- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- I-282-402/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. I. U., D. U.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimus Nr. 07-N-1481-1830 ir Nr. 07-N-1482-1831, kuriais atsisakyta teikti pareiškėjams valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, ir įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naujus sprendimus – teikti jiems valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007 visų instancijų teismuose.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d., 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 ir 13 str., CPK 365 str. 1 d. bei LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau -VGTPĮ )1 str. 1 d. Ginčijami sprendimai pažeidžia pareiškėjų teises į teisingą teismo procesą civilinėje byloje, t.y. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnybos) sprendimai užkerta kelią į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas gali būti ribojamas tik dėl šalies finansinės padėties arba jei teisminis bylos nagrinėjimas neperspektyvus. VGTPĮ 11 str. 5 d. 4 p. negali būti ribojimu teisinės pagalbos teikimui civiliniuose ginčuose, kylančiuose iš vykdytos ūkinės komercinės ar savarankiškos profesinės veiklos. Pareiškėjų reikalavimas teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo susijęs su pažeistų teisių gynimu netiesiogiai atsirandančiu iš R. I. U. IĮ vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
Pareiškėjai prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad pareiškėjams atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 str. 5 d. 4 p., t.y. tuo pagrindu, jog pareiškėjų prašymas susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjos R.I. U. ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Pagal pareiškėjos R. I. U. prašymą Tarnyba sprendime konstatavo, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007 kviečiama kaip atsakovė. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ir R. I. U. įmonės pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 ir 4 p., reglamentuojančių atsakovo prievolę mokėti nuomos mokestį ir eksploatavimo išlaidas, nevykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš R. I. U. įmonės skolą ir delspinigius už nuomą. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas susijęs su R. I. U. vykdyta ūkine komercine veikla. Pagal D. U. prašymą Tarnyba konstatavo, kad iš ankstesnių dokumentų, kuriuos pareiškėjai yra pateikę Tarnybai matyti, kad teisminiai ginčai vyksta dėl pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios individualios įmonės veiklos. Bendrąja jungtine nuosavybės teise valdyto turto ir asmeninio R. I. U. turto. Kadangi pareiškėjų turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, įskaitant ir įmonę, todėl laikytina, kad ir pareiškėjo D. U. reikalavimai tiesiogiai susiję su minėta byla ir yra kilę iš pareiškėjo sutuoktinės individualios įmonės vykdytos ūkinės komercinės veiklos, todėl D. U. antrinė teisinė pagalba taip pat neteiktina.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ pateikė Kauno apygardos teismui patikslintą ieškinį (b.l.20-22) civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007, kurioje R.I. U. įmonė yra atsakovė, D. U. – pareiškėjas. Todėl 2007 m. lapkričio 21 d. R. I. U. ir D. U. pateikė Tarnybai prašymus (b.l. 18, b.l.25) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo minėtoje civilinėje byloje. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 07-N-1481-1830 (b.l. 10) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą R. I. U. , tos pačios dienos sprendimu Nr. 07-N-1482-1831 – D. U. .
Pareiškėjai nurodė, kad ginčijami Tarnybos sprendimai prieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 2 d., 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau -Konvencijos) 6 ir 13 str. , CPK 365 str. 1 d. bei VGTPĮ 1 str. 1 d. LR Konstitucijos 29 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. VGTPĮ 11 str. 5 d. , 6 d. yra imperatyviai nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo atvejai. Pareiškėja R. I. U. , turėdama individualią įmonę, vykdė ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėjas D. U. – sutuoktinis, todėl įmonė, įgyta santuokoje, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš to seka, jog abu pareiškėjai patenka į įstatymo apibrėžtą asmenų ratą, kuriems antrinė teisinė pagalba pagal įstatymą neteikiama, todėl ir jų teisės nėra varžomos pagal LR Konstitucijos 29 str. 2 d. Pareiškėjams yra garantuojama teisė savarankiškai kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises bei įstatymo saugomus interesus patiems arba per atstovus, pasinaudojant valstybės teikiama antrine teisine pagalba. 1950 m. Konvencijos 6 str. garantuoja asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. VGTPĮ 1 str. 1 d. apibrėžta įstatymo paskirtis - užtikrinti, jog būtų tinkamai ginamos asmenų pažeistos teisės ir įstatymų saugomi interesai. Tarnyba, atlikdama jai priskirtas funkcijas, savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija bei įstatymais ir poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais šios Tarnybos veiklą. Todėl, veikdama teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribose, negali pažeisti pareiškėjų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. 1950 m. Konvencijos 13 str. garantuoja, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone, kreipdamasis į valstybės instituciją nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas. Kaip jau minėta, pareiškėjai patenka į asmenų ratą, kuriems antrinė teisinės pagalbos teikimas pagal įstatymą nepriklauso, tačiau jiems kartu yra užtikrinama teisė bet kuriuo metu savarankiškai kreiptis į teismą ir teisinėmis priemonėmis ginti savo teises. Darytina išvada, jog Tarnyba nevaržė pareiškėjų teisės savarankiškai pasinaudoti veiksminga teisine pagalba. Dar vienas pareiškėjų motyvas – Tarnyba, priimdama sprendimus, pažeidė CPK 365 str. 1 d. Minėtas straipsnis numato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Iš byloje esančių prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjams (b.l. 18 ir 25) matyti, jog jie pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl patikslinto civilinio ieškinio nagrinėjimo Kauno apygardos teisme, bet ne dėl proceso atnaujinimo. Todėl šio įstatymo kontekste Tarnyba taip pat nepažeidė pareiškėjų teisių. Taigi, išnagrinėjęs ginčijamus sprendimus pareiškėjų minimų teisės aktų kontekste, teismas pareiškėjų nurodytų pažeidimų nenustatė.
LR VGTPĮ 11 str. 5 d. 4 p. yra nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teisme vykta ginčas dėl pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančios R. I. U. individualios įmonės veiklos. Kaip jau anksčiau minėta, turtas, įgytas vieno iš sutuoktinių santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, įskaitant įmonę bei jos gaunamas pajamas ir atsiradusias skolas. Pareiškėjo D. U. reikalavimai taip pat yra tiesiogiai susiję su bankroto byla ir yra kilę iš pareiškėjo sutuoktinės individualios įmonės vykdytos ūkinės – komercinės veiklos. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai skundžiamais sprendimais netenkino pareiškėjų prašymų suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007 dėl skolos ir delspinigių išieškojimo, remiantis LR VGTPĮ 11 str. 5 d. 4 p. Skundžiami sprendimai neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms, todėl naikinti sprendimus nėra pagrindo.
Nepanaikinus skundžiamų sprendimų nėra pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą.
Dėl nurodytų motyvų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. 88 str. 1, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. I. U. ir D. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausia administraciniam teismui.