- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2-774-804/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02254-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas (pirm.)
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Vytautas Kuliešius, Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovei R. P., jos atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą (ieškinį) nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2022-10-12 teismo preliminariu sprendimu ieškinys buvo tenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su ieškiniu.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistu ir palaikė ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodytas aplinkybes, jog 2022-04-20 bankiniu pavedimu ieškovė į atsakovės banko sąskaitą pervedė 1000 Eur, 2022-04-21 -1000 Eur bei 2022-05-05 - 2000 Eur. Visuose pavedimuose gavėja nurodyta atsakovė, o pavedimo paskirtis - „paskola“.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiktina ir su atsakovės argumentais, jog „<....> tarp šalių nėra ir nebuvo jokio susitarimo, t. y. nei žodinio, nei rašytinio, pagal kurį atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti ieškovei jos pervestus 4000 Eur “. Kaip nurodyta ieškinyje, tarp šalių buvo žodinis susitarimas, be to, atsakovė savo skolinį įsipareigojimą užtikrino pasirašydama du paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2022-04-21 pasirašė vekselį 2000 Eur sumai, bei 2022-05-05 pasirašė vekselį 2000 Eur sumai, kurias įsipareigojo sumokėti vekselio gavėjui (ieškovei) pareikalavus per 5 darbo dienas arba iki 2022-05-30. Todėl atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad ji iš ieškovės pinigų nesiskolino bei, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo ir nebuvo sutartas paskolos grąžinimo terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodo, jog „<....> ieškovė yra (duomenys neskelbtini) akcininke, todėl jos suinteresuotumas paskolinti įmonei (duomenys neskelbtini) pinigus yra suprantamas ir racionalus (vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą))“. Tačiau šiuos atsakovės argumentus paneigia pačios atsakovės kartu su atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai. Iš atsakovės pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad 2022-05-18 ieškovė įgijo 24 %, 2022-05-24 - 24%, 2022-05-27 - 2 % (duomenys neskelbtini) akcijų. Tuo tarpu pinigus atsakovei skolino 2022-04-20, 2022-04-21 bei 2022-05-05 bankiniais pavedimais, t. y., dar nebūdama įmonės akcininke. Taigi pinigų skolinimo metu ieškovė neturėjo jokio suinteresuotumo skolinti pinigus (duomenys neskelbtini), kaip tą bando įrodyti atsakovė. Ieškovė su (duomenys neskelbtini) jokių paskolos sutarčių sudariusi nebuvo, todėl atsakovės argumentas, kad tikrasis paskolos gavėjas buvo įmonė (duomenys neskelbtini), o ne atsakovė, yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsiliepime atsakovė nurodo, jog „<....> atsakovė yra paprasta darbuotoja, gaunanti iš šios įmonės darbo užmokestį ir kuri neturi jokio suinteresuotumo skolinti įmonei “. Tačiau tikrumoje būtent atsakovė, o ne ieškovė, turėjo suinteresuotumą skolinti pinigus (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis H. H. yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas. Atsakovė ir H. H. veda bendrą namų ūkį, turi sūnų ir visi trys gyvena tuo pačiu adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresu yra įregistruota pati (duomenys neskelbtini), šis adresas yra nurodytas tiek pačios atsakovės pateiktame 2022-05-24 (duomenys neskelbtini) Akcininkų sprendime kaip H. H. gyvenamosios vietos adresas, tiek ir atsakovės 2022-04-22 Darbo sutartyje kaip jos gyvenamosios vietos adresas.
Be to, atsakovė faktiškai vadovavo įmonės veiklai nuo pat jos įkūrimo 2021 m., tvarkė ir ruošė dokumentus, bendravo su tiekėjais, rūpinosi įmonės reklama, tvarkė įmonės facebook paskyrą. 2021 m. lapkričio mėn. net gi filmavosi įmonės (duomenys neskelbtini) reklaminiame klipe, ką patvirtina prie atsiliepimo pridedama foto iš reklaminio video, patalpinto feisbook paskyroje.
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė A. S., su kuria įmonė atsiskaitydavo pagal sąskaitas. Tuo tarpu ieškovė buhalterės pareigose dirbo vos kelias savaites - nuo 2022-06-06 iki 2022-06-23, ką patvirtina prie atsiliepimo pridedamas išrašas iš Sodros ir asmens kortelė. Tačiau dirbdama buhaltere nei buhalterinių ataskaitų, nei finansinių rodiklių, iš A. S. ar iš atsakovės negavo, tad ir realios situacijos įmonėje suvaldyti neturėjo galimybės, todėl šio darbo atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės 2022-06-22 A. S. siųstas ei. laiškas su prašymu dėl buhalterinių rodiklių, į kurį negavusi atsakymo, darbo santykius nutraukė
Prieštaravimuose atsakovė nurodo „<....> nes nei atsakovė susitarė, kad paskolos sumą grąžins iki 2022-05-31, nei ieškovė bandė gražiuoju tartis, nei atsakovė vengė savo tariamų įsipareigojimų“. Tačiau tikrumoje ieškovė ne kartą prašė atsakovės žodžiu grąžinti skolą, tačiau ši atidėliojo skolos grąžinimą teigdama, kad jai vis trūksta pinigų, vis prašė ieškovės dar palaukti, kol truputį bus geresnė jos situacija. Ieškovei kėlė abejones kaskart nurodomos vis skirtingos pinigų skolinimosi, o vėliau negalėjimo grąžinti pinigus priežastys. Pirmiausia atsakovė teigė, kad pinigai jai reikalingi poilsiui su šeima Palangoje 2022 m. gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Vėliau sakė, kad labai reikalingi pinigai nuvažiuoti 2022 m. liepos mėn. pas gimines į Baltarusiją pailsėti, giminėms parodyti vaiką. Dar vėliau teigė, jog ji su vyru dar neuždirbo pinigų skolai grąžinti, ne va tai rugpjūčio mėn. bus viskas tikrai labai gerai ir po truputį grąžins. Taip pat buvo nurodžiusi, kad jai yra labai svarbu susimokėti už pastatytą namą 2000 Eur, tam, jog įforminti namo baigtumą, nes spaudžia terminai.
Kai ieškovė sužinojo, jog atsakovė, vietoje to, kad grąžinti skolą, 2022-08-27 su sugyventiniu H. H. ir sūnumi išvyko ilsėtis į Armėniją ir švęsti savo vaiko krikštynas, toks atsakovės elgesys ieškovei galutinai pasirodė netinkamas. Todėl atsakovei grįžus iš atostogų 2022 m. rugsėjo 7 - 8 dienomis, ieškovė jai kelis kartus skambino telefonu ir prašė sumokėti bent dalį pinigų. Pokalbio metu atsakovė nurodė, jog po kelionės ir šventės pinigų neturi, bandė guostis, kad jos finansinei situacijai labai pakenkė tai, jog vyras yra sulaikytas Armėnijoje ir negali grįžti į Lietuvą (tikslios aplinkybės ieškovei nėra žinomos).
Būtent tada atsakovė galutinai prarado ieškovės pasitikėjimą, todėl 2022-09-15 ieškovė atsakovei ei. paštu (duomenys neskelbtini) o 2022-09-15 atsakovės gyvenamosios vietos adresu išsiuntė rašytinius reikalavimus grąžinti skolą. Tačiau atsakovė reikalavimus ignoravo, skolos net neginčijo, prieštaravimus pateikė tik šioje byloje, gavusi teismo sprendimą, į laiškus neatsakė, su ieškove telefonu nesusisiekė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė savo prieštaravimus, prašė pakeisti teismo preliminarų sprendimą ir ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2022 m. vyko derybos dėl įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijimo, t. y. ieškovė planavo įsigyti (duomenys neskelbtini) akcijas bei investuoti į įmonės veiklai jos apyvartinėms lėšoms reikalingus pinigus.
Kadangi atsakovė tuo metu dirbo šioje įmonėje kasininke - pardavėja, ieškovė paprašė atsakovės, kad pastaroji pervestų į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 4000 Eur, kuriuos ieškovė perves atsakovei. Taip ir buvo padaryta, t. y. laikotarpiu nuo 2022-04-20 iki 2022-05-05 ieškovė pervedė atsakovei 4000 Eur: 2022-04-20 pervedė 1000 Eur, 2022-04-21 pervedė 1000 Eur, 2022-05-05 pervedė 2000 Eur. O atsakovė tuos pinigus, nedelsiant, t. y., tą pačią dieną, kai tik gavo pinigus iš ieškovės, pervedė juos įmonei (duomenys neskelbtini): 2022-04-20 pervedė 1000 Eur, 2022-04-21 pervedė 1000 Eur, 2022-05-05 pervedė 2000 Eur.
Dėl pinigų grąžinimo, t. y., kad atsakovė turės grąžinti ieškovei tuos pinigus, jokio susitarimo nebuvo. Priešingai, ieškovė nurodė, kad ieškovė, kaip įmonėje dirbanti buhalterė, išims minėtas lėšas iš įmonės sąskaitos, pasak jos, atėjus geresniems laikams. Ir tik atsakovei grįžus po atostogų, 2022-09-13, nujausdama, kad įmonei gresia bankrotas, ieškovė pareikalavo atsakovės minėtus pinigus grąžinti, pasak jos, kaip paskolą. Tačiau jokios paskolos atsakovė iš ieškovės neėmė. Ieškovė skolino ne atsakovei, o įmonei (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė buvo tik tarpininkė, per kurios sąskaitą perėjo pinigai.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys neturėjo jokių verslo santykių, tačiau ir tai yra netiesa. Atsakovė šiuo metu yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė, o ieškovei priklauso 50 procentų minėtos įmonės akcijų: 2022-05-18 ieškovė įgijo 24% (duomenys neskelbtini) akcijų, 2022-05-27 ieškovė įgijo 24% (duomenys neskelbtini) akcijų, 2022-05-27 ieškovė įgijo 2% (duomenys neskelbtini) akcijų.
Be to, kaip jau minėta prieš tai, ieškovė 2022-06-06 įsidarbino buhalterės pareigose (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė gerai žino (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir todėl, matyt suprasdama, kad iš (duomenys neskelbtini) susigrąžinti pinigų nebus įmanoma, nusprendė nesąžiningai pareikšti ieškinį atsakovei ir pareikalauti jos grąžinti tuos pinigus.
Ieškovė pinigus perdavė ne atsakovei, o įmonei (duomenys neskelbtini). Atsakovės kartu su šiais motyvuotais prieštaravimais pridedami mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė nepasiliko sau pinigų, o, vykdydama ieškovės nurodymą, nedelsiant pervedė šiuos pinigus įmonei (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė nepasiliko sau atsakovės pervestų pinigų, o, vykdydama ieškovės nurodymą, nedelsiant juos pervedė įmonei (duomenys neskelbtini). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog bankiniais pavedimais pervestas lėšas atsakovė priėmė ir juo labiau įsipareigojo jas grąžinti.
Papildomai pažymėtina, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) akcininkė, todėl jos suinteresuotumas paskolinti įmonei (duomenys neskelbtini) pinigus yra suprantamas ir racionalus (vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą)). Tuo tarpu ieškovė pavedimų darymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2022-04-20 iki 2022-05-05, dirbo kasininke - pardavėja, o nuo 2022-05-25 tapo (duomenys neskelbtini) vadove, kas reiškia, jog atsakovė yra paprasta darbuotoja, gaunanti iš šios įmonės darbo užmokestį ir kuri neturi jokio suinteresuotumo skolinti įmonei. Juo labiau, skolinti neatlygintinai - tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo sudaryta jokia rašytinė paskolos sutartis, kurioje atsakovė būtų susitarusi su (duomenys neskelbtini) dėl paskolos ir palūkanų.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Byloje ginčo dėl to, jog atsakovė iš ieškovės pasiskolino 4 000 Eur sumą, surašydama du neprotestuotinus paprastuosius vekselius (2022-04-21 – 2 000 Eur sumai, 2022-05-05 – 2 000 Eur sumai), kuriuos ieškovė į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė 2022-04-20 (1 000 Eur), 2022-04-21 (1 000 Eur) ir 2022-05-05 (2 000 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė ginčydama ieškinį nurodo, jog pinigines lėšas iš ieškovės skolinosi (duomenys neskelbtini), o ji buvo tik pavedimų tarpininkė. Nurodė, jog skolindama pinigus bendrovei ieškovė planavo įsigyti (duomenys neskelbtini) akcijas bei investuoti į įmonės veiklai jos apyvartinėms lėšoms reikalingus pinigus. Ieškovė, gi, nurodo, jog piniginių lėšų skolinimo metu ji nebuvo įsigijusi bendrovės akcijų, tuo metu darbiniai santykiai jos ir bendrovės nesiejo ir pinigus ji skolino asmeniškai atsakovei.
Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).
Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.
Nors nagrinėjau atsakovė nurodydama, jog pinigai buvo skolinami bendrovei, tačiau vekselių neginčijo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė sandorių negaliojimo pagrindais užginčijo vekselius ir prašė pripažinti juos negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).
Atsakovės pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo buvo paremta aplinkybe, jog piniginės lėšos buvo skolinamos bendrovei, o atsakovė buvo tik piniginių lėšų pervedimo tarpininkė. Vekseliuose nebuvo jokių atžymų, kad piniginės lėšas atsakovė skolinasi juridinio asmens ((duomenys neskelbtini)) naudai kaip juridinio asmens atstovė. Be to, kaip minėta, atsakovei neužginčijus vekselių (sandorių negaliojimo pagrindais) nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės šio ieškinio reikalavimo išsprendimui.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl pagrindo keisti 2022-10-12 preliminarų sprendimą nėra.
Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-09-28 sąskaitą Nr. 2017319 ir 2022-10-03 mokėjimo nurodymą už ieškinio paruošimą 400 Eur sumoje, 2022-11-17 sąskaitą Nr. 925 ir 2022-11-18 mokėjimo nurodymą už atsiliepimo paruošimą 300 Eur sumoje, 2022-11-30 sąskaitą Nr. 935 ir 2022-12-03 mokėjimo nurodymą už atstovavimo teismo posėdyje ir rašytinių paaiškinimų paruošimą 300 Eur sumoje). Preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos 445 Eur bylinėjimosi išlaidos (400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, bei 45 Eur) žyminis mokestis, todėl ieškovei iš atsakovės papildomai priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal 2022-11-17 sąskaitą Nr. 925 ir 2022-11-30 sąskaitą Nr. 935).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas, teismas
nusprendė:
Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.