- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 1-320-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57739-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei ir Irenai Adamovič,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) r., vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis autošaltkalviu R. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis, 2018 m. gruodžio 4 d., apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2.16 promilės etilo alkoholio), (b.l. 18, 31).
Kaltinamasis J. B. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis po darbo apie 16 val. su bendradarbiais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė 300 gramų degtinės, 16.30 val. nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini) sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo. Važiuojant per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė švyturėlius, iškart sustojo. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, ir paprašė pateikti dokumentus. Paklausė ar vartojo alkoholį, atsakė jam, kad taip. Jį pareigūnai pakvietė į savo tarnybinį automobilį, kur alkoholio kiekio matuokliu nustatė jo girtumą. Labai gailisi dėl to, kad dėl girtumo prarado savikontrolę ir neblaivus vairavo automobilį. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones ilgam laukui. Dėl savo poelgio labai gailisi, ankščiau niekada nėra vairavęs transportų priemonių išgėręs. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka ir nori jo žmona J. B. ir žmonos giminaitis G. T. ir kurie tikrai galės daryti jam teigiamą poveikį (b.l. 19, 32, 94-96).
Be kaltinamojo J. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018-12-05 apie 16.28 val. buvo gautas iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo nurodymas vykti į A4 kelią, kur galimai su automobiliu VW Passat važiuoja neblaivus vairuotojas. Pasivijus minėtą automobilį, šis jau stovėjo kelkraštyje, o už vairo sėdėjo J. B., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje. Alkotesteriu J. B. buvo nustatytas 1,82 prom. girtumas (b. l. 3).
Iš byloje esančios VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12058/2018 (01) konstatuota, kad J. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio (b. l. 45).
Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito įrodyta, kad 2018-12-05 15.33 val. J. B. buvo nustatytas 1,82 prom. girtumas (b. l. 5).
Byloje esančiame VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše pažymėta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra J. B. (b. l. 8).
Iš byloje esančio vertinimo gauto iš VšĮ „Emprekis“ suprantama, kad automobilio VW Passat Variant 1,9 TDI, kategorija M1-AC, 2002 metų, kaina Lietuvoje su PVM 2040 eurų (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 4, 6-7, 9).
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikti ir užfiksuoti duomenys, specialistų išvadoje konstatuota aplinkybė bei kita bylos medžiaga. Aptarti įrodymai yra pakankami J. B. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. J. B. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
J. B. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Vyras labai išgyvena dėl šio įvykio. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jos prašymą ir atleis kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, ji bus atsakinga už vyro elgesį. Vyro elgesį vertina kritiškai.
G. T. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad kaltinamojo žmona J. B. yra jo dukterėčia, todėl ji kartu su kaltinamuoju abu jam yra artimo žmonės. J. B. yra sąžiningas, atviras ir nuoširdus žmogus. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jo prašymą ir atleis kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, jis bus atsakingas už kaltinamojo elgesį.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).
Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis.
Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo žmonos J. B. laidavimą. J. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nepadaryta, administracine tvarka nebaustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, bet nors būdamas baustas už kitus KET pažeidimus paskirtas baudas sumokėjo (b.l. 42-43), pagal gyvenamąją vietą ir darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 63-64), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilnius filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir/ gydymo (b.l. 65), todėl nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti J. B. pasitikėjimą.
Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. B. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji taip pat pagal gyvenamąją ir darbo vietas vertinama teigiamai, neteista ir administracine tvarka nebausta, yra kaltinamojo žmona ir jie abu gyvena vienoje gyvenamoje vietoje. Teisiamojo posėdžio metu tiek J. B., tiek kaltinamais parodė, kad jie yra vyras ir žmona, juos sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat ir nepertraukiamai bendrauja. Tokios trukmės laikotarpis laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad asmuo, su kuriuo dažnai bendraujama gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog J. B. turi įtaką kaltinamojo elgesiui, jis ja pasitiki, įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. B. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl J. B. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas J. B. elgesio pasekmes. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja J. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nei tiesiog bendraudama kartu su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. B. asmenybę, tiek jos bei J. B. parodymus, turi pagrindo manyti, kad J. B. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys, todėl yra pasitikėjimo verta, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus (b.l. 69-78).
Be to, teisme gautas dar vieno laidotojo – kaltinamojo giminaičio G. T. prašymas. Tačiau kaip nustatyta iš teismų kompiuterinės ,,Liteko“ sistemos, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-438-487/2015, kurioje G. T. kaltinamas už svetimo didelės vertės turto pasisavinimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje. Nors G. T. pagal gyvenamąją ir darbo vietas taip pat vertinamas nepriekaištingai, kaltinamojo ir G. T. sieja artimi ryšiai, laiduotojas yra neteistas ir kaltinamajam pavyzdys, bet paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo aplinkybės leidžia teismui abejoti pastarojo kaip laiduotojo, tinkamumu jo pasitikėjimo prasme, nes laidotojas realios įtakos kaltinamajam kaip pastarojo žmonos giminaitis negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje, todėl šiuo konkrečiu atveju G. T. 2019-01-21 prašymas dėl laidavimo netenkintinas (b.l. 79-84, 99).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,16 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Automobilis teise priklauso kaltinamajam J. B., todėl šis automobilis saugomas jam žinomoje vietoje, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas (b.l. 33-40, 41-43,46-92, 98-115).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2018-12-06 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-12-06 protokolu ir turto apyrašu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas automobiliui VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius šis apribojimas panaikintinas (b.l. 24-27).
Kardomoji priemonė - dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas panaikintinas, dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas byloje, perduotinas saugoti VĮ „Regitra (b.l. 20-23, voke prie bylos viršelio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi BPK 300-308, 313, 422, 425 straipsniais, -
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. B. (J. B.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir nustatyti vienerių metų šios laiduotojos laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. (J. B.) ir laiduotojai J. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo ir šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. (J. B.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. (J. B.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskirti J. B. (J. B.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti J. B. (J. B.), nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2018-12-06 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018-12-06 protokolu ir turto apyrašu laikinas nuosavybės teisių apribojimą taikytą automobiliui VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius šį apribojimą panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą panaikinti, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laiduotojo G. T. (G. T.) 2019-01-21 prašymo dėl kaltinamojo J. B. (J. B.) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.