- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-2106-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01684-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Srega“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Plastigna“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Srega“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2046-722/2012 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Plastigna“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 1-2) ir prašė priteisti 136 087 Lt skolos, 8,05 procentų dydžio palūkanų nuo prievolės neįvykdymo dienos 2011-06-01 iki 2012-07-11 (12 215,57 Lt), 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 992 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad jos turimais duomenimis skolininkės finansinė padėtis yra itin bloga, jos turtui yra uždėtas areštas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi (b. l. 54-55) kreditorės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – 148 302,57 Lt sumai areštavo skolininkei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkei juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, tačiau paliekant skolininkei teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir jais naudotis. Nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – areštavo skolininkės pinigines lėšas ar turtines tieses, priklausančias skolininkei ar esančias pas trečiuosius asmenis, 148 302,57 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Nurodė, kad skolos terminas yra suėjęs daugiau nei vienerius metus, skolininkė ne kartą buvo raginama ją apmokėti, tačiau atsiskaityti vengia, todėl tikėtina, kad, siekdama išvengti prievolės įvykdymo, skolininkė gali perleisti arba paslėpti jai priklausantį turtą. Dėl to kyla grėsmė, kad teismo įsakymas negalės būti įvykdytas.
Atskirojo skundo argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 60-62) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes kreditorė prašyme nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad skolininkė vengia vykdyti teismo sprendimą ar bandys paslėpti turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį;kreditorė taip pat tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo kaip tai numatyta CPK 144 straipsnyje. Kreditorė reikalavimą be kitų dokumentų grindžia ir 2011-05-03 sąskaita išankstiniam mokėjimui Nr. 1. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, kreditorė už paslaugų suteikimą pagal 2009-06-01 paslaugų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 turėjo išrašyti ne sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, bet PVM sąskaitą faktūrą. Nepateikęs tinkamai įforminto paslaugų teikimo ir buhalterinei apskaitai tinkamo dokumento, kreditorė negali reikalauti skolininkės sumokėti skolą. Dėl tos pačios priežasties skolininkė gera valia prievolės įvykdyti negalėjo.
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 74-77) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkė iš esmės neginčija fakto dėl jai kreditorės suteiktų paslaugų, tačiau remiasi neva netinkamu suteiktų paslaugų įforminimu. Tai, kad kreditorė neišrašė būtent PVM sąskaitos faktūros, neturi jokios reikšmės, nes paslaugos skolininkei suteiktos buvo. Pareiga mokėti už suteiktas paslaugas kyla iš šalių susitarimo, o ne iš sąskaitos kaip apskaitos dokumento. Vadovaudamasis kreditorės pateiktais dokumentais, teismas išdavė teismo įsakymą, todėl manytina, kad kreditorė savo reikalavimą tikėtinai pagrindė. Grėsmę sprendimo įvykdymui ateityje kelia tai, kad skola negrąžinama nuo 2009 metų, skolininkės finansinė padėtis yra sunki, jos turtui jau yra pritaikyti areštai bendrai 2,388 mln. Lt sumai, o kreditorės reikalavimo suma didelė – 148 302,57 Lt – todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina kreditorės ir skolininkės interesų pusiausvyrą, nesuvaržo skolininkės teisių daugiau nei būtina reikalavimo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, kad kreditorė UAB „Plastigna“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Srega“ 136 087 Lt skolos, 8,05 procentų dydžio palūkanų nuo prievolės neįvykdymo dienos 2011-06-01 iki 2012-07-11 (12 215,57 Lt), 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus kreditorės pareiškimą 2012 m. liepos 17 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Siekdamas užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi taikė skolininkės turto, turtinių teisių ir (ar) piniginių lėšų areštą, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos (b. l. 54-55), taip pat tą pačią dieną priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės kreditorės prašomas priteisti sumas (b. l. 52).
CPK 436 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išsprendęs pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi teismas turi įvertinti, ar konkrečioje byloje yra poreikis taikyti procesines teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo užtikrinimo priemones, t. y. ar ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) tenkinimo atveju teismo sprendimas (teismo įsakymas) galėtų būti realiai įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-891/2010).
Ši teismui suteikta teisė nėra absoliuti. Kiekvienu atveju atsakovas (skolininkas) gali pateikti duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį, todėl atsižvelgiama į turimų įrodymų visetą. Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra susiklosčiusi nuostata, jog paskirstant įrodinėjimo naštą atsižvelgtina į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Akivaizdu, kad geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti, būtent atsakovas (skolininkas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2011). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes kreditorė neįrodė, jog skolininkė mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą. Byloje nustatyta, kad apeliantė su kreditore neatsiskaito nuo 2009 metų, nors 2009 m. birželio 1 d. atlikto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1-1 atliktus darbus iš kreditorės priėmė (b. l. 5), be to, kitų kreditorių reikalavimų užtikrinimui areštuotas apeliantės turtas (b. l. 8-43). Su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė jokių su įsiskolinimu ir jo negrąžinimu susijusių paaiškinimų, konstatuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų ar kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima laikyti turto areštą esant pritaikytam nepagrįstai. Byloje nepateikti ir UAB „Srega“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie būtų pagrindu konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo iš apeliantės kreditorės nauda priteista skola nėra didelė, taigi neapsukinanti teismo įsakymo įvykdymo (CPK 114 str.). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos nepažeidė jų taikymo ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, šalių lygiateisiškumo ir kitų principų.
Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo ar ieškovo (kreditoriaus) teisės reikšti reikalavimus atsakovui (skolininkui), nes vertinama, kaip minėta, grėsmė, kad teismo įsakymas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), ir taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2011). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su netinkamu suteiktų paslaugų įforminimu kreditorės apskaitoje ir iš to kilusiu negalėjimu su ja atsiskaityti, nes minimi klausimai nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.