- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 2-891/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Logistus“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Logistus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. L2-4287-553/2010 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Logistus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Logistus“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ naudai 1 163 160,54 Lt skolos (179 924,69 Lt pradelstų mokėjimų pagal grafikus, 802 568,07 Lt negrąžinto turto likutinės vertės bei 180 667,78 Lt nesumokėtų palūkanų), 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 3908 Lt žyminio mokesčio. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą pareikšto reikalavimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti skolininkui UAB „Logistus“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 1 163 160,54 Lt sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui šio turto – areštuoti skolininko UAB „Logistus“ turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 1 163 160,54 Lt sumos, leidžiant skolininkui UAB „Logistus“ mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su kreditoriumi pagal šioje byloje pareikštą pareiškimą. Teismas, įvertinęs tai, kad skolininko finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną nėra žinoma, o pareikšto turtinio reikalavimo suma (1 163 160,54 Lt) yra didelė, o taip pat tai, jog, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, jog, jų nepritaikius, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144str.).
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Logistus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta neatsižvelgus į skolininko veiklą, finansinę padėtį ir kreditoriaus reiškiamų reikalavimų pobūdį, specifinius teisinius santykius tarp skolininko ir kreditoriaus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skolininko veiklos esmė – nuomojamose patalpose teikti logistikos (klientų prekių sandėliavimo ir tvarkymo) paslaugas. Šiam tikslui naudojamas turtas (transporto priemonės, patalpos) yra nuomojamas ir/ar lizinguojamas. Skolininkas iš esmės neturi jokio nuosavybės teise jam priklausančio realaus areštuotino turto, dėl ko skundžiama nutartimi faktiškai būtų areštuotos skolininko piniginės lėšos bankų sąskaitose, kurios yra naudojamos einamiesiems mokėjimams padengti. Galimybė disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis yra gyvybiškai reikalinga įmonės veiklai vykdyti: mokant mokesčius, atsiskaitant su darbuotojais, sandėlio patalpų nuomotoju, pačiu kreditoriumi kaip lizingo davėju, o taip pat atsiskaitant už paslaugas, kurios reikalingos kasdieninėje veikloje. Sutrikus skolininko galimybei atsiskaityti su kreditoriais ir šiems pradėjus teisinius procesus, tai privestų skolininką prie nemokumo ir bankroto. Kreditoriaus reikalavimai tokiu atveju būtų tenkinami paskutinėje eilėje, kas reikštų, jog jie nebūtų patenkinti ir nebūtų pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai, o, priešingai, pabloginta kreditoriaus padėtis ir galimybė įvykdyti teismo sprendimą.
2. Kreditoriaus skolininkui UAB „Logistus“ kaip laiduotojui pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai ginčytini (pareikšti praleidus įstatymuose numatytus terminus dėl transporto priemonių, kurios jau grąžintos prieš pareiškimo pateikimą teismui). Skolininko kaip laiduotojo veiklos tęsimas dabartinėmis sąlygomis žymiai labiau atitiktų kreditoriaus interesus, nes jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad prisiimtų papildomus įsipareigojimus už kitų asmenų ginčytinas prievoles.
3. Skolininko turto areštas neatitinka kreditoriaus interesų ir dėl to, jog šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu yra kilę skolininko įsipareigojimai kreditoriui tiek dėl lizinguojamų transporto priemonių, tiek dėl žemės sklypo išpirkimo. Turto arešto taikymas reikštų, kad skolininkas neturės galimybių vykdyti tų įsipareigojimų ir tai sudarys pagrindą kreditoriams inicijuoti jam bankroto bylos iškėlimą.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti didelių nuostolių UAB „Logistus“ atsiradimą.
Atsiliepimas
AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti skundo reikalavimų ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. UAB „Logistus“ laidavus kreditoriui AB „SEB lizingas“ už pagrindinio skolininko UAB Logistus Transport prievolių nevykdymą, kreditorius, siekdamas apginti savo pažeistas teises, turi teisę pasirinkti efektyviausią savo pažeistų teisių gynimo būdą ir reikalauti pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo iš laiduotojo. Kadangi kreditoriaus reikalavimo suma yra labai didelė, o skolininkas nevykdo savo pagal laidavimo sutartį prisiimtų prievolių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje stadijoje labiausiai atitiko kreditoriaus interesus. Tai, kad skolininkas neturės galimybių vykdyti kitų įsipareigojimų kreditoriui, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui, nes jis ir taip faktiškai jų nebevykdo. Skolininkas nepagrindė jokiais įrodymais savo argumentų, kad jo veikla nėra nuostolinga ir gali būti tęsiama esant dabartinėms verslo sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ir bylos medžiaga, nustatyta, kad kreditorius AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Logistus“, prašydamas priteisti iš skolininko 179 924,69 Lt skolos, 802 568,07 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 180 667,78 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi taikė skolininko UAB „Logistus“ turto ir (ar) turtinių teisių ir (ar) piniginių lėšų areštą, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos – 1 163 160,54 Lt (b.l. 13-14), o taip pat tą pačią dieną priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko kreditoriaus prašomas priteisti sumas (b.l. 16). Skolininkui UAB „Logistus“ pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, kreditorius AB „SEB lizingas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 168 810,88 Lt skolos, 180 667,78 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas priėmė šį ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. teismo įsakymą, o 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sumažinant jį iki 349 478,66 Lt.
Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, kuria teismas, tenkindamas kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko UAB „Logistus“ turto ir (ar) turtinių teisių ir (ar) piniginių lėšų areštą bendrai 1 163 160,54 Lt sumai. Pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis dėl 349 478,66 Lt vertės atsakovo turto ir (ar) turtinių teisių ir (ar) piniginių lėšų arešto.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėdamas ir nespręsdamas dėl ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) pagrįstumo, turi įvertinti, ar konkrečioje byloje yra poreikis taikyti procesines teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo užtikrinimo priemones, tai yra, ar ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) tenkinimo atveju teismo sprendimas (tesimo įsakymas) galėtų būti realiai įvykdytas.
Sprendžiant dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti, ar nebuvo pažeisti jų taikymo principai: laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumas, proporcingumas, teisingumas, šalių lygiateisiškumas ir kiti. Šių principų laikymasis, esant galimybei, turi būti vertinamas atsižvelgiant į antstolio aprašytą atsakovo turtą arba į atsakovo pateiktus jo turimą turtą patvirtinančius įrodymus, iš kurių teismas preliminariai galėtų įvertinti, koks turtas faktiškai galėtų būti areštuotas įvykdžius teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors byloje nėra pateikta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties įvykdymą patvirtinančių įrodymų, iš atsakovo UAB „Logistus“ paaiškinimų ir teismui pateikto 2010 m. kovo 23 d. ilgalaikio turto sąrašo (b.l. 46) matyti, jog atsakovas neturi jam priklausančio ilgalaikio turto, kurį areštavus būtų galima įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo veikloje naudojamas ilgalaikis turtas yra nuomojamas arba jis atsakovui perduotas valdyti ir naudoti lizingo sutarčių pagrindu (b.l. 37, 41-46). Ieškovas AB „SEB lizingas“ šių aplinkybių neginčija. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas turto arešto eiliškumas įtvirtina atsakovo turtinių teisių ir/ar piniginių lėšų areštą tuo atveju, jeigu, vykdant teismo nutarties dalį dėl atsakovui priklausančio turto arešto, nėra ar nepakanka atsakovui priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, minėtos aplinkybės sąlygoja tai, jog, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį, faktiškai būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos (arešto mastas - 349 478,66 Lt).
Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jo pagrindinė vykdoma veikla – logistikos paslaugų teikimas. Tuo tikslu atsakovas naudoja nuomojamas patalpas, o žemės sklypą ir transporto priemones atsakovas valdo bei naudoja lizingo sutarčių pagrindu (b.l. 37, 41-46). Tai sąlygoja atsakovo piniginių prievolių pobūdį, kurias sudaro ne tik darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis, mokesčiai į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei įmokos į socialinio draudimo biudžetą, bet ir atsakovo sutartinės prievolės, atsiradusios nuomos ir lizingo sutarčių pagrindu, o taip pat su įmonės kasdienine veikla susiję įsipareigojimai. Atsakovui neturint pakankamai piniginių lėšų tam, kad ieškovo pareikštų reikalavimų ribose areštavus pinigines lėšas jų liktų atsakovo turtiniams įsipareigojimams vykdyti, visų atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas neabejotinai sutrikdytų įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovas tokiu atveju ne tik kad netektų galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, bet ir prarastų galimybę konkuruoti rinkoje su kitais verslo subjektais. Suvaržymai, susiję su disponavimo areštuotomis piniginėmis lėšomis apribojimais, galėtų sukelti itin neigiamas pasekmes, susijusias su atsakovo nemokumu ar bankroto bylos jam iškėlimu. Pažymėtina, jog būtent stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsikaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių sumų priteisimo. Tik esant ypatingoms aplinkybėms teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis gali būti sutrikdyta normali įmonės ūkinė-komercinė veikla.
Nagrinėjamu atveju, nesant realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju patvirtinančių įrodymų, atsakovui priklausančio turto areštas negali būti savitikslis, nes kreditorius, kuris vykdymo procese įgytų išieškoto statusą, neturi pirmumo teisės prieš kitus išieškotojus, jei jis nėra hipotekos kreditorius, įkaito turėtojas arba jeigu jo reikalavimai nėra kilę iš materialinių teisinių santykių, susijusių su išlaikymu, žalos, padarytos suluošinimu, sveikatos sužalojimu, taip pat netekus maitintojo, atlyginimu, ar darbo teisiniais santykiais (CPK 754 str.). Be to, atsakovo turtui ir/ar piniginėms lėšoms areštas bet kokiu atveju būtų pritaikytas vykdymo proceso metu, jei, atsakovui geruoju neįvykdžius teismo sprendimo, būtų atliekami vykdymo veiksmai dėl teismo sprendimu priteistų piniginių sumų išieškojimo.
Kadangi atsakovo piniginių lėšų areštas nagrinėjamu atveju galėtų turėti itin neigiamos įtakos atsakovo vykdomai ūkinei-komercinei veiklai, o, blogiausiu atveju – lemti atsakovo nemokumą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, pažeidžia teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Be to, atsakovo kaip mokaus verslo subjekto išsaugojimas atitinka ir ieškovo interesus. Pažymėtina, jog net ir esant tikimybei, kad atsakovas gali sudaryti kreditoriaus teises pažeidžiančius sandorius, ši tikimybė negali pateisinti visų atsakovo piniginių lėšų arešto, sutrikdant įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kadangi ieškovui bet kokiu atveju išlieka teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (actio Pauliana) (CK 6.66 str.), išieškojimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą ar lėšas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir šį klausimą išsprendė neteisingai. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes, pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, jie neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui.
Pažymėtina, jog, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.