Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir paskirta 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. ir M. V. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byla nutraukta ir nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad sukurstė kitus asmenis padaryti nusikalstamą veiką – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent:

Jis, būdamas 2010-03-21 apie 13.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Vilniaus apsk. VPK) Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. V. ir vyresniojo patrulio M. V. pristatytas į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus m. 2 PK) dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir tą pačią dieną apie jo (A. K.) padarytą teisės pažeisimą minėto komisariato patalpose A. V. ir M. V. surašius tarnybinius pranešimus, jog A. K. keikėsi jų (A. V. ir M. V.) atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, mojavo rankomis, rėkavo, nevykdė reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus – nustoti keiktis jų atžvilgiu, jog A. K. atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, dėl ko A. K. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už galimai padarytą pažeidimą 2010-03-23 susiskambino su A. V., šio paprašė susitikti 2010-03-23 apie 17-18 val. UAB „Lukoil Baltija" Vilniaus filialo Šalčininkų degalinėje, esančioje Vilniaus g. 5 A, Šalčininkuose, kur sutartu laiku susitikęs su A. V. ir M. V., įkalbėjo pastaruosius (A. V. ir M. V.) surašyti naujus tarnybinius pranešimus, sakydamas, jog priešingu atveju jis bus atleistas iš tarnybos, ir A. V. su M. V., norėdami padėti A. K. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos dėl 2010-03-21 galimai padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., suklastojo įrodymus ir nuslėpė tikrąsias teisės pažeidimo aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-2093-870/2010 - minėtos degalinės teritorijoje perrašė tarnybinius pranešimus 2010-03-21 dienos data, nurodydami melagingas aplinkybes, jog 2010-03-21 A. K. tinkamai paaiškinti, kas atsitiko, negalėjo, todėl buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą aplinkybėms aiškintis, kad specialiosios priemonės nepanaudotos, nenurodydami savo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių, bei perrašytus tarnybinius pranešimus atidavė A. K., po ko šie tarnybiniai pranešimai nenustatytomis aplinkybėmis buvo sukeisti su pirminiais 2010-03-21 A. V. ir M. V. tarnybiniais pranešimais, buvusiais administracinio teisės pažeidimo byloje, ir 2010-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (toliau - Teismas), Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant šią administracinę bylą A. V. ir M. V. davus atitinkamai, pagal savo perrašytus tarnybinius pranešimus, melagingus parodymus, 2010-05-27 Teismo nutarimu administracinė byla Nr. A2.11-2093- 870/2010 jo (A. K.) atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., sudėties,

tokiu būdu, jis įkalbėdamas sukurstė policijos pareigūnus A. V. ir M. V. padaryti nusikalstamą veiką pažeidžiant 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) Nr. VIII-1316 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus - laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str. numatytus reikalavimus - vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, 4 str. 2 d. numatytus reikalavimus - policijos veikla grindžiama visuomenės moralės, teisėtumo principais, 5 str. 1 d. 5 p. numatytus reikalavimus dėl teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, 21 str. 1 d. 2 p. numatytus reikalavimus - policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, taip savo nusikalstamais veiksmais pažeidžiant pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipant tarnybinės veiklos esmę, sumenkinant valstybės institucijos - policijos autoritetą griaunant pasitikėjimą ja, sudarant sąlygas jam (A. K.) išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 187 str. 2 d., dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė valstybė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto manymu apylinkės teismas nuosprendį pagrindė tik prielaidomis ir jokių faktinių aplinkybių nenustatyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, teismo išvada, kad jo parodymai yra paneigti kaltinamųjų M. V. ir A. V. nuosekliais ir sutampančiais parodymais, yra klaidinga ir nepagrįsta, o M. V. ir A. V. jį neteisingai apkalbėjo, norėdami išvengti drausminės atsakomybės. Apeliantas daro prielaidą, kad M. V. ir A. V. buvo daromas spaudimas iš vadovybės bei iš anksto pažadėta, kad prisipažindami perrašę tarnybinius pranešimus jo prašymu, jie galės būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir toliau galės tęsti tarnybą policijoje be to, apelianto manymu, tarnybiniai pranešimai galėjo būti perrašyti sekančią dieną po įvykio, kai jis buvo atvykęs į komisariatą aiškintis ir sakė, kad rašys skundą dėl pareigūnų veiksmų. Pasak apelianto, nagrinėjant bylą teisme, visi liudytojai paneigė, kad jis keikėsi, priešinosi pareigūnams ir jo atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta remiantis ne tik patrulių tarnybiniais pranešimais, parodymais bet ir liudytojo R. J. parodymais. Apeliantas skunde teigia, kad fakto, jog jis būtų skambinęs A. V. nustatyta nebuvo, taip pat jokiais faktiniais duomenimis nebuvo nustatyta, kad jis 2011-03-23 Šalčininkuose buvo susitikęs su A. V. ir M. V. ir juos kurstė perrašyti tarnybinius pranešimus. Apeliantas pabrėžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme, netirtas faktas dėl tariamo administracinėje byloje perrašytų patrulių tarnybinių pranešimų pakeitimo, be to teismas nesiaiškino aplinkybės, kad administracinė byla į Vilniaus 2 apylinkės teismą buvo išsiųsta 2011-03-23, tai yra prieš tariamą jų susitikimą Šalčininkuose. Apelianto manymu, apylinkės teismas padarė esminius BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

Apelianto skundo argumentai, kad nuosprendis pagrįstas ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis bei neteisingai įvertintais kitų kaltinamųjų parodymais, yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu tinkamai įvertino paties kaltinamojo, kaltinamųjų A. V., M. V., liudytojų parodymus, kitą byloje esančią medžiagą bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.

Apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. padaryme, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo A. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantas skunde ginčija kaltinamųjų A. V. ir M. V. parodymų pagrįstumą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, liudytojų S.L., R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tiesioginiais A. K. kaltės įrodymais, todėl A. K. pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, kurio pakanka pripažinti apeliantą padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas.

A. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje dalyje dėl kaltės neigimo padarius nusikalstamą veiką, pirmos instancijos teismas motyvuotai atmetė ir vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad A. K., nevykdydamas teisėtų pareigūnų M. V. ir A. V. reikalavimų bei dėl jų įžeidimų, buvo pristatytas į komisariatą, ko pasekoje buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose buvo nurodyti neteisėti A. K. veiksmai. Tačiau, A. K. įkalbėjus A. V. ir M. V. surašyti naujus tarnybinius pranešimus, o pastarieji, norėdami padėti A. K. išvengti galimai gręsiančios tarnybinės nuobaudos, suklastojo įrodymus, tai yra nuslėpė tikrąsias teisės pažeidimo aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2010-09-02 paaiškinime A. V. nurodė, kad 2010-03-22 į jo asmeninį mobilųjį telefoną paskambino A. K., kuris paprašė susitikti. Su A. K. ir N. V. jis susitiko Šalčininkuose esančioje degalinėje „Lukoil“, kur jis su N. V. surašė naujus tarnybinius pranešimus, datuotus 2010-03-21 diena, juose nenurodydami visų aplinkybių A. K. veiksmų jį vežant į komisariatą. Surašytus tarnybinius pranešimus atidavė A. K. (T1 b.l. 22-23). Šias aplinkybes A. V. patvirtino ir apklaustas įtariamuoju 2011-01-17 (T1 b.l. 104-105) bei 2011-05-19 (T1 b.l. 107-108). Apklaustas teisme A. V. parodė, kad A. K. prašant, jie perrašė tarnybinius pranešimus ir juos atidavė A. K. (T2 b.l. 92). Analogiškus parodymus davė ir N. V. savo 2010-09-02 paaiškinime (T1 b.l. 28-29) bei apklaustas įtariamuoju 2011-01-17 (T1 b.l 158-159) bei 2011-05-19 (T1 b.l. 161-162). Apklaustas kaltinamuoju teisme, N. V. parodė, kad A. K. prašė perrašyti tarnybinius pranešimus, o jis su A. V., iš gailesčio perrašė ir atidavė tarnybinius pranešimus A. K. (t 2 b.l. 93). Kaip matyti, A. V. ir N. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme yra nuoseklūs, neprieštaraujantys ir sutampantys. Be to, kad egzistavo M. V. ir A. V. 2010-03-21 tarnybiniai pranešimai, kuriuose buvo nurodyta, jog A. K. 2010-03-21 apie 13 val. Grigiškėse, adresu Kovo 11-osios g. 39b, Vilniuje, buvo sulaikytas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu, vadino juos įvairiais keiksmažodžiais, nepakluso jų teisėtam reikalavimui nutraukti neteisėtą veiką, įrodo 2010-03-21 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra surašomas remiantis asmenį pristačiusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais. A. K. protokolą surašė pareigūnas, pats tiesiogiai nematęs įvykių aplinkybių, todėl rašydamas protokolą galėjo remtis tik A. K. pristačiusių A. V. ir M. V. tarnybiniais pranešimais. Taigi, kad tokie (pirminiai) tarnybiniai pranešimai egzistavo, patvirtina patys kaltinamieji A. V., V. V., liudytojai S.L. ir R. J.. Liudytojas S.L. parodė, kad į komisariatą buvo pristatytas neblaivus A. K.. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. Jis jų nerašė, tačiau skaitė (T b.l.95). Liudytojas R. J. parodė, kad buvo pirminiai tarnybiniai pranešimai, o po to jie pasikeitė (T 2 b.l. 95). Analogiškus parodymus šie liudytojai davė per apklausas ir ikiteisminio tyrimo metu.

Tuo tarpu A. K. neigia savo kaltę ir bylos aplinkybes dėsto priešingai. Apklaustas teisme A. K. parodė, kad kitą dieną po įvykio jam paskambino A. V. ir pasakė, kad viskas bus gerai, kad įvyko klaida. Parodė, kad susitikęs su pareigūnais jis nebuvo, o susitiko tik teisme.

Vertinant išdėstytą, kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad kaltinamųjų M. V. ir A. V. parodymai yra nuoseklūs, sutampantys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. V. ir A. V. parodymai papildo vienas kitą ir sutampa bendrai esminėse detalėse, todėl jais abejoti neturi pagrindo. Nuteistojo A. K. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Remiantis įrodymų visetu, teismas turėjo pagrindą apelianto parodymais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Apelianto argumentai, kad M. V. ir A. V. jį neteisingai apkalbėjo, norėdami išvengti drausminės atsakomybės bei tai, kad buvo daromas spaudimas iš vadovybės iš anksto pažadant, kad prisipažinę, jie bus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra vertintini kritiškai, todėl yra atmestini.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. K., M. V. ir A. V. vienas kito nepažinojo. Nelogiška manyti, kad M. V. ir A. V., patys, savo iniciatyva perrašytų bei sukeistų tarnybinius pranešimus nepažįstamam asmeniui jo paties net neprašant ir taip rizikuotų nukentėti patys. Duomenų apie tai, kad patruliai kalbėtų netiesą ir turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį A. K. byloje nėra. Nėra pagrindo netikėti M. V. ir A. V. parodymais, kurie yra pagrįsti ir kita bylos medžiaga. Apeliantas skunde pats teigė, kad nurodyta aplinkybė, jog pareigūnams buvo daromas vadovybės spaudimas tėra tik prielaida. Apygardos teismas vertindamas pirmos instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą vadovaujasi ne apelianto nurodytomis prielaidomis, o objektyviais įrodymais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Apeliantas skunde nurodo, kad administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta remiantis ne tik patrulių parodymais bet ir liudytojo R. J. parodymais. Šis nuteistojo A. K. argumentas yra nepagrįstas ir yra atmestinas.

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinė byla A. K. atžvilgiu buvo nutraukta remiantis sukeistais, tikrovės neatitinkančiais tarnybiniais pranešimais bei jais remiantis duotais liudytojų parodymais.

Apeliantas skunde teigia, kad fakto, kad jis būtų skambinęs A. V. bei 2011-03-23 būtų susitikęs su M. V. ir A. V., nėra nustatyta jokiais faktiniais duomenimis. Kolegija pažymi, jog šie apelianto argumentai yra paneigti bylos duomenimis, todėl taip pat yra atmestini.

A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, parodė, kad 2010-03-23 į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. K. ir paprašė susitikti. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo ir išklotinių kopijų matyti, kad iš A. K. priklausančio judriojo ryšio telefono, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2010-03-23 15.45 val. į A. V. judriojo ryšio telefoną (T1 b.l. 50, 54). Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, jog kiek pamena, 2010-03-23 kažkada po pietų jis skambino patruliui A. V. į šio mobilųjį telefoną, nes norėjo pasiteirauti dėl įvykio, kurio metu jis buvo sumuštas 2010-03-21, aplinkybių. Anksčiau, iki įvykio, jis šių patrulių nepažinojo, minėto patrulio telefono numerį jam davė kažkas iš kolegų policininkų, gulėjusių kartu su juo ligoninėje (T2 b.l. 9). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti A. K. parodymai šioje dalyje visiškai sutampa su A. V. parodymais. Remiantis išdėstytu, galima pagrįstai teigti, kad yra neginčijamai nustatytas ir patvirtintais objektyviais įrodymais faktas, kad 2010-03-23 15.54 val. nuteistasis A. K. skambino į A. V. mobilaus ryšio telefoną.

Apeliantas neigia, kad buvo susitikęs su A. V. ir M. V., tačiau aukštesnės instancijos teismas šį nuteistojo argumentą vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti gręsiančios atsakomybės. Susitikimo faktą patvirtina tiek A. V., tiek M. V., kurių parodymais teismas netikėti nemato pagrindo. Be to, patruliai parodė, kad A. K. į susitikimą atvažiavo žalios spalvos automobiliu Audi 80. Laikantis nuteistojo A. K. versijos, kad su A. V. ir M. V. jie nepažįstami ir jis nebuvo susitikimo vietoje, minėti pareigūnai negalėjo žinoti, kokį automobilį vairuoja apeliantas.

Apelianto argumentas, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo tirtas faktas dėl tariamo administracinėje byloje perrašytų patrulių pranešimų pakeitimo, nepaneigia fakto, kad tarnybiniai pranešimai buvo sukeisti ir kurių perrašymo kurstytojas ir iniciatorius buvo pats apeliantas.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, kad byla į administracinį teismą buvo išsiųsta 2011-03-23, dar prieš tariamą jo susitikimą su pareigūnais.

Atsakydama į šį argumentą kolegija pažymi, kad A. K. iškeltos administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga išsiuntimui buvo paruošta 2010-03-23, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme byla buvo gauta 2010-03-26 (T1 b.l. 16). Esant tokiom aplinkybėms nepaneigiamas faktas, kad laikotarpiu, kol byla buvo išsiųsta į teismą, galimai ir buvo sukeisti pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad apylinkės teismas padarė esminius BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. pažeidimus todėl šis argumentas taip pat yra atmestinas.

LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę. Apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendis surašytas nepažeidžiant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Jame motyvuotai nustatyta, kokią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė A. K. ir konkrečiai nurodyti šią veiką uždraudžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindami kaltinamųjų, liudytojų, parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apelianto skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.