- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2229-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01779-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- E. K., M. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai E. K. ir M. K., kreipėsi į teismą, prašydami: nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutarimu; patvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo sutartį; po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti pavardę „K.“, o pareiškėjui – „K.“; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Pareiškėjai nurodė, jog santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalys nurodė, jog daugiau nei metai laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taip pat, kad prašomoje patvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti nutartyje išdėstytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. CK 3.196 straipsnyje yra nustatyta, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis;
3.2. pareiškėjai sutarė laikytis principo „50:50“ tiek bendravimo su vaikais, tiek jų išlaikymo atžvilgiu. Sutarties 4.3 punkte aptariama, kad šalys abi geranoriškai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti, todėl konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams šalys nenustatė. Ši pareiškėjų sutarties nuostata neatitinka teisinio reguliavimo, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, dėl to turi būti koreguojama. Tėvai, nutraukdami santuoką, privalo aptarti tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas, nes jei vienas iš tėvų nevykdo šios pareigos, kitas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiuo konkrečiu atveju nenumačius konkretaus išlaikymo dydžio, priverstinis pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymas tampa neįmanomas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktas pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl pareiškėjams nustatomas terminas pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį dėl pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkto kaip pažeidžiančio nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias įstatymų nuostatas, ir pripažinti, kad apeliantų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktas nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų bei imperatyvių įstatymo nuostatų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu (CK 3.192 straipsnis). Nutraukdami santuoką tėvai taip pat skatinami susitarti dėl tarpusavio pareigų materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus vykdymo ir išlaikymą teikti gera valia (CK 3.193 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad CK nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų išlaikymą, taikymo aiškinimas yra detaliai aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Šių normų taikymo ypatumai pateikti 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta, visų pirma, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., kai sutarties sąlygomis panaikinama nepilnamečių vaikų teisė likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje). Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius;
4.2. apeliantų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkte aptariama, kad šalys abi geranoriškai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti, todėl konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams šalys nenustatė. Nesutiktina, kad tokia apeliantų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Vien faktas, kad esant bendravimo su vaikais modeliui 50:50, nėra nurodytas konkretus išlaikymo dydis ar nenurodyta išlaikymo mokėjimo tvarka, negali būti priežastis netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77 – 79 punktai);
4.3. apeliantų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata, kurioje nenurodomas konkretus išlaikymo dydis ir jo mokėjimo tvarka, nelaikytina prieštaraujančia viešajai tvarkai bei nepažeidžiančia nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo atveju išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo neturi būti nepriteisiamas, nes apeliantai aiškiai susitarė, kad abu lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių, sveikatos, ugdymo, socialinio ir kultūrinio gyvenimo bei visų kitų papildomų poreikių. Apeliantai tokios tvarkos laikosi jau daugiau nei metai, tokia tvarka jau yra nusistovėjusi, ginčo tarp šalių nekyla. Pasikeitus aplinkybėms, tiek abi šalys gali susitarimu pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo tvarkos, numatant konkretų išlaikymo dydį, tiek bet kuri šalis gali kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikšti reikalavimą pakeisti minėtą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, nustatant konkretų išlaikymo dydį. Tokiu atveju, priėmus sprendimą bei pakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą, viena iš šalių įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėjus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teikimo tvarką ir formą.
9. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama nutartimi jiems nustatytais įpareigojimais, teigia, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nenumatė, nes šalys geranoriškai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.3 punkte nurodyta, jog „Šalys susitaria, kad nepaisant to, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su jų motina E. K., tačiau atsižvelgiant į tarp šalių nusistovėjusią praktiką, šalys ir toliau tiek bendravimo su vaikais, tiek jų išlaikymo atžvilgiu laikysis principo „50:50“. Šalys ir toliau abi geranoriškai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, konkretus išlaikymo dydis dukroms nėra nustatomas.“.
11. CK 3.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.53 straipsnis). Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).
12. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis.
13. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus.
14. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į CK 3.193 straipsnio 1 dalies normą bei aplinkybę, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir apginti viešąjį interesą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti ir įpareigojo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, tvarką ir formą. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aiškiai nurodyti, kokį išlaikymą kiekvienam iš vaikų teiks net ir tuo atveju, kai jie yra susitarę, kad abu geranoriškai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie abiejų vaikų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju nebus užtikrinti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.
15. Atskirajame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu bylose.
16. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.
17. Pabrėžtina, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kuria remiasi apeliantai, vertino situaciją santuokos nutraukimo byloje, esant sutuoktinio kaltei. Teisėjų kolegija ginčo dalyje dėl išlaikymo dydžio konstatavo, jog teismai, nustatę skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad minėtoje nutartyje buvo konstatuotas pagrindas panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, atitinkamai buvo panaikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo, ir ši bylos dalis taip pat perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo santuoką nutraukti bendru jų sutarimu (CPK 538–541 straipsniai), be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje, tuo atveju, kai šalys nustato bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, nėra nurodyta šalių teisė apskritai neaptarti vaikams skiriamo išlaikymo dydžio, tvarkos ir formos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti esminių aplinkybių tapatumo šioje byloje ir apeliantų nurodomoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019.
20. Apeliantų cituojamos 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ tikslas – aptarti aktualiausius vaiko išlaikymo klausimus kasacinėje praktikoje, pateikti vyraujančias jurisprudencijos tendencijas bei teigiamus jos pavyzdžius, kurie, formuojant tolimesnę teismų praktiką, padėtų pašalinti pasitaikančius teisės normų taikymo skirtumus.
21. Apeliantų nurodomoje apžvalgoje cituojamose bylose nėra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad sutuoktiniai, prašydami nutraukti santuoką bendru sutarimu bei patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, gali sutartyje apskritai neaptarti vaikams skiriamo išlaikymo dydžio, tvarkos ir formos, kaip tai numato CK 3.193 straipsnio 1 dalis.
22. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos taikant pirmiau šioje nutartyje nurodytas taisykles, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) bei sutuoktiniams CK numatytą pareigą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyti tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas (CK 3.193 straipsnio 1 dalis).
23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, pareiškėjams nustatomas naujas terminas pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartyje (CPK 7 straipsnis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams terminą iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (imtinai) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams, nurodytiems Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartyje, pašalinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.