- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-2566-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16955-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tenta&Service”
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23943-454/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tenta&Service” ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.Ieškovė UAB „Tenta&Service” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 31 401,45 Eur žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Energija“ nusipirko UAB „Tenta&Service” akcijas, atleido iš pareigų šios įmonės vadovą M. M., tačiau jis neperdavė naujam savininkui visų įmonės dokumentų ir turto. Pagal mokesčių inspekcijos duomenis buvo nustatyta, kad atsakovo atleidimo dieną įmonėje turėjo būti 33 765 litrų kuro, kurio vertė yra 31 401,45 Eur, tačiau šis kuro kiekis nebuvo perduotas.Ieškovė ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas 31 401,45 Eur ribose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo M. M. turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms 31 401,45 Eur ribose. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais: Ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovo prievolės atsiskaityti egzistavimą.Ieškinio reikalavimo suma (31 401,45 Eur) laikytina reikšminga šalims. Iš ieškinio turinio ir pridėtų prie jo dokumentų matyti, kad atsakovas tinkamai nevykdo pareigos grąžinti ieškovui be pagrindo įgytus pinigus. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę – turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:Teismas neįvertino to, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo, taip pat įrodymų patvirtinančių, jog reikalavimo suma atsakovui yra didelė, bei jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Atsakovas kartu su skundu pateikia rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra visiškai nepagrįsta - atsakovo atleidimo iš UAB „Tenta&Service” dieną kuro talpykloje esantis kuro likutis buvo 1 620,86 litrai, dėl atsakovui nežinomų priežasčių įmonės buhalterė buvo nurodžiusi visai kitus duomenis, tačiau realiai buvęs 1 620,86 litrų kuro likutis ieškovei buvo perduotas ir šiuo metu yra jos žinioje (talpykloje).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį reikalaudama priteisti 31 401,45 Eur žalą iš atsakovo (buvusio ieškovės UAB „Tenta&Service” vadovo), kuri ieškovės teigimu kilo nupirkus įmonės akcijas ir atleidus atsakovą iš direktoriaus pareigų ir šiam neįvykdžius pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui ieškinio reikalavimo ribose. Teismui tenkinus šį prašymą su tokia nutartimi nesutinka atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas be pagrindo sprendė apie ieškinio apelianto atžvilgiu preliminarų pagrįstumą bei grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.).Prieš pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, teismas išsprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimą. Apeliantas kartu su skundu pateikė Pajamų išlaidų ataskaitą už 2015-07-01 - 2017-04-28 laikotarpį; Degalų tiekimo ataskaitą už 2015-07-01 - 2017-04-28 laikotarpį; Degalų pylimo pagal grupes ataskaitą už 2015-07-01 - 2017-04-28 laikotarpį; išrašus iš www.post.lt; 2017-06-16 ir 2017-07-03 el. laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja bylos iš esmės, o apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir bus vertinami priimant sprendimą byloje, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus, kaip tiesiogiai nesusijusius su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsisako priimti (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Iš atskirojo skundų argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydamas, kad teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, netinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą atsakovo atžvilgiu, ką patvirtina jo pateikti duomenys apie vadovavimo įmonei laikotarpį bei tuo laikotarpiu buvusį kuro judėjimą bei apskaitą.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas atitinka aptartą vertinimą, todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad šioje procesinėje bylos stadijoje teismas turėtų vertinti visus rašytinius įrodymus, laikytini nepagrįstais, nes tokiu būdu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prilygtų bylos išnagrinėjimui iš esmės. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo dėl jo, kaip buvusio vadovo, pareigų perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus prima facie vertinimo išaiškinimus, padarė pakankamai pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad toks materialusis reikalavimas (dėl žalos įmonei atlyginimo) teisme gali būti reiškiamas, o reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės identifikuoti. Tačiau, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog reiškiamo ieškinio suma šalims yra reikšminga, pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų, todėl šios aplinkybės sudaro prielaidas vertinti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir šiems atskirojo skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas pritaria.Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.Nors ir sutiktina, kad šioje byloje prašoma iš atsakovo priteisti suma, 31 401,45 Eur, turėtų būti vertinama kaip didelė atsakovo, kuris yra fizinis asmuo, atžvilgiu, tačiau aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės šioje byloje prašomos priteisti iš atsakovo sumos, vien samprotavimai, kad atsakovas gali perleisti turimą turtą bei jo turtinė padėtis nėra itin gera, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M. M. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų atžvilgiu, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, jai pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tenta&Service” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje reiškiamiems reikalavimams užtikrinti atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.