- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-8-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01263-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- T. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei A. S. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovei A. S. (toliau – ir atsakovė) priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), bendrąja daline nuosavybe ir priteisti 329 622,77 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės A. S..
2. Ieškovas paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė kartu kūrė šeiminį gyvenimą nesudarę santuokos. Santykių metu atsakovės vardu šalys įsigijo ginčo turtą, planavo kartu gyventi, kurti šeimą. Ginčo turto įsigijimui ieškovas savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo 329 622,77 Eur suma, kurią prašo priteisti kaip kompensaciją atidalijant jį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei taikyti draudimą kitiems asmenims perduoti atsakovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškinyje išdėstytais argumentais, sprendė, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo (padėtis, kuri yra) išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo vertinimu, taip pat reikšminga ir aplinkybė, jog ieškovo prašoma priteisti piniginė kompensacija (329 622,77 Eur) laikytina didele suma atsakovei kaip fiziniam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
9.1. Skundžiamoje nutartyje netinkamai remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad dėl pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisės turi būti areštuotas pats nekilnojamas turtas. De facto (faktiškai) ieškovo reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su nekilnojamojo turto priteisimu ir perdavimu jo nuosavybėn, o yra susijęs su kompensacijos (piniginės sumos) priteisimu.
9.2. Remiantis aktualia teismų praktika laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Tokių duomenų byloje nėra.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovo teiginiai dėl to, kad atsakovė siekia parduoti ginčo turtą neatitinka tikrovės – atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas pagrindžia, kad ieškovui buvo žinoma apie vykdomą turto vertinimą ir nekilnojamojo turto agentės darbą, o turto pardavimo galimybės buvo svarstomos abiejų šalių.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas T. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei turtą pardavus, ieškovas prarastų galimybę ne tik prisiteisti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, bet ir gauti kompensaciją už atidalijimą iš šio bendro turto.
11.2. Atsakovės nesąžiningumas buvo įrodytas ieškinyje – atsakovė slapta nuo ieškovo kartu su nekilnojamojo turto agente 2020 m. rugpjūčio 28 d. atliko ginčo nekilnojamojo turto apžiūrą. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiamas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, rodo, kad atsakovė klausė ieškovo dujinio katilo modelio ir markės, domėjosi langų sertifikatais. Pati atsakovė nurodė, kad šios informacijos jai reikia namo pridavimui. Ginčo turto pridavimas atsakovei reikalingas tam, kad ši galėtų turtą perleisti.
11.3. Ieškovo 329 622,77 Eur reikalavimas, nukreiptas į atsakovę, sudaro didelę sumą atsakovei kaip fiziniam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neanalizavo atsakovės sąžiningumo, ieškovui byloje pareiškus reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe ir atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamą padėtį) ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Poreikis išsaugoti status quo (esamą padėtį) nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, paprastai toks poreikis būna nulemtas ieškinio dalyko. Pavyzdžiui, bylose dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą laikinosios apsaugos priemonės įprastai turi konservacinę paskirtį ir tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra būtina nustatyti atsakovo (-ų) nesąžiningumo faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
16. Analizuojamu atveju ginčas yra kilęs dėl daiktinės teisės į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, t. y. ieškovas siekia nuosavybės teisės pripažinimo į didesnę dalį ginčo turto ir asmeninės nuosavybės teisės įgijimo atidalijant jį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įvertinus ieškinio dalyką matyti, kad atsakovės argumentas dėl to, jog byloje iš esmės susiklostė ginčas dėl piniginės sumos priteisimo ir turi būti atsižvelgiama į tai, kad nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, yra nepagrįstas.
17. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė sutinka, jog bylose dėl nuosavybės teisės sukūrimo bei teisinio statuso pasikeitimo atsakovo sąžiningumo klausimas nėra lemiamas veiksnys, apsprendžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Atmetus atsakovės argumentą dėl ieškinio dalyko ir pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su nuosavybės teisės pripažinimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nesuteikdamas esminės reikšmės atsakovės nesąžiningumo nustatymui.
18. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ieškinio dalyką ir poreikį išsaugoti ginčo objekto status quo (esamą padėtį), į bylą nėra prijungiami šalių naujai apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai, kuriais šalys įrodinėja savo poziciją atsakovės sąžiningumo aspektu (CPK 314 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis yra objektyviai nulemtas ginčo dalyko, todėl papildomai nustatyti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra būtina.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.