykdyti. Nei akcininkas, nei vadovė nesielgė sąžiningai, pažeidė pareigą veikti bendrovės interesais ir padarė įmonei 22 197,37 Eur žalą.
Atsiliepimas
9.4. Apeliantas pripažįsta tą aplinkybę, kad atsiliepime buvo nurodęs dokumentus siųsti namų adresu, nes sutuoktinė būna nurodytu adresu jų namuose. Kaip alternatyvą nurodė siųsti dokumentus ir sutuoktinės atstovui, tačiau su juo nėra sudaręs atstovavimo sutarties ar jo įgaliojęs. Apie tai apeliantas nepranešė žmonai.
9.5. Susiklostė situacija, kad sutuoktinė buvo išvykusi nuo birželio mėnesio pas dukrą į Vokietiją. Tikėtina, dokumentai liko neįteikti. Kokios priežastys lėmė tai, kad sutuoktinė nebuvo informuota, pareiškėjui nėra žinoma. Nurodo, kad vienokiu ar kitokiu atveju informavo, jog bus išvykęs į komandiruotę ir negalės priimti procesinių dokumentų. Taip pat buvo žinoma, kad neturi atstovo, nes fiziškai neturi galimybės atsispausdinti ar pasirašyti dokumento.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Edenkara“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Solidariąją atsakomybę reglamentuojančios normos taikomos dėl to, kad abu atsakovai, ieškovės manymu, savo veiksmais padarė ieškovei žalos, o tokiu atveju, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji pareiga preziumuojama. Tai reiškia, kad tokia prezumpciją turi paneigti skolininkai, t. y. atsakovai.
10.2. Sutinka su nutartyje dėstoma pozicija, jog „<...> atsakovas E. L., teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių naujų įrodymų, tik nurodė, kad nesutinka dėl solidariosios atsakomybės taikymo, jo manymu šioje byloje turėjo būti taikoma dalinė atsakomybė. Atsakovo dėstomi argumentai rodo, jog atsakovas sutinka, jog padarė žalą ieškovei ir jo atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau nesutinka su atsakomybės rūšimi. Teismo vertinimu ieškovė pagrįstai prašė taikyti solidarią atsakomybę atsakovų atžvilgiu, nes abu atsakovai, savo veiksmais padarė ieškovei žalą, t. v. atsakovė, būdama įmonės vadovė, leido išmokėti dividendus įmonės akcininkui, žinodama, jog įmonės finansinė padėtis ateityje bus prasta ir ii nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas, bodamas įmonės akcininku ir žinodamas apie įmonės finansine padėti ir toks dividendu gavimas neigiamai veiks įmonės gebėjimus vykdyti savo prievoles, gavo dividendus. Tokiu atveju, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji pareiga preziumuojama. Tai reiškia, kad tokią prezumpciją turi paneigti skolininkai, šiuo atveju atsakovas“.
10.3. Nurodo, kad iš ieškovės kasos knygos išrašo matyti, kad 2018-04-15 ieškovės kasoje po dividendų išmokėjimo liko 1 502,37 EUR, o 2018-04-30 banko sąskaitose buvo likę tik 3 746,13 EUR. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės bankroto byloje pateikto kreditinio reikalavimo matyti, kad ieškovei jau nuo 2018-06-15 kilo mokestinė prievolė, kurios ieškovė taip ir nepadengė.
10.4. 2020-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai išsiuntė pranešimą dėl tripliko pateikimo atsakovui per advokato padėjėją G. D. per EPP, kuris byloje atstovauja atsakovei, atsakovo sutuoktinei. Atkreiptinas dėmesys, jog abu atsakovai yra sutuoktiniai, vedantys bendrą ūkį ir tarpusavyje bendraujantys. Akivaizdu, jog abu buvo informuoti apie bylos eigą bei procesą, tačiau dėl kažkokių priežasčių nusprendė į bylą neteikti procesinių dokumentų. Pažymėtina, jog nei atsakovė, atstovaujama advokato padėjėjo G. D., kuriai taip pat buvo įteikti procesiniai dokumentai per EPP, nei pats atsakovas, kuriam taip pat dokumentai įteikti per advokato padėjėją G. D., tripliko į ieškovų pateiktą dubliką nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis ir nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
14. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovams neatvykus į teismo posėdį ir iš anksto nepranešus apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis ir neprašius atidėti bylos nagrinėjimo. Nors sutiktina su atsakovais, kad jie buvo aktyvūs procese, pateikė atsiliepimus, dalyvavo teismo posėdžiuose, tai savaime nereiškia, kad, esant CPK įtvirtintoms sąlygoms ir ieškovės prašymui, negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pažymėtina, jog sprendimas už akių nėra procesinė sankcija, kaip nepagrįstai argumentuoja atsakovai. Sprendimo už akių priėmimas taip pat reiškia ginčo išsprendimą.
15. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė aplinkybe, kad dėl neįteiktų procesinių dokumentų negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytam. Pripažindamas, kad atsiliepime į ieškinį nurodė dokumentus siųsti namų adresu, o kaip alternatyvą nurodė dokumentus siųsti taip pat sutuoktinės atstovui advokato padėjėjui G. D., prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nurodė, kad buvo išvykęs į komandiruotę, jo sutuoktinė buvo išvykusi į Vokietiją, todėl laiku nebuvo informuotas dėl pareigos pateikti tripliką. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 14 d. atsakovams per advokato padėjėją G. D. per EPP išsiųstas pranešimas dėl tripliko pateikimo, procesiniai dokumentai atsakovui taip pat išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus dokumentams, 2020 m. birželio 12 d. atsakovui pranešimas dėl tripliko pateikimo išsiųstas jo atsiliepime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir pakartotinai per EPP atsakovo sutuoktinės atstovui. Nei atsakovė K. L., atstovaujama advokato padėjėjo G. D., nei atsakovas E. L. tripliko į ieškovės dubliką per teismo nustatytą terminą nepateikė.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant ginčas gali būti išsprendžiamas sprendimu už akių, t. y. kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, apie kuriuos jai buvo tinkamai pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovas nepateikė tripliko į dubliką, o ieškovė ieškinyje bei dublike prašė priimti sprendimą už akių. Konstatuotina, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Nustačius pagrindo priimti sprendimą už akių egzistavimą, turi būti vertinamos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl jų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją atsakovų atsakomybę, dėl to sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas tuo, kad solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, priešingai, solidariosios atsakomybės fakto egzistavimą privalo įrodyti ieškovai, turi būti taikoma dalinė atsakomybė.
19. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
20. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti bendrovės akcininko ir jai vadovavusio vadovo objektyvųjį bendrininkavimą, kadangi jie kartu iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo – atsakovė, būdama įmonės vadovė, nesant akcininko sprendimo, leido išmokėti dividendus įmonės akcininkui, žinodama apie įmonės įsipareigojimus tretiesiems asmenims, turėdama numatyti, jog įmonės finansinė padėtis ateityje bus prasta ir ji nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovas, būdamas įmonės akcininku, žinodamas įmonės finansinę padėtį ir tai, kad toks dividendų išmokėjimas neigiamai paveiks įmonės gebėjimus vykdyti savo prievoles, gavo dividendus. Jokio protingo pagrindo priskirti atskiras žalos dalis atsakovams ar taikyti dalinę atsakomybę ir žalą priskirti vienam iš jų byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų atsakomybę už padarytą žalą pripažino solidariąja. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl atsakovų prievolės rūšies, nepateikė.
21. Atsakovas teigia, kad dividendų išmokėjimo laikotarpiu įmonė buvo moki, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių naujų įrodymų. Pažymėtina, kad kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie įmonės mokumą ir pan.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad, kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.