- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1400-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34135-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- BUAB „Novelita“
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Novelita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Novelita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lideres“, ieškinį atsakovui V. Ž., dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 2 085,26 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Novelita“ (toliau-ieškovas), bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Lideres“. Patikrinus bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad V. Ž. (toliau-atsakovas) 2012 m. balandžio 30 d. ieškovui išrašė Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Serija A Nr. 4753560 už knygos teksto vertimą 7 200,00 Lt sumai, t. y. 2 085,26 Eur sumai (toliau-kvitas). Atitinkamai, ieškovas 2012 m. balandžio 30 d. apmokėjo atsakovo pateiktą kvitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Vertimo sutartis Nr. 2012-02“. Ieškovo bankroto administratoriaus buvo nustatyta, kad Vertimo sutarties Nr. 2012-02 bendrovės apskaitoje nėra, taip pat nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad atsakovas pagal kvitą atsakovui būtų perdavęs kokį nors vertimą. Turint omenyje šias aplinkybes, ieškovui apmokėjus kvitą, nors atsakovas nesuteikė jokių paslaugų ir neperdavė jokio vertimo, ieškovo naudai privalo būti priteisiama 2 085,26 Eur suma. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CK) 6.242 str. 1 d. nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nors 2012 m. balandžio 30 d. pavedime, mokėjimo paskirtyje yra nurodoma „Vertimo sutartis Nr. 2012-02“, tokios sutarties ieškovo apskaitoje nėra, bankroto administratorius neturi jokių duomenų ar įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Atitinkamai, nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad atsakovas pagal kvitą ieškovui perdavė kokį nors vertimą. Ieškovo žiniomis 2012 m. balandžio 30 d. pavedimo atlikimo metu būtent atsakovas turėjo prieigą prie ieškovo banko sąskaitų ir būtent atsakovas ieškovo vardu atliko mokėjimo pavedimą sau už tariamai suteiktas paslaugas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) buvo išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos Remiantis aukščiau nurodyta LAT praktika, šiuo atveju konstatuotinos visos būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Pirma, nesant sudarytai jokiai sutarčiai, t. y. ieškovo mokėjimo pavedime tik nurodant tariamą Vertimo sutartį Nr. 2012-02, šiuo atveju nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių būtų atsiradusi ieškovo prievolė atsakovui sumokėti 2 085,26 Eur sumą. Antra, ieškovas atliko pavedimą, o šis veiksmas, nors ir buvo teisėtas, tačiau jis buvo nepagrįstas. Trečia, atsakovui pervestos 2 085,26 Eur sumos nėra galimybės išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais - nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Ketvirta, ieškovas, atlikdamas mokėjimą atsakovui, akivaizdu, veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad, ieškovui apmokėjus kvitą, atsakovas be teisinio pagrindo nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Be to, manytina, kad kvite buvo įrašytas įrašas „Knygos teksto vertimas“ siekiant nesąžiningai praturtėti ieškovo sąskaita, nes esant tokiam įrašui kvite ieškovas net neturi galimybės patikrinti, kokios konkrečiai knygos vertimas turimas omenyje, ar atitinkamas knygos vertimas buvo atliktas, ar tokią knygą ieškovas vėliau išleido ir ją platino ir pan. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo naudai privalo būti atlyginami 2 085,26 Eur dydžio nuostoliai, patirti dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. Ž. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2012 m. UAB „Novelita“ vykdė knygų leidybos veiklą. Šiai veiklai vykdyti buvo perkamos knygų vertimo, redagavimo paslaugos ir spaudos darbai iš skirtingų ūkio subjektų, tame tarpe fizinių asmenų - vertėjų, redaktorių. Konkrečiu atveju, jis išvertė knygą Metro 2033 ir knyga buvo pagaminta platinimui. Šį faktą liudija išleistos knygos aprašymas, kur nurodytas vertėjas – V. Ž., leidėjas - UAB „Novelita“. Už atliktą darbą atsakovas išrašė sąskaitą leidėjui ir gavo apmokėjimą. Vertimo kaina - 7 200 Litų tuo metu buvo mažesnė nei vidutinė tokios apimties (448 psl.) kaina rinkoje (16 Lt. už puslapį). Panašios apimties (360 psl.) knygos vertimo paslaugas bendrovė pirko iš kito vertėjo ir apmokėjo 6 753 Litų (18,75 Lt. už psl.). Šis faktas yra akivaizdus ir sandoris yra sąžiningas. Nėra jokio pagrindo teigti apie atsakovo praturtėjimą. Sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas nė karto nesikreipė su reikalavimu paaiškinti šio sandorio faktines aplinkybes ir pagrįstumą. Ieškovas teigia, kad neturi apskaitoje jokios sutarties, patvirtinančios šį sandorį, nors visa dokumentacija buvo perduota tvarkingai ir su parašais. Šiuo atveju akivaizdžiai įvykęs sandoris (knygos vertimas ir išleista knyga) yra neginčytinas įrodymas apie sandorio pagrįstumą.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodo, kad UAB „Didlaukiai“ tą pačią knygą „Metro 2033“ išleido metais anksčiau nei ieškovas, kurią taip pat vertė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kadangi knygos „Metro 2033“ vertimą atsakovas sukūrė UAB „Didlaukiai“ užsakymu, visos autoriaus turtinės teisės į knygos „Metro 2033“ vertimą perėjo UAB „Didlaukiai“. Taigi, nuo autoriaus turtinių teisių perdavimo UAB „Didlaukiai“ atsakovas negalėjo disponuoti turtinėmis teisėmis į knygos vertimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas savo sprendime nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Novelita“, šios bendrovės bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Lideres“. UAB „Novelita“ vykdė knygų leidybos veiklą. Atsakovas V. Ž. 2012 metais Verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vertėsi vertimo veikla. Atsakovas iš užsienio kalbos buvo išvertęs knygą „Metro 2033“, kurią 2012 metais buvo išleidusi UAB „Novelita“. Už knygos vertimą UAB „Novelita“ sumokėjo 2085,26 Eur (7200,00 Lt).
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas ir jo atstovas teigė, kad šiuo atveju UAB „Novelita“ ir atsakovą V. Ž. nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl atsakovui be jokio teisėto pagrindo buvo išmokėta 2085,26 Eur suma. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatos, nes su UAB „Novelita“ buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis (knygos vertimo), kuri buvo tinkamai įvykdyta.
7. Byloje nustatyta, ir tai teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovo atstovas, kad UAB „Novelita“ iškėlus bankroto bylą, ne visi bankrutuojančios UAB „Novelita“ buhalteriniai ir kiti dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui UAB „Lideres“, nes bendrovės dokumentai buvo tvarkomi netinkamai. Ieškovo atstovas neginčija aplinkybės, kad UAB „Novelita“ buvo išleidusi knygą „Metro 2033“. Iš teismui pateikto šios knygos aprašymo matyti, kad būtent atsakovas nurodytas kaip šios knygos vertėjas, išvertęs ją iš užsienio kalbos. Atmestinos kaip nepagrįstos ieškovo atstovo nurodomos aplinkybės apie UAB „Didlaukiai“ turimas autorines teises į knygą „Metro 2033“. Ieškovas ir jo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas prarado visas autorines teises į knygos „Metro 2033“ vertimą, perdavęs knygos vertimą UAB „Didlaukiai“. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovas ir jo atstovas išdėstytas aplinkybes bei argumentus grindžia vien tik prielaidomis, nepagrįsdami savo argumentus jokiais leistinais įrodymais ir daro išvadą, kad UAB „Novelita“ ir atsakovą V. Ž. siejo sutartiniai paslaugų tiekimo teisiniai santykiai, atsakovas buvo įvykdęs savo įsipareigojimus, todėl teisėtai iš UAB „Novelita“ gavo 2085,26 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas (apeliantas) BUAB „Novelita“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti apelianto BUAB „Novelita“ ieškinį atsakovui V. Ž.i, priteisti apelianto BUAB „Novelita“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato teisinei pagalbai.
9.1. Teismas absoliučiai ignoravo ypatingai reikšmingas aplinkybes, kad į bylos medžiagą atsakovo nebuvo pateikta Vertimo sutartis Nr. 2012-02, kuri buvo nurodyta apelianto 2012 m. balandžio 30 d. mokėjimo atsakovui pavedime ir kurios pagrindu tariamai atsakovas perdavė apeliantui knygos vertimą. Apelianto apskaitoje šios sutarties nėra, taip pat nėra jokio priėmimo-perdavimo akto pagal tokią sutartį, sudaryto su atsakovu.
Atsiliepimas
9.2. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė į bylą knygos „F. M.. Visa biogafija“ vertimo 2020 m. ba;andžio 4 d. perdavimo-priėmimo aktą, tačiau nepateikė jokio perdavimo-priėmimo akto, kuris būtų sudarytas su pačiu atsakovu dėl knygos, tariamai išverstos pagal Vertimo sutartį Nr. 2012-02, arba knygos „Metro 2033“. Kadangi atsakovas turėjo būti tariamos Vertimo sutarties Nr. 2012-02 šalis, akivaizdu, kad šis privalėjo pateikti į bylą tiek pačią sutartį, tiek vertimo perdavimo-priėmimo aktą, jeigu tokie buvo sudaryti. To neatlikus nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų perdavęs apeliantui bet kokį knygos vertimą pagal 2012 m. balandžio 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Serija A Nr. 4753560. Byloje nėra ne tik jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas apeliantui perdavė knygos „Metro 2033“ vertimą, bet ir, apskritai, bet kokios kitos knygos vertimą.
9.3. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neprarado autorinių turtinių teisių į knygos „Metro 2033“ vertimą. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas, išversdamas knygą „Metro 2033“ UAB „Didlaukiai“ užsakymu, perdavė autoriaus turtines teises UAB „Didlaukiai“, kad šis galėtų išleisti šią knygą. Nėra jokio pagrindo sutikti su teismo padaryta išvada, kad vertėjui atlikus vertimą leidyklos užsakymu preziumuotina, jog vertėjas išlaiko visas autoriaus turtines teises ir gali perdavinėti vertimą bet kuriai kitai leidyklai. Akivaizdu, kad tai neatitinka ne tik nusistovėjusios praktikos knygų leidybos veiklos srityje, bet ir prieštarautų protingumo principui. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovas išversdamas knygą „Metro 2033“ UAB „Didlaukiai“ užsakymu 2011 m., perdavė UAB „Didlaukiai“ visas autoriaus turtines teises į šį vertimą, todėl neturėjo jokios teisės ir negalėjo asmeniškai perduoti apeliantui knygos „Metro 2033“ vertimo.
2. Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog ieškovas teigia, kad teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, kad į bylos medžiagą atsakovo nebuvo pateikta Vertimo sutartis Nr. 201202. Atsakovas pažymi, kad ieškovui buvo perduotos visos sutartys, kartu su apskaitos dokumentais. Praėjus daugiau nei 2 metams, ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą dėl minėtos sutarties reikšmingumo. Svarbus faktas yra tas, kad buvo išrašyta sąskaita faktūra, o tai yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kuris yra sandorio patvirtinimas. Atsakovas nurodo, jog priėmimo -perdavimo aktas yra tik sutarties priedas ir nėra sandorį patiritnnantis dokumentas. Todėl ieškovas pernelyg sureikšmina jo nebuvimą. Nurodo, jog sandoris įvyko teisėtai, abi šalys jį įvykdė ir nesvarbu, kokia forma jis buvo sudarytas. Atsakovas nurodo, jog knygos originalas įrodo, kad vertinimas buvo atliktas ir perduotas. Apelianto teiginys remianti ATGTĮ yra tik prielaida, nesant jokių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
4. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo ypatingai reikšmingas aplinkybes, kad į bylos medžiagą atsakovo nebuvo pateikta Vertimo sutartis Nr. 2012-02, ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
5. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Novelita“, šios bendrovės bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Lideres“. UAB „Novelita“ vykdė knygų leidybos veiklą. Atsakovas V.Ž. 2012 metais Verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vertėsi vertimo veikla. Atsakovas iš užsienio kalbos buvo išvertęs knygą „Metro 2033“, kurią 2012 metais buvo išleidusi UAB „Novelita“. Už knygos vertimą UAB „Novelita“ sumokėjo 2085,26 Eur (7200,00 Lt).
6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį reiškia dėl nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo. Todėl pagrįstai nurodė, jog vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.
7. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
8. Kolegija nurodo, jog byloje pats ieškovas neginčijo, jog UAB „Novelita“ buvo išleidusi knygą „Metro 2033“. Iš byloje esančio šios knygos aprašymo matyti, kad būtent atsakovas nurodytas kaip šios knygos vertėjas, išvertęs ją iš užsienio kalbos. Todėl net ir nesant pačios rašytinės sutarties tarp šalių bei priėmimo-perdavimo akto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus (knygą, pinigų sumokėjimo kvitą), ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl atsakovui ieškovas pinigines lėšas sumokėjo esant teisėtam pagrindui.
9. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neprarado autorinių turtinių teisių į knygos „Metro 2033“ vertimą, kaip nepagristus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodomos aplinkybės apie UAB „Didlaukiai“ turimas autorines teises į knygą „Metro 2033“ yra nepagrįstos ir neįrodytos byloje. Be to, vien tai, jog UAB „Didlaukiai“ išleido to paties vertimo knygą, nereiškia, jog ieškovas atsakovui išmokėjo lėšas be teisėto pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju autorinių teisių į vertimą turėjimas nėra šios bylos dalykas ir byloje nėra pareikšta jokio reikalavimo, susijusio su autorinėmis teisėmis į kūrinį.
10. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.