Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. B. ir V. B. (toliau abu kartu – ir atsakovai) 3235 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. 2023 m. spalio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės J. B. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/938571201, kuria 1 metų laikotarpiui (nuo 2023 m. spalio 5 d. iki 2024 m. spalio 4 d.) buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė.

2.2. 2024 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Remiantis eismo įvykio deklaracija, dėl eismo įvykio atsakingas transporto priemonės (duomenys neskelbtini)valdytojas (duomenys neskelbtini) pilietis G. P..

2.3. Dėl 2024 m. sausio 18 d. įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 6 470 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Kadangi transporto priemonės remonto kaštai viršytų 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės, automobilio remontas buvo pripažintas netikslingu. Iš (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos matyti, jog remontas kainuotų 13 934,77 Eur. Draudimo išmoka išmokėta pagal likutinės vertės skaičiavimus. Apskaičiuojant draudimo išmoką, iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini)vidutinės rinkos vertės (9 400 Eur) buvo atimta likutinė vertė (aukcione pasiūlyta didžiausia suma, t. y. 2 930 Eur), todėl draudimo išmoka išmokėta 6 470 Eur (9 400 Eur – 2 930 Eur).

2.4. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų, kad jie atlygintų 50 proc. žalos. Dėl 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio ieškovas iš atsakovų reikalauja 3 235 Eur (6 470 Eur * 50 proc. / 100 proc.).

2.5. Ieškovė įgyvendina atsakovų atžvilgiu regreso teisę, nes reikalavimas atlyginti žalą kyla ne iš delikto, bet iš draudimo sutarties sąlygų pažeidimo. Šiuo atveju draudiko prievolė nukentėjusiojo atžvilgiu (žalos atlyginimas dėl delikto) yra pasibaigusi draudimo išmokos sumokėjimu ir atsiranda nauja prievolė, kylanti iš draudimo sutarties faktiniam ir teisiniam draudėjui (regresinis reikalavimas) dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo (sutartinė atsakomybė).

2.6. Sutartinė atsakomybė kyla tam draudėjui, kuris pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Ieškovė laiko, jog abu (ir teisinis, ir faktinis draudėjas) pažeidė draudimo sutarties sąlygas, žala padaryta dėl jų abiejų bendrų veiksmų. Iš neteisėtų abiejų atsakovų veiksmų (ne teisės) negali atsirasti teisė. Tarp atsakovų buvo sudarytas neteisėtas susitarimas (jog automobilis (duomenys neskelbtini), bus registruojamas VĮ Regitra ir draudimo sutartis bus sudaroma J. B. vardu, o faktiškai valdys automobilį jos sūnus V. B.) negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys draudiko atžvilgiu.

2.7. Teisinė draudėja atsakovė J. B., kuri dėl (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir ribotų gebėjimų jau nedalyvauja eisme ir nevaldo faktiškai automobilio bei negali objektyviai užtikrinti draudikui, jog bus laikomasi draudimo sutarties sąlygų, VĮ Regitra 2021 m. rugsėjo 3 d. savo vardu registravo automobilį (duomenys neskelbtini), ir sudaro savo vardu draudimo sutartį, pasirinkdama mokėti mažiausią draudimo įmoką, kurią sąlygoją eilė ribojimų automobilio vairuotojams: reikalavimai dėl ne mažesnio kaip 25 m amžiaus, minimalus vairavimo stažas 2 metai, draudimas nuomoti automobilį, vykdyti pavėžėjimo veiklą. Ji prisiima atsakomybę prieš draudiką, jog apdrausto automobilio vairuotojas atitiks reikalavimus dėl amžiaus ir stažo ir šiuo automobiliu nebus vykdoma draudžiama veikla (trumpalaikė nuoma, pavėžėjimas).

2.8. Faktinis draudėjas atsakovas V. B. valdo faktiškai automobilį ir nesilaiko draudimo sutarties sąlygų, nors turėjo galimybę papildomai sumokėti draudimo įmoką ir pakeisti draudimo sutarties sąlygas dėl vairuotojų amžiaus ir stažo ribojimo, dėl draudimo nuomoti automobilį, vykdyti pavėžėjimą. Perduodamas valdyti automobilį pastoviai ne Lietuvos gyventojui, kuris neturi reikiamo amžiaus, nėra jo duomenų apie vairavimo stažą, perkėlė draudikui ženkliai didesnę riziką, nei ta, kuri buvo nurodyta draudimo sutartyje ir už kurią jis asmeniškai sumokėjo minimalią draudimo įmoką.

2.9. Tokią formą (formalus ir neformalus draudėjas) pasirinko patys atsakovai, jų pasirinkimo aplinkybės (pvz. vyresnio amžiaus draudėjui yra mažesnė draudimo įmoka, galimai, geresnis avaringumas, kas taip pat sąlygoja mažesnę įmoką ir kt.) nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, draudikas dėl neteisėti abiejų atsakovų susitarimo neturėtų patirti neigiamų teisinių pasekmių, o abu atsakovai išvengti sutarinės atsakomybės.

2.10. 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo nenustatytas asmuo, kuris yra gimęs 1999 m. birželio 4 d.. Taigi, šio 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu šios transporto priemonės valdytojas neturėjo 25 metų amžiaus (įvykio metu jam buvo 24 m.). Nors eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog vairuotojas buvo G. P., tačiau toje pačioje eismo įvykio deklaracijoje yra nurodytas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesutampa su G. P. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, patys atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, jog įvykio metu G. P. buvo išvykęs iš Lietuvos („Paaiškėjus, kad G. P. tuo metu nebuvo Lietuvoje ir neturėjo galimybės naudotis transporto priemone, buvo pagrįstai įtarta, kad automobilis galėjo būti pavogtas“). Taigi, akivaizdu, jog 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytoju buvo 25 metų amžiaus neturintis nenustatytas asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini).

2.11. V. B. yra faktinis transporto priemonės valdytojas, nes jis sumokėjo 253,37 Eur draudimo įmoką pagal draudimo sutartį. V. B. draudimo įmoką sumokėjo per brokerį ir pasirašė pinigų priėmimo kvitą (2023 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas). Taip pat po eismo įvykio V. B. atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. spalio 4 d. perdavė mamai J. B. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui G. P., sudarė žodinę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o perrašyti automobilį susitarė kai G. P. gaus leidimą gyventi Lietuvoje.

2.12. V. B. nepateikė jokių įrodymų, jog transporto priemonė buvo parduota ar kad automobilis (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas, kaip jis nurodo paaiškinime. Remiantis AB Regitra informacija, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkė iki šiol yra J. B.. V. B., perduodamas automobilį valdyti užsieniečiui, turėjo suvokti, jog negalės objektyviai užtikrinti, kad bus laikomasi draudimo sutarties sąlygų, keliamų vairuotojui, todėl, prieš perduodamas automobilio valdymą, privalėjo pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir sumokėti didesnę draudimo įmoką.

2.13. Transporto priemonės pardavimo įregistravimas neįvyko, nes AB Regitra atsisakė priimti V. B. deklaraciją ir ją atmetė. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pardavimas tikėtina buvo fiktyvus, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. spalio 28 d., o pranešimas dėl atsisakymo priimti deklaraciją yra 2025 m. balandžio 11 d.. Jame nurodyta, jog V. B. pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, kuri yra atmesta. Taigi, tarp pirkimo-pardavimo (2023 m. spalio 28 d.) ir tarp šio pranešimo, jog V. B. pateikė deklaraciją (2025 m. balandžio 11 d.), praėjo 1,5 metų. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2024 m. sausio 18 d.. Tad abejotina, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. spalio 28 dieną bei ar apskritai tokia pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta.

2.14. Atsakovai neįrodė, jog neva pasirašius 2023 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, buvo perduoti draudimo dokumentai trečiajam asmeniui G. P.. Byloje nesant tokiems įrodymams, nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo G. P. neva žinojo ir turėjo pareigą pranešti ieškovui (draudikui) apie savininko pasikeitimą. G. P.net nesikreipė į AB Regitrą dėl pasikeitusio transporto priemonės savininko. Galiausiai, kaip matyti iš atsakovų atsiliepimų, patys atsakovai pripažįsta, jog neįvyko minėtos transporto priemonės registracija.

2.15. Vizualiai skiriasi trečiojo asmens G. P. parašai, t. y. ant jo paso bei vairuotojo pažymėjimo parašai yra vizualiai tokie patys, tuo tarpu ant 2023 m. spalio 28 d pirkimo-pardavimo sutarties vizualiai yra visiškai skirtingas parašas. Tokios aplinkybės sukelia pagrįstų įtarimų, jog šios 2023 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė trečiasis asmuo G. P. ir ji, galimai, yra suklastota. Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis bei įrodymais, trečiasis asmuo G. P. negali būti laikomas naujuoju transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininku.

2.16. Atsakovai nevykdė pareigos informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui. Norėdami, jog transporto priemonę (duomenys neskelbtini) galėtų vairuoti asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus ir vairavimo stažo, atsakovai privalėjo atitinkamai pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir mokėti didesnę įmoką (468,78 Eur vietoje 253,37 Eur).