Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. V. (F. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. V. (R. V.), L. V. (L. V.), valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas F. V. (F. V.) ir A. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8), jie susilaukė dviejų sūnų, t. y. suinteresuotų asmenų, R. V. (R. V.) (b. l. 9–10) ir L. V. (L. V.) (b. l. 11–12). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad F. V. (F. V.) ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 0,7500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2008 m. spalio 13 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 16–17, 18–19, 20–21, 22–23, 24–25), 0,4800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2008 m. spalio 13 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2369 (b. l. 26–28), o F. V. (F. V.) nuosavybės teise priklauso dar ir šiame sklype esantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2004 m. liepos 25 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 20-210 (b. l. 26–28). Atsižvelgiant į tai, kad dalis nekilnojamojo turto – statiniai – įregistruota tik F. V. (F. V.) vardu, teismas pažymi, kad vadovautis CK normomis ir teismų praktikos išaiškinimais, po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijus turto, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo sutuoktinei priklauso ½ dalis turto (CK 3.38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

9. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė A. V., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14). Testamentų registro išraše nurodoma, kad po A. V. mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjas testamentų nebuvo sudaręs (b. l. 35–36). Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 3 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 30). Šiame sutuoktiniams priklausančiame name pareiškėjas liko gyventi ir po sutuoktinės mirties, rūpinasi turtu: mokėjo mokesčius ir kitus mokėjimus už suteiktas paslaugas nurodytu adresu. Šią aplinkybę patvirtina kartu su pareiškimu pateikti mokėjimu kvitai.

10. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V. (F. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas F. V. (F. V.) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.