Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį at­­sa­kovui K. M. dėl rangos sutarties pripažinimo nutraukta ir sumokėto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2019-11-15 viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovas per nu­­sta­­­­ty­tą terminą (20 dienų) be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašy­mu pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos ci­­vi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su UAB „Druskininkų geodezija“ vadovu atsakovu K. M. 2009-10-03 sudarė rangos sutartį. Rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), matavimus. Už darbus buvo sutarta sumokėti rangovui 1 737,72 Eur (tuo metu 6 000 Lt), iš kurių 868,86 Eur (3 000 Lt) ieškovė atsakovui sumokėjo avansu. Sutarties įvykdymo terminas buvo numatytas iki 2009-12-10, tačiau atsakovas sutartų darbų neatliko. Rangos sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad neįvykdžius sutarties sąlygų, rangovas privalo užsakovui grąžinti avansą ir atlyginti nuostolius. Atsakovas jam sumokėto avanso negrąžino. 2014-07-02 Vilniaus apygardos teisme UAB „Druskininkų geodezija“ buvo iškelta bankroto byla, 2015-03-19 nutartimi įmonė likviduota, įmonės veiklos pabaiga 2016-05-19.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai: 2009-10-03 rangos sutartis, 2009-10-03 kasos pajamų orderio kvitas, viešai skelbiama informacija apie UAB „Druskininkų geodezija“, atsakovės raginimai atsikaityti, siųsti atsakovui elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Druskininkų geodezija“ direktoriumi nuo 2007-01-08 iki 2014-10-24 buvo atsakovas K. M., kuris buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. Iš prie ieškinio pateiktos 2009-10-03 rangos sutarties matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp užsakovės (ieškovės) R. J. ir rangovės UAB „Druskininkų geodezija“, atstovaujamos vadovo (atsakovo) K. M.. Iš kasos pajamų orderio matyti, kad atsiskaitymas pagal rangos sutartį buvo vykdomas UAB „Druskininkų geodezija“ naudai. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Druskininkų geodezija“ 2014-10-24 įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, o 2016-06-28 buvo likviduota dėl bankroto.

Tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų, taikomi atsakomybės individualizavimo ir funkcijų atskyrimo principai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 11, 12 punktai).

Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 39 punktas).

Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas). Tik tais atvejais, kai yra teismo pripažintas bankrotas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 42, 48 punktai).

Ieškovė reikalavimą atsakovui, bankrutavusios UAB „Druskininkų geodezija“ vadovui ir akcininkui, reiškia bendrais sutarčių nevykdymo pagrindais. Byloje nėra duomenų apie UAB „Druskininkų geodezija“ tyčinį bankrotą, ieškovė nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad būtent bankrutavusios įmonės vadovas ir akcininkas (atsakovas), o ne bankrutavusi UAB „Druskininkų geodezija“, yra kaltas dėl skolos pagal rangos sutartį atlyginimo, todėl ieškinys atmestinas, nenustačius, kad ieškovei padaryta būtent individuali žala į ją išskirtinai nukreiptais nesąžiningais atsakovo veiksmais.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rūmus.