Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-10 · Byla Nr. ATP-336-594/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-30-738/2017Nutarimas · 2017-03-17Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-336-594/2017Nutartis · 2017-05-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
ATP-336-594/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08222-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-336-594/2017Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-08222-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.9.; 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. (toliau – S. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 11 d. nutarimo dalis, kuria K. B. (toliau – K. B.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį paskirta 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda buvo panaikinta ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, K. B. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 11 d. nutarimu K. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda. Nutarime konstatuota, kad 2016 m. liepos 21 d. atlikto VšĮ „K. R. A.T. C.“ Komunalinių atliekų ir mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – Kauno MBA) įrenginio, (duomenys neskelbtini), vykdančio veiklą pagal 2015 m. spalio 23 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą Nr. T-K.4-6/2015, neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog K. B., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino MBA įrenginio eksploatavimo, laikantis TIPK leidime nustatytų veiklos sąlygų ir reikalavimų, o būtent:

esant ūkinės veiklos pakeitimams (pakeisti įrenginio išmetamų teršalų gaudymo įrengimai, sumontuoti skruberiai ir atsisakyta teršalų išmetimo šaltinio – 35 metrų aukščio kamino), Aplinkos apsaugos agentūrai pateikta paraiška TIPK leidimui pakeisti – grąžinta Kauno MBA papildymui;aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nustatytų, vietoje numatyto teršalų išmetimo per kaminą, nukreipė juos į oro valymo įrenginius – skruberius, tuo pakeisdami teršalų išmetimo pobūdį ir aukštį, sumažindami jų sklaidą. PAV teršalų ir kvapų sklaidos skaičiavimai priimti ir vertinami per 35 metrų aukščio kaminą; įmonėje, pradėjus eksploatuoti oro taršos valymo įrenginius – skruberius, Aplinkos apsaugos agentūrai neperžiūrėti ir nepateikti duomenys apie įrenginio atitikimą GPGB (Geriausi prieinami gamybos būdai); atliekos po mechaninio apdorojimo objekte laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose.

Tuo K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, pagal kurią, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį tik turėdami galiojantį TIPK leidimą ir leidime nustatytomis sąlygomis, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, K. B. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo, galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkto reikalavimus, buvo panaikintas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu K. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. kovo 17 d. nutarimu K. B. skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 11 d. nutarimo dalį, kuria K. B. pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskirta 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, K. B. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius S. P. (toliau – Institucija) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą, paliekant galioti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 11 d. nutarimą. Apeliaciniu skundu teigiama, kad vertinamu atveju Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį K. B. atžvilgiu už tai, kad šis vykdė ūkinę veiklą, nesilaikydamas TIPK leidimo sąlygų, konstatuodamas, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs realios žalos, K. B. veikoje nenustačius tyčios ar nusikalstamo pasitikėjimo. Institucijos teigimu, Kauno MBA išduoto TIPK leidimo 8 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad mišrių komunalinių atliekų įrenginio teritorijoje bus stacionarus aplinkos oro taršos šaltinis Nr. 001 – 35 m aukščio, 1,3 m diametro kaminas, per kurį bus išmetami biologiniai atliekų apdorojimo teršalai – amoniakas. Tokiems parengtoje planavimo ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaitos sprendimams pritarė ir Institucija. Remiantis aptartais duomenimis, visiškai aišku, kad lakiųjų ir organiniu junginių išmetimas į aplinkos orą nebuvo numatytas, tokiomis sąlygomis ir buvo išduotas Aplinkos apsaugos agentūros taršos leidimas, todėl Kauno MBA privalėjo vykdyti veiklą tik laikantis šio TIPK leidimo nustatytų sąlygų.Pasak Institucijos, 2016 m. liepos 22 d. atlikus Kauno MBA patikrinimą buvo nustatyta, jog įmonė veiklą vykdo nesilaikydama TIPK leidimo sąlygų, nes įmonės technologinė įranga yra pakeista. Leidžiama tarša į aplinkos orą ne per kaminą, o per skruberius. Šie duomenys neatitinka TIPK leidimo sąlygų. Įmonės vadovas K. B. nesikreipė dėl TIPK sąlygų pakeitimo, kaip tai nustato Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad vertinamu atveju buvo padarytas esminis technologinis pakeitimas nesuderinus su institucijomis, veikla pradėta vykdyti nepakeitus TIPK leidimo sąlygų. Tuo tarpu įmonės, vykdančios tokią ūkinę veiklą, turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Nors šioje situacijoje oro tarša yra šalinama skruberiais, tačiau techninio projekto aprašomojoje dalyje yra aiškiai parašyta, kad buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros ir šios procedūros buvo atliekamos prieš pradedant įmonės veiklą, kas ir privalo būti padaryta. Atliekant šias procedūras, buvo vertinama galima oro taršos ir kvapų sklaida, laikant, kad įmonė vykdys veiklą turėdama kaminą, kuris yra 35 metrų aukščio. Tai yra visuomenės sveikatos poveikis ir įmonės aplinkai veiklos poveikis buvo atliktas modeliuojant įmonės veiklą ir skaičiuojant taršos sklaidą, kuri vyks per kaminą. Tuo tarpu skruberių įvedimas visiškai pakeičia sąlygas – nėra modeliavimo, nėra poveikio vertinimo, kaip vyksta tarša ir tos taršos sklaida jau už įmonės ribų ir koks jos poveikis visuomenei.Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad 2012 m. balandžio 10 d. Institucijos sprendime dėl Kauno MBA statybos greta (duomenys neskelbtini) galimybių, buvo pasirinkta I alternatyva, preziumuojant, kad bioskaidžios atliekos bus apdorojamos tik aerobiškai (kompostuojant) ir kaip reikalingos šiluminės energijos šaltinis katilinėje deginamos gamtinės dujos. Taip pat nuspręsta, kad Kauno MBA įrenginio atliekų iškrovimo zonoje bus įdiegti automatiniai greito veikimo vartai, per kuriuos mišrias komunalines atliekas atvežęs specialus transportas įveš ir išpils atliekas į atliekų priėmimo zoną. Tiek šioje, tiek ir atliekų mechaninio apdorojimo zonose bus įdiegta ištraukiamoji ventiliacija, sudaranti sumažintą slėgį patalpose ir nukreipianti orą į bendrą Kauno MBA įrenginyje sumontuotą dviejų pakopų oro valymo įrenginį – šlapio valymo skruberiu sistemą ir biofiltrą, iš kurio išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Taigi, Sprendime yra numatyta, kad skruberiai yra tik sudedamoji dviejų pakopų oro valymo sistemos dalis, o ne alternatyvus pasirinkimas vietoje 35 m aukščio kamino. Būtent tokiai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei pritarė Kauno visuomenės sveikatos centras, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Kauno miesto savivaldybės administracija.Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių, priskirtų ypatingo statinio kategorijai, 2015 m. gruodžio 22 d. užbaigimo aktą su TIPK leidimo išdavimu. Kauno MBA privalėjo pakeisti 2015 m. spalio 23 d. TIPK leidimo Nr. T.K.4-6/2015 sąlygas, kad atitiktų ypatingo statinio, įregistruoto potencialiai pavojingų įrenginių registre, statybos užbaigimo aktą, kuriame nebuvo numatyto TIPK leidime kamino, kurio aukštis 35 m., per kurį projekte buvo numatyti išmetami biologinių atliekų apdorojimo teršalai.Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. atstovė advokatė A. Ž. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teisimo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį Institucijos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai), įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad Institucijos apeliaciniu skundu K. B. kaltės klausimas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį dėl to, kad atliekos po mechaninio apdorojimo objekte laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose, nekeliamas, todėl plačiau šioje nutartyje šiuo klausimu nepasisakytina. Tuo tarpu visos aplinkybės, turinčios reikšmės K. B. veiksmų kvalifikavimui dėl kitų jam inkriminuoto pažeidimo aplinkybių (esant ūkinės veiklos pakeitimams (pakeisti įrenginio išmetamų teršalų gaudymo įrengimai, sumontuotas skruberis ir atsisakyta teršalų išmetimo šaltinio – 35 metrų aukščio kamino), aplinkos apsaugos agentūrai pateikta paraiška TIPK leidimui pakeisti – grąžinta Kauno MBA papildymui; aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nustatytų, vietoje numatyto teršalų išmetimo per kaminą, nukreipė juos į oro valymo įrenginius – skruberius, tuo pakeisdami teršalų išmetimo pobūdį ir aukštį, sumažindami jų sklaidą; įmonėje, pradėjus eksploatuoti oro taršos valymo įrenginius – skruberius, Aplinkos apsaugos agentūrai neperžiūrėti ir nepateikti duomenys apie įrenginio atitikimą GPGB (Geriausi prieinami gamybos būdai), skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, priešingai nei tai traktuojama Institucijos apeliaciniame skunde, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant, kad pažeidimai yra formalaus pobūdžio, nesukėlę realios žalos, juose neįžvelgiama K. B. tyčia ar nusikalstamas neatsargumas. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktu, savitu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų vertinimu, teisinio pagrindo nėra. ATPK 51² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant šios teisės normos turinį, akivaizdu, kad ji formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas būtinas ir kitų teisės aktų normų įvertinimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) <...> tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, kurių 118 punkte inter alia nustatyta, kad veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis TIPK leidime nustatytų sąlygų. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. VšĮ „K. R. A. T. C.“ Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiui buvo suteiktas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. T-K.4-6/2015 (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio teisės pažeidimo byla Nr. KA-75/B-292, b. l. 20). Sutinkamai su komentuojamo leidimo sąlygomis, iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras bus surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą pateks į aplinkos orą; mišrių komunalinių atliekų MBA teritorijoje bus stacionarus aplinkos oro taršos šaltinis Nr. 001 – 35 m aukščio, 1,3 m diametro kaminas, per kurį bus išmetami biologinio atliekų apdorojimo teršalai – amoniakas. Be to, leidime numatyta, kad kvapai į aplinką patenka iš MBA įrenginio kamino (organizuotas šaltinis) ir pastato vartus (neorganizuotas šaltinis) atliekų iškrovimo metu, tačiau artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje turi būti užtikrinta Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ reglamentuojama kvapo vertė (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio teisės pažeidimo byla Nr. KA-75/B-292, b. l. 23-26). Po šio leidimo suteikimo 2015 m. spalio 23 d. VšĮ „K. R. A.T. C.“ įsipareigojo savo veiklą vykdyti laikydamasis TIPK leidime nustatytų sąlygų. Tačiau, netrukus po leidimo suteikimo VšĮ „K. R. A. T. C.“, aplinkinių rajonų gyventojai Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai pradėjo teikti raštus dėl iš įmonės teritorijos sklindančio nemalonaus kvapo, dėl ko, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros atstovai atliko Komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio (MBA) patikrą ir 2016 m. liepos 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KP-142. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės technologinė įranga yra pakeista – tarša į orą leidžiama ne per TIPK leidime nurodytą 35 m aukščio kaminą, o per skruberius, kas neatitinka 2015 m. spalio 23 d. VĮ „K. R. A. T. C.“ Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiui suteikto TIPK leidimo Nr. T-K.4-6/2015 sąlygų. Esant šiam esminiam ūkinės veiklos pakeitimui (vietoje kamino naudojami skruberiai), paraiška TIPK leidimui pakeisti Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikta, apie komentuojamus pakeitimus Aplinkos apsaugos agentūra, kaip tai numatyta TIPK leidime, nebuvo informuota, pradėjus eksploatuoti oro valymo įrenginius – skruberius, duomenys apie skruberių atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams (GPGB) Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti taip pat nebuvo. Konstatuota, kad esant technologiniams pažeidimams ar kitoms nenustatytoms priežastims, įrenginys nedirba pagal projektinius parametrus (versija, jog patikrinimo metu skruberiai buvo remontuojami, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis paneigta nebuvo), įmonės teritorijoje ir už jos ribų aplinkoje fiksuojamas aitrus pūvančių atliekų kvapas, (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, ypač nakties metu, kai įjungiami ventiliatoriai, kvapai sklinda aplinkoje; 2016 m. liepos 15-16 dienomis tikrinant įmonę po 24.00 val., nustatyta, kad įmonės teritorijoje jaučiamas stiprus buitinių atliekų kvapas, nors pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas, kvapų išvalymo laipsnis numatytas 80-99.9 proc. (b. t. 1, b. l. 98-102). 2016 m. liepos 25 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūra VšĮ „K. R. A. T. C.“ pateikė privalomąjį nurodymą Nr. 25, kurio duomenimis, MBA įrenginys eksploatuojamas nesilaikant 2015 m. spalio 23 d. išduotame TIPK leidime nurodytų sąlygų, reikalaujant paruošti ir pateikti priemonių planą su konkrečiomis priemonėmis ir jų atlikimo terminais, kad įmonės tarša į atmosferą būtų sumažinta iki TIPK leidime nustatytų parametrų (b. t. 1, b. l. 86-87). Vykdydama paminėtą privalomąjį nurodymą, VšĮ „K. R. A. T. C.“ 2016 m. liepos 29 d. parengė kvapų sklidimą mažinančių priemonių/veiksmų planą, kuriame nurodyti įmonės teritorijoje esantys kvapų šaltiniai – atliekų priėmimo zona, dujų plautuvas (skruberis), biologinio apdorojimo pastato biofiltras ir presuotos atliekos, skirtos Klaipėdos atliekų deginimo gamyklai, pažymėta, jog šiuo metu pradėtos vykdyti viešojo pirkimo procedūros siekiant įsigyti aplinkos oro taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją, įvertinant oro teršalų valdymo įrenginių veikimo efektyvumo rodiklius (b. t. 1, b. l. 91-93). 2016 m. rugpjūčio 25 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai buvo pateiktas ir papildytas/patikslintas priemonių planas (b. t. 1, b. l. 95-97). Vykdydama savo įsipareigojimus, VšĮ „K. R. A. T. C.“ 2016 m. rugsėjo 23 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai pateikė Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą UAB „E.“, 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 215 papildomai informuodama, kad teršalų sklaidos analizė bus parengta nedelsiant, gavus duomenis apie foninę oro taršą (b. t. 1, b. l. 19). Komentuojamos inventorizacijos duomenimis, skruberiuose išvalytas oras tolimesniam valymui nukreipiamas į biofiltrus (2 vnt.), kuriuose oras pučiamas per ~1,7 m storio spygliuočių medienos skiedrų bei žievės sluoksnį; biofiltrai yra uždengti, išvalytas oras į aplinką patenka pro tarpą tarp stogo ir biofiltro (aukščiau aptartame leidime buvo nurodoma, jog iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras bus surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius – biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą). Komentuojamos ataskaitos duomenimis, amoniakas tokiu valymo būdu (skruberių ir biofiltrų pagalba) yra valomas 94 proc., o merkaptanas (kvapų šaltinis) sulaikomas 95 proc. efektyvumu (b. t. 1, b. l. 20-32). Abejoti komentuojamos ataskaitos objektyvumu ir pagrįstumu, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros M. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, UAB „E.“ yra privati kompanija, tiekianti konsultacines paslaugas, susijusias su aplinkos apsaugos vertinimu bei dokumentų ruošimu. Įstatymas numato, kad tokias paslaugas gali teikti asmenys, turintys atitinkamą išsilavinimą, pažymėdama ir tai, kad Aplinkos ministerija tokios paslaugos neteikia. Pasak M. R., UAB „E.“, prieš vykdydama savo veiklą kaip laboratorija, turėjo gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, patvirtinantį, jog ši įmonė turi teisę vertinti oro taršą, imti nuotėkas ir pan. Be to, sprendžiant iš byloje pateiktų duomenų, ji buvo tikslinama pagal Aplinkos apsaugos agentūros pastabas (b. t. 1, b. l. 170-171, 172-173), o pateikus patikslintą ataskaitą, ji buvo priimta, kaip tinkama, t. y. atitinkanti teisės aktų reikalavimus (b. t. 1, b. l. 166-167). Vertinant šios ataskaitos duomenis VšĮ „K. R. A. T. C.“ 2015 m. spalio 23 d. išduotame TIPK leidime įtvirtintų sąlygų kontekste vis tik pažymėtina, kad sutinkamai su TIPK leidimo reikalavimais, užterštą orą surenkant leidime nurodytu būdu, t. y. nukreipiant jį į valymo įrenginius (biofiltrus), iš kurių išvalytas oras per kaminą patektų į aplinkos orą, valymo įrenginiuose atskirų teršalų išvalymo laipsnis turėtų būti: amoniakas – 90 proc., kietos dalelės – 100 proc., kvapas – 80-99,9 proc., kas šiuo atveju iš esmės atitinka aukščiau aptartoje aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje praktiškai nustatytus VšĮ „K. R. A. T. C.“ naudojamų valymo įrenginių sistemos rodiklius. Šių duomenų kontekste vertinant Institucijos apeliacinio skundo argumentus, vis tik paminėtina, kad kaminas, sutinkamai su TIPK leidimo sąlygomis, realiai būtų naudojamas ne taršos valymui, o amoniako išmetimui, ką apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pažymėjo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas A. M., nurodydamas, kad kaminas iš esmės nieko nevalo, tik pakelia teršalus į viršų ir juos paskleidžia, papildomai paaiškindamas, kad 100 procentų išvalymo metodų nėra, teršalai, patenkantys į orą valomi 80-90 procentų ribose (kvapas, naudojant biofiltrus ir skruberius yra išvalomas 95 proc. efektyvumu, amoniakas – 94 procentų), o tai, kas neišvaloma, yra pakeliama į viršų ir išleidžiama. Tuo tarpu skruberis – tai dujų plautuvas: aparatas, kuriame karštos dujos ataušinamos ir išvalomos skysčiais (http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Skruberis). Sutinkamai su paraiškoje TIPK leidimui pakeisti užfiksuotais duomenimis, iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras surenkamas ir siunčiamas į rūgštinius dujų plautuvus (skruberius) būtent amoniako valymui (ne jo išleidimui į atmosferą). Valant užterštą orą tokiu būdu, t. y. skruberiais, juose valomas oras sąveikauja su sieros rūgštimi parūgštintu vandeniu ir ore esantis amoniakas reaguoja su sieros rūgštimi. Reakcijos metu amoniakas pasišalina iš valomo oro, kartu su sieros rūgštimi ir vandeniu, sudarydamas amonio sulfato tirpalą, kuris yra plačiai naudojamas žemės ūkyje kaip vertinga trąša. Susidarantis amonio sulfato tirpalas yra kaupiamas surinkimo talpose ir, esant poreikiui, gali būti naudojamas papildomam gaminamo komposto drėkinimui bei jo savybių pagerinimui (b. t. 1, b. l. 74-84). Šių duomenų kontekste sprendžiant K. B. kaltės klausimą, vis tik pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalimi, fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. Nors sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis neabejotina, jog K. B. inkriminuoti pažeidimai formaliai vis tik buvo padaryti, t. y. jis, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino MBA įrenginio eksploatavimo, laikantis TIPK leidime nustatytų veiklos sąlygų ir reikalavimų, o būtent: esant ūkinės veiklos pakeitimams (pakeisti įrenginio išmetamų teršalų gaudymo įrengimai, sumontuotas skruberis ir atsisakyta teršalų išmetimo šaltinio – 35 metrų aukščio kamino), aplinkos apsaugos agentūrai pateikta paraiška TIPK leidimui pakeisti – grąžinta Kauno MBA papildymui; aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nustatytų, vietoje numatyto teršalų išmetimo per kaminą, nukreipė juos į oro valymo įrenginius – skruberius, tuo pakeisdami teršalų išmetimo pobūdį ir aukštį, sumažindami jų sklaidą. PAV teršalų ir kvapų sklaidos skaičiavimai priimti ir vertinami per 35 metrų aukščio kaminą; įmonėje, pradėjus eksploatuoti oro taršos valymo įrenginius – skruberius, Aplinkos apsaugos agentūrai neperžiūrėti ir nepateikti duomenys apie įrenginio atitikimą GPGB (Geriausi prieinami gamybos būdai), tačiau, įvertinus aukščiau aptartus įmonės veiksmus, konstatavus tam tikrus jų veiklos pažeidimus, teigti, kad tokie K. B. veiksmai buvo atlikti tyčia, jie sukėlė realią grėsmę aplinkai bei visuomenei, ar buvo atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintų įrenginio eksploatavimo principų, teisinio pagrindo vis tik nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš Statybos užbaigimo akto, juo dar 2015 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta (tame tarpe ir atsakingų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojų), kad objektas atitinka statinio projekto sprendimus (b. l. 66-69, t. 1). Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi jai pateiktus tiek aukščiau aptartus, tiek kitus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, patvirtinančius, jog VšĮ „K. R. A. T. C.“ buvo atsisakyta TIPK leidime įvardinto kamino ir šiuo metu naudojami valymo įrenginiai – skruberiai, išnagrinėjusi „E.“ pakartotinai pateiktą VšĮ „K. R. A. T. C.“ Kauno MBA Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, patikslintą pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas pastabas ir atitinkančią Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“), reikalavimus, priėmė sprendimą, kad veiklos vykdytojui būtina pateikti paraišką turimam TIPK leidimui pakeisti per 1 (vieną) mėnesį, užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (b. t. 1, b. l. 138-139), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės veikloje nustatyti pažeidimai, susiję su valymo įrenginių pakeitimu (kamino į skruberius), yra šalinami visais įmanomais būdais ir priemonėmis, tame tarpe, ir paraiškos TIPK leidimui pakeisti, pateikimu. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir Institucijos apeliacinio skundo teiginiai, kad poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai, prieš išduodant TIPK leidimą, buvo atliktas modeliuojant įmonės veiklą ir skaičiuojant taršos sklaidą, vykstančią per kaminą, todėl pakeitus šią sistemą skruberiais, poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai nebuvo nustatytas. Nors neabejotina, kad šie veiksmai turėjo būti atlikti prieš įmonei savo veikloje pradedant naudoti skruberius, tačiau vien šių veiksmų neatlikimas, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, vis tik nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti realų pavojų gamtai ar visuomenės sveikatai, pakeitus įmonėje turėtą naudoti kaminą skruberiais (juo labiau, kad sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis, kaminas net nebuvo skirtas oro taršos šaltinių valymui), o kaip minėta, objektą buvo leista eksploatuoti nesant kamino. Be to, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nenustatyta, jog pakeitus oro valymo įrenginius (kaminą skruberiais) buvo realiai padaryta kokia nors reali žala gamtai ar visuomenei, išskyrus procedūrinius pažeidimus. Ir nors, sutinkamai su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2-1142 (13.3 12), iš UAB „E.“ atliktų VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“ sąlygojamo kvapo sklaidos modeliavimo rezultatų matyti, kad už VšĮ „K. R. A. T. C.“ sklypo ribų sąlygojamo kvapo koncentracija viršija Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ reglamentuojamą kvapo vertę, tačiau šiuo raštu buvo padaryta tik tikėtino pobūdžio išvada, konstatuojant tik tiek, kad atmesti kvapo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, vis tik negalima. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teismo baigiamasis procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Europos Žmogaus Teisių Teismas, kaip ir Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), teismo baigiamasis procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, sutinkamai su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje (atliktoje prieš 2015 m. spalio 23 d. TIPK leidimo išdavimą) užfiksuotais duomenimis, dažniausiai žmonės, gyvenantys arti atliekų perdirbimo įmonių, skundžiasi ne dėl oro taršos cheminėmis medžiagomis (kuri šiuo atveju nebuvo nustatyta neginčijamais duomenimis), o dėl nemalonių kvapų, t. y. tam tikrų lakiųjų medžiagų kvapų mišinio, kuris susidaro bioskaidžių atliekų irimo metu, tačiau, šiuo metu Lietuvos teisės aktai amoniako, merkaptano ir sviesto rūgšties kvapo slenksčio verčių nereglamentuoja (b. t. 1, b. l. 58-59).Be to, atsakant į Institucijos apeliacinio skundo argumentus, vis tik pažymėtina, kad K. B. be pažeidimų, susijusių su kamino nebuvimu, buvo inkriminuotas dar vienas pažeidimas – atliekos po mechaninio apdorojimo objekte laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose. Ginčo dėl šio pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra. Tačiau, nepaisant šio pažeidimo, Institucija tiek apeliaciniu skundu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, vis tik preziumuoja, kad nemalonūs kvapai iš įmonės teritorijos galėjo sklisti dėl kamino nebuvimo, bet ne dėl to, kad įmonės teritorijoje buvo laikomos atliekos po mechaninio apdorojimo ne konteineriuose. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl šių atliekų skleidžiamo nemalonaus kvapo, bet ne dėl atliekų, išvalomų skruberių ir biofiltrų pagalba, ant šių atliekų įmonėje buvo naudojami purškiami probiotikai, slopinantys nemalonius kvapus. Esant šiems duomenims, konstatuoti, kad kvapo koncentracija, susidaranti šalia įmonės sklypo teritorijos ir viršijanti ribinę vertę, susidarė dėl kamino nebuvimo įmonės teritorijoje, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia iš esmės pritarti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime konstatuotoms aplinkybėms, kad po 2016 m. liepos 21 d. atlikto VšĮ „K. R. A. T. C.“ patikrinimo, kurio metu buvo nustatyti šios nutarties 1 punkte aprašyti pažeidimai, atsakingi įmonės darbuotojai ėmėsi visų įmanomų veiksmų procedūriniams pažeidimams pašalinti – kreipėsi dėl TIPK leidime nurodytų sąlygų pakeitimo, pateikė priemonių, siekiant sumažinti aplinkos taršą, planą, atliko aplinkos taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizaciją, atliko kitus būtinus veiksmus, dėl ko neabejotina, jog konstatuoti pažeidimai, susiję su TIPK leidime nurodytų sąlygų nesilaikymu (dėl kamino), buvo pagrįstai pripažinti formaliais. Manyti priešingai, įvertinus Institucijos pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad Aplinkos apsaugos agentūra pritarė įmonės TIPK leidimo sąlygų pakeitimui net ir į įmonės veiklą neįtraukiant ankstesniame TIPK leidime numatyto kamino, t. y. įmonei ir toliau vykdant veiklą skruberių ir biofiltrų pagalba. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, nesant pagrindo pripažinti K. B. kaltu dėl skunde keliamų aplinkybių, t. y. iš esmės paliekant nepakeistą skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, daroma išvada, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos K. B. pritaikytas pagrįstai, nuobauda individualizuota tinkamai.Nors apeliacinės instancijos teismas esminių procesinių klaidų skundžiamame nutarime ir neįžvelgia, tačiau pažymi, kad teismo sprendimas, nenustačius K. B. veikoje tyčios ar nusikalstamo neatsargumo, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 3 pažeidimo aplinkybių (esant ūkinės veiklos pakeitimams (pakeisti įrenginio išmetamų teršalų gaudymo įrengimai, sumontuotas skruberis ir atsisakyta teršalų išmetimo šaltinio – 35 metrų aukščio kamino), aplinkos apsaugos agentūrai pateikta paraiška TIPK leidimui pakeisti – grąžinta Kauno MBA papildymui; aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nustatytų, vietoje numatyto teršalų išmetimo per kaminą, nukreipė juos į oro valymo įrenginius – skruberius, tuo pakeisdami teršalų išmetimo pobūdį ir aukštį, sumažindami jų sklaidą. PAV teršalų ir kvapų sklaidos skaičiavimai priimti ir vertinami per 35 metrų aukščio kaminą; įmonėje, pradėjus eksploatuoti oro taršos valymo įrenginius – skruberius, Aplinkos apsaugos agentūrai neperžiūrėti ir nepateikti duomenys apie įrenginio atitikimą GPGB (Geriausi prieinami gamybos būdai)), nutraukti, yra ydingas. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad tiek šie, tiek ir nustatytas pažeidimas – atliekos po mechaninio apdorojimo objekte laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose, K. B., kaip VšĮ „K. R. A. T. C.“ vadovui buvo inkriminuotas kaip vienas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 51² straipsnio 2 dalyje (o ne keli atskiri pažeidimai), todėl, K. B. veiksmuose nenustačius tam tikrų pažeidimo aplinkybių (esant ūkinės veiklos pakeitimams (pakeisti įrenginio išmetamų teršalų gaudymo įrengimai, sumontuotas skruberis ir atsisakyta teršalų išmetimo šaltinio – 35 metrų aukščio kamino), aplinkos apsaugos agentūrai pateikta paraiška TIPK leidimui pakeisti – grąžinta Kauno MBA papildymui; aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nustatytų, vietoje numatyto teršalų išmetimo per kaminą, nukreipė juos į oro valymo įrenginius – skruberius, tuo pakeisdami teršalų išmetimo pobūdį ir aukštį, sumažindami jų sklaidą. PAV teršalų ir kvapų sklaidos skaičiavimai priimti ir vertinami per 35 metrų aukščio kaminą; įmonėje, pradėjus eksploatuoti oro taršos valymo įrenginius – skruberius, Aplinkos apsaugos agentūrai neperžiūrėti ir nepateikti duomenys apie įrenginio atitikimą GPGB (Geriausi prieinami gamybos būdai)), tačiau jo veiksmus visgi kvalifikavus pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, dėl to, kad atliekos po mechaninio apdorojimo objekte laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose, nepasitvirtinusios kaltinimo aplinkybės turėjo būti tik pašalintos iš kaltinimo, nepriimant procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dėl paminėtų aplinkybių nutraukti, tačiau ši klaida, skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo esmės nekeičia, dėl ko, jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis