Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-10 · Civilinė byla Nr. e2A-210-413/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-03-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
e2A-210-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02420-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
D. J.
Civilinė byla Nr. e2A-210-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02420-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6487-558/2020 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) 1 500 Eur negrąžintą kredito dalį; 75,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 22 d. Vartojimo kredito sutarties (toliau – Sutarties) nutraukimo dienos; 14 proc. negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą už negrąžintą 1 500 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 16 d.; 215,95 Eur tarpininkavimo mokestį; 16,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020m. gegužės 17 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. rugsėjo 22 d.; 14 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 1 500 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 41 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. spalio 6 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo D. J. 1 500 Eur negrąžinto kredito dalį, 75,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 16,75 Eur sutartines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 215,95 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 808,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 241 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. balandžio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K043121173, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 1 500 Eur vartojimo kreditą 12 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 14 procentų, paskolos gavėjo mokama palūkanų suma – 116,16 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 143,83 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. balandžio 16 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl teismas pripažino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur negrąžinto kredito dalį bei 75,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 22 d., pagrįstu ir tenkintinu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 215,95 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 8,90 procentai, jo bendra suma yra 215,95 Eur. Todėl ir šį ieškovės reikalavimą teismas pripažino pagrįstu.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 500,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-04-16). Pažymėjo, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Todėl teismas sprendė, kad ieškovės patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kaip pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 14 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 500 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. balandžio 16 d. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 16,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-05-17) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 22 d., o reikalavimas dėl 14 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 1 500 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėjo, kad ieškovė turi teisę į 5 procentų dydžio procesinių palūkanų atlyginimą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 14 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1 500 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 16 d., taip pat 75 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Anot apeliantės, tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 116,61 Eur.

8.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantė pažymi, kad teismui teiktose sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 16 d.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektas – kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju taikymo bei aiškinimo klausimai.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas D. J. 2020 m. balandžio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K043121173, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1500 Eur vartojimo kreditas 12 mėn. terminui, ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1759,99 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 14 proc.) ir 143,83 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida. Atsakovas sumokėjo tik pirmąją nuo 2020 m. kovo 24 d. mokėtiną įmoką, daugiau įmokos nebuvo mokamos. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu įspėjo jį dėl susidariusio įsiskolinimo. Atsakovui nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

13. Ieškiniu apeliantė, be kita ko, prašė priteisti 14 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 500 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. rugsėjo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2021 m. balandžio 16 d. (apeliacijos dalykas).

14. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, nurodydamas, kad ieškovė tinkamai nepagrindė patirtų nuostolių negautų pajamų forma realumo, nepateikė detalaus nuostolių paskaičiavimo ir nurodė tik nuostolių skaičiavimo būdą (procentais nuo nesumokėtos sumos).

15. Iš ieškovės pateikto į bylą vartojimo kredito grąžinimo grafiko matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 14 proc. metinių palūkanų normą. Pagal ieškovės paskaičiavimus, Sutarties nutraukimo metu atsakovo negrąžinto kredito suma sudarė 1500 Eur (kredito grąžinimo grafiko 1 eilutė).

16. Sutiktina su apeliante, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kitaip tariant, negautos mokėjimo palūkanos po sutarties nutraukimo virsta nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos grąžinimo terminas yra ilgesnis nei sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovui pažeidus Sutartį, ši sutartis 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, todėl atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 12 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 14 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 116,16 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, kad ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. balandžio 16 d.).

22. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Taigi atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 16 d.), galėjo tikėtis gauti 14 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2021 m. balandžio 16 d.) sudarytų 116,16 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 116,16 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 16 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 241 Eur (CPK 313 str.).

25. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovė priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur bylinėjimosi išlaidų: 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

26. Pažymėtina, kad už apeliacinį skundą, kurio suma 116,16 Eur, mokėtinas 15 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) dydžio žyminis mokestis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, o ieškovei grąžintina 60 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 5 d.). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 116,16 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 16 centų) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 16 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 16 d. banke AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 919.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas