Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Vidmanto Martyšiaus, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19552-2021 (ROIK: 20115130856).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-19552-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 20115130856 (toliau – ir Nutarimas) už tai, kad jis 2020 m. gegužės 19 d., Vilniuje, Ižos g. apie 15.00 val. vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės (šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje), ir skyrė administracinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą (b. l. 16).

Įvertinęs šią kasacinės instancijos teismo praktiką, pareiškėjas konstatuoja, kad jo teiginiai, jog šioje administracinėje byloje negalima dviguba teisinė atsakomybė yra pagrįsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-961/2021 duomenimis, kur akivaizdžiai matyti, jog nusikalstamos P. J. veikos aprašyme aprašoma veika, į kurią buvo atsižvelgta skiriant P. J. terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 42 str. 1 d. 5 p.). Be to, pažymėtina, kad abejose bylose yra identiškai pasisakyta dėl to paties fakto tapatumo ir tų pačių – priešingų teisei – visų kitų faktinių aplinkybių (akivaizdžiai pažeistas „non bis in idem“ principas). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika proporcingumo principo kontekste (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (b. l. 2–5).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Tai užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kadangi 2020 m. gegužės 19 d., Vilniuje, Ižos g., apie 15.00 val. vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, skirta 400 Eur dydžio bauda (b. l. 16). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-961/2021 pareiškėjas nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 19 d., apie 14.50 val. Vilniuje, Žarijų gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pareiškėją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą – apie alkoholio daromą žalą, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei turto konfiskavimas – konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1 300 Eur išieškojimas (b. l. 6–14).

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato V. Martyšiaus, skunde ir atstovas teismo posėdžio metu teigia, jog šiuo atveju P. J. atžvilgiu buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo, t. y. non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgė būtent ir į tai, kad pareiškėjas tuo pat metu vairavo transporto priemonę ir neturėdamas tam teisės.

ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 591 straipsnio 8 punkto taikymo yra pažymėjęs, kad ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iš alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtą administracinių nusižengimų teiseną – kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiškai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

Galimybė įstatymų leidėjui diferencijuoti teisinę atsakomybę už žalą darančias veikas ne kartą yra pabrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. birželio 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Pagal konstitucinę praktiką atsakomybės diferencijavimas gali būti padarytas atsižvelgiant ne tik į neteisėtomis veikomis padaromą žalą, jos dydį, bet ir į tų veikų padarymo būdus bei kitas aplinkybes, taip pat į jau numatytas poveikio priemones (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taigi įstatymų leidėjui pripažįstama plati diskrecija įstatymuose nustatyti, kokios veikos yra priešingos teisei, kokia atsakomybė už jas turėtų būti taikoma (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas), taip pat suformuluotos šios diskrecijos ribos – normomis apibrėžiant tam tikrus teisės pažeidimus privalu paisyti Konstitucijos, be kita ko, iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, o parenkant, kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar pan.) už juos nustatyti, – ir konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų, <...> įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi Konstitucija nedraudžia įstatymu apibrėžti mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingų veikų – administracinių teisės pažeidimų – ir nustatyti administracinės atsakomybės už tokias veikas. Administraciniais teisės pažeidimais įstatymu gali būti pripažintos tik tokios mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingos veikos, kuriomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Minėta, kad non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas minėtas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas ir administracinė atsakomybė pareiškėjui P. J. taikyta pagrįstai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-961/2021 P. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje liko neįvertinti ir nebuvo inkriminuoti P. J. veiksmai jam vairavus minėtą transporto priemonę neturint tam teisės. Pareiškėjas ir jo atstovas šioje administracinio nusižengimo byloje aplinkybę, kad P. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nepagrįstai vertina kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdą ar aplinkybę, į kurią teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė skirdamas bausmę ir / ar baudžiamojo poveikio priemones. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio matyti, kad aplinkybė, jog P. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nusikalstamos veikos aprašyme apskritai neminima, o pasisakydamas dėl to, kad P. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir teismas nėra saistomas šios aplinkybės, tai darė tik pabrėždamas, kad tai neužkerta kelio skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Juo labiau, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nuosprendyje netgi tiesiogiai nepasisakė, kad atsižvelgia į aplinkybę, jog P. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, to, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovas, negalima suprasti ir netiesiogiai iš to, kad P. J. buvo skirtas maksimalus draudimo vairuoti transporto priemones terminas.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (ANK 424 str. 2 d.), yra numatyta ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Dėl to nepritartina pareiškėjo ir jo atstovo išvadai, kad priimtame teismo nuosprendyje išdėstytos veikos aplinkybės apima ir P. J. galimai padarytą administracinį nusižengimą. Sutiktina, kad nusikalstama veika, už kurią P. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, ir veika, dėl kurios priimtas skundžiamas Nutarimas, yra susijusios ir vietos, laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusios, tačiau non bis in idem principo prasme šios veikos nėra tapačios, jos skiriasi savo objektyviaisiais sudėties požymiais, patys veiksmai nebuvo pakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti viena veika, nors ir buvo pažeistas tas pats KET 14 punktas (be kita ko, apimantis ne tik draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, bet ir neturintiems tokios teisės). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo esmė – transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, tuo tarpu ANK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo esmė – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. skiriasi šių veikų objektyvioji pusė, padarymo aplinkybės – vienu atveju nustatomas asmens neblaivumas ar neblaivumo požymiai ir atsisakoma tikrintis blaivumą, alkoholio vartojimas po eismo įvykio, kitu atveju – asmuo vairuoja net ir būdamas blaivus, tačiau neturėdamas tam teisės (ar teisei esant sustabdytai). Vien tai, kad nuosprendžiu asmeniui paskirta griežta bausmė ir / ar baudžiamojo poveikio priemonės, nereiškia, kad asmuo nuteistas ir už veikas, už kurių padarymą numatyta kitos rūšies teisinė atsakomybė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, be to, įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Nutarimu skirta nuobauda (baudos dydis) laikytina proporcinga, paskirta sankcijos ribose, laikantis ANK 34 straipsnio nuostatų, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

P. J. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19552-2021 (ROIK: 20115130856) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.