Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei ir suinteresuotam asmeniui-administracinio tesės pažeidimo protokolą surašiusios ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos-Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotam atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens-pil. J. K. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016m. rugpjūčio 16d. administracinio nurodymo Nr. AM-VILAN-68979003-16 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016m. rugsėjo 08d. nutarimo Nr. AM-VILN-71142131-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-71142131-16 J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁰ straipsnio 1 dalį paskirta 216,00 Eur bauda už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 11 d., 10 val., neatidarė aptvertos teritorijos, esančios tarp statinių, esančių adresais (duomenys neskelbtini), vartų, taip neįleisdamas aplinkos apsaugos inspektorių atlikti planinį patikrinimą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. IX-1005 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

J. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tai yra už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus.

Teismų praktikoje konstatuota, kad atsakomybė pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį kyla už patį tyčinį kliudymą atlikti patikrinimą, o tokio kliudymo padariniai, t. y. realus sukliudymas, nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo objektyvusis požymis. Kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, jo pasireiškimo formų įstatymas nedetalizuoja; priklausomai nuo atliekamos kontrolės pobūdžio jos gali būti įvairios, neįleidimas į įmonės teritoriją neabejotinai yra viena iš kliudymo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 metų ūkio subjektų patikrinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-12, matyti, kad nutarta atlikti tikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonių ardymo (b.l. 38, 39-40). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2016 m. liepos 25 d. pranešimo Nr. (38-8)-VR-1.7-1405 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), direktorei apie numatytą patikrinimą buvo pranešta (b.l. 41). Šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini), direktorė L. S., kuri patvirtino, kad gavo laišką, kad bus patikrinimas. Nors posėdžio metu tiek UAB (duomenys neskelbtini), direktorė L. S., tiek akcininkas A. A. teigė, jog šioje automobilių stovėjimo aikštelėje UAB (duomenys neskelbtini), jokios veiklos nevykdo, o ten stovinčios transporto priemonės priklauso A. A. asmeninės nuosavybės teise, todėl pareigūnai neturėjo teisės vykdyti patikrinimo, tačiau šios nurodomos aplinkybės vertintinos kritiškai, nes jas paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad šie asmenys apie tai būtų informavę Aplinkos apsaugos departamentą ar šią savo poziciją išsakę atvykusiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Pažymėtina, jog tai, kad teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini), (dabartinis numeris 18B) ir Nr. 24b, Ukmergės m., vykdoma UAB (duomenys neskelbtini), veikla, yra ardomi automobiliai, buvo nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-12 patvirtintame patikrinimo plane, todėl teigti, jog pareigūnai neturėjo teisės atlikti šioje teritorijoje patikrinimo, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad iš patikrinimo akto Nr. VR-8.10-208 matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai vykdydami patikrinimą minėtoje teritorijoje nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini), čia vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą ir apdorojimą; šioje UAB (duomenys neskelbtini), veiklavietėje yra saugoma 14 (keturiolika) transporto priemonių, iš kurių 3 (trys) nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), 5 (penkios) nuosavybės teise priklauso pagrindiniam UAB (duomenys neskelbtini), akcininkui A. A., 2 (dvi) – kitiems asmenims; šioje UAB (duomenys neskelbtini), veiklavietėje yra 9 (devynios) eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kurių demontavimas yra atliekamas atviroje aplinkoje ant asfaltuotos dangos; pagal žodinius UAB (duomenys neskelbtini), direktorės L. S. ir akcininko A. A. paaiškinimus visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir sukauptos pavojingos ir nepavojingos atliekos minėtoje teritorijoje nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), (b.l. 42-43). Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 47SD-(14.47.7)-71C matyti, kad atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę žemės plote, esančiame Kauno g. 24b, Ukmergės m., atvykusi UAB (duomenys neskelbtini), atstovė L. S. paliudijo, kad šį žemės plotą nuomos pagrindais naudoja UAB (duomenys neskelbtini), (b.l. 51). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (38-2)-VR-1.7-2634 matyti, kad buvo tikrinami Vilniaus rajono aplinkos apsaugos pareigūnų J. B. ir A. M. veiksmai ir nustatyta, jog: „<...> pareigūnai J. B. bei A. M. 2016-08-11 tęsė UAB (duomenys neskelbtini), patikrinimo veiksmus, tačiau jiems nebuvo sudarytos galimybės patekti į įmonės teritoriją. Pažymėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini), veiklavietė yra valstybinė žemė. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai atsisakoma aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnus įleisti į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, dalyvaujant liudytojui. 2016-08-11 Vilniaus rajono agentūros vyriausiasis specialistas J. B., dalyvaujant liudytojui, pateko į UAB (duomenys neskelbtini), teritoriją<...>“ (b.l. 58-59).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. parodymai apie tai, kad jis buvo visiškai pašalinis žmogus ir negalėjo įvykdyti reikalavimo įleisti pareigūnus į teritoriją, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog J. K. parodymai yra prieštaringi. Savo pirminiame paaiškinime, surašytame įvykio dieną, jis teigė, kad jo A. A. paprašė pabūti sargo būdelėje, nes A. A. privalo išvykti į savivaldybę; atvykus pareigūnams paskambino A. A., pastarasis nurodė pareigūnų neįleisti; jis pareigūnų į teritoriją neįleido maždaug 20 minučių (b.l. 24). Savo skunde teismui J. K. pakeičia poziciją ir jau teigia, kad A. A. kažkas paskambino telefonu, po ko jam reikėjo skubiai išvažiuoti; kur A. A. išvažiavo jam nebuvo žinoma, tačiau iš A. A. reakcijos suprato, kad nutiko kažkas rimto; jis aiškino atvykusiems pareigūnams , kad yra visiškai pašalinis žmogus, todėl vartų atidaryti neturi jokios teisės (b.l. 1-3). Posėdžio metu J. K. jau teigia, kad jis skambino L. S., sakė, kad atvažiavo gamtos apsauga, o ši jam atsakė: „tuoj atvažiuosime, nieko nedaryk, pasakyk, kad palauktų“.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų, aplinkos apsaugos pareigūnų A. M. ir J. B. parodymais, iš kurių matyti, kad J. K. prisistatė kaip laikinai paliktas už sargą A. A. prašymu bei įpareigotas nieko neįleisti į teritoriją. Šis asmuo pareigūnams nurodė, jog įmonės direktorė L. S. ir akcininkas A. A. yra išvykę į savivaldybę, įvardino automobilio markę. Po ko, pareigūnai vyko šių asmenų nurodytu adresu ieškoti, tačiau nurodyto automobilio nesurado. Jiems sugrįžus, J. K. skambino telefonu, po pokalbio teigė, kad kalbėjo su A. A. ir gavo nurodymą jokių pareigūnų ar kitų asmenų be jo žinios į teritoriją neįleisti. Posėdžio metu apklaustas A. A. taip pat nepaneigė kalbėjęs su J. K. ir nurodė, jog: galbūt ir pasakė J. K., kad neleistų pareigūnų į teritoriją, tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad pasakė šiuos žodžius. Pažymėtina, jog pareigūnų parodymai visiškai sutampa su teismo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog prie vartų stovintis J. K. atsisako įleisti aplinkos apsaugos pareigūnus į teritoriją. Toliau matoma kaip J. K. vaikščiodamas prie sargų būdelės, esančios prie vartų, kažkam skambina telefonu ir nuolat kartoja žodį „supratau“. Po šio pokalbio telefonu aplinkos apsaugos pareigūnams pasako: „taigi pasakė nieko neįleisti, aš neįleisiu“. Pareigūnams išaiškinus jų teisę patekti į teritoriją, pasako, kad vykdo A. A. nurodymus ir, kad nieko neįleis. Pareigūnams išaiškinus administracinę atsakomybę už kliudymą atlikti pareigūnų pareigas, J. K. įeina į sargų budelę, uždaro duris ir joje užtrukęs kelias sekundes, išeina. Tuomet pareigūnams pasako, kad atsisako važiuoti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui. Tuomet įraše matoma kaip pareigūnai aiškina J. K., kad žemė šioje teritorijoje yra valstybinė, ir, kad jis neprivalo klausyti A. A. nurodymų telefonu. Pareigūnai toliau reikalauja įleisti į teritoriją, tačiau J. K. atsisako ir pasako: „mane paliko pasaugoti“. Šie byloje esantys įrodymai iš esmės sutampa su pirminiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. parodymais, kuriuos jis davė įvykio dieną, tuomet teigdamas, jog teritorijoje esančioje sargo būdelėje buvo, nes paprašė A. A., iš kurio gavo nurodymą pareigūnų neįleisti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. K. teritorijoje buvo paliktas su tikslu ją laikinai pasaugoti, o atvykus pareigūnams nuolat kalėjo telefonu su įmonės akcininku A. A., iš kurio gavo nurodymus neįleisti pareigūnų ir šiuos nurodymus vykdė.

Pažymėtina, kad J. K. neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis sąmoningai nurodė pareigūnams vykti į savivaldybę ieškoti direktorės ir akcininko, nors pasak pačių direktorės L. S. ir akcininko A. A. jie tuo metu buvo pas A. A. mamą, taip kliudydamas pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pareigūnams sugrįžus, atsisakė atidaryti vartus, nurodydamas, kad vykdo A. A. nurodymus į teritoriją pareigūnų neįleisti; atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus nustoti kalbėti telefonu, prieiti prie jų, nesislėpti teritorijos gilumoje, vykti į policijos komisariatą, tokiais savo tyčiniais veiksmais ir toliau kliudydamas aplinkos apsaugos pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones ir objektus. Kaip jau buvo pažymėta, teismų praktikoje yra konstatuota, kad atsakomybė pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį kyla už tyčinį kliudymą atlikti patikrinimą, kuris gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Teismo vertinimu, visi J. K. veiksmai nagrinėjamu atveju buvo nukreipti tyčia kliudyti pareigūnams vykdyti patikrinimą, pastarasis neveikė tokiu būdu, kad bendradarbiauti su pareigūnais, neteikė jiems teisingos informacijos, vykdė akcininko A. A. nurodymus, su kuriuo nuolat bendravo telefonu, tuo pačiu visiškai ignoruodamas bet kokius pareigūnų teisėtus reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės Reginos Šaltinienės nurodyta aplinkybė, kad J. K. UAB (duomenys neskelbtini), nedirba, yra pašalinis žmogus, todėl neturėjo pareigos vykdyti pareigūnų reikalavimo įleisti į teritoriją, yra atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi atsakomybės rūšys – piliečiams užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų; pareigūnams užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Nagrinėjamu atveju J. K. bauda buvo paskirta kaip piliečiui, o ne kaip pareigūnui (ATPK 14 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnais šiame kodekse laikomi asmenys, kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacijų – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą). Taigi, nors Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2016 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. SD-1-10539 nurodyta, kad nėra galimybės konstatuoti, kad J. K. būtų dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), (b.l. 52), tačiau tai jokios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Kaip jau buvo pažymėta, AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Kita vertus, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad J. K. nebuvo visiškai pašalinis žmogus, jis ne tik, kad nepasišalino iš teritorijos, nors byloje nustatyta, kad tokią galimybę turėjo, nes vartuose yra tarpas, bet ir būdamas teritorijoje, aiškiai išreiškė, kad ją laikinai saugoja ir akcininko A. A. pavedimu vykdo nurodymą į ją aplamai nieko, tame tarpe ir aplinkos apsaugos pareigūnų, neįleisti.

Be to, akcentuotina, kad iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kad J. K. uždaroje teritorijoje elgiasi laisvai, netrukdomai ten vaikščioja, žino jos išdėstymą, objektų buvimo vietą. J. K. ir jo atstovės advokatės skunde bei posėdžio metu išsakytą poziciją, kad J. K. teritorijoje buvo paliktas kaip visiškai pašalinis žmogus, paneigia ir tai, kad tokiu atveju bet kuris protingas ir apdairus žmogus, atvykus pareigūnams jiems paaiškintų, jog yra laikinai užrakintas teritorijoje ir negali iš jos pasišalinti. Tačiau visa bylos medžiaga įrodo, jog J. K. veiksmai buvo visiškai priešingi, jis aiškiai išsakė pareigūnams, jog yra paliktas laikinai pasaugoti ir vykdo akcininko A. A. nurodymus į teritoriją nieko neįleisti. Tuo pačiu, aplinkybė, kad J. K. nemokėjo atidaryti vartų taip pat atmestina, kaip nepagrįsta bei vertintina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Tiek iš vaizdo medžiagos, tiek iš liudytojų A. M. bei J. B. parodymų matyti, kad J. K. apie tai, kad nemoka atidaryti vartų pareigūnams pasako, tik incidento pabaigoje, prieš pristatant jį į komisariatą. Pažymėtina ir tai, jog pirminiame savo paaiškinime apie tai, kad nemokėjo atidaryti vartų, J. K. taip pat nieko neužsimina. Tokia J. K. pozicija apie nemokėjimą atidaryti vartų, teismo vertintina, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat, visiškai nepagrįstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės Regina Šaltinienės prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatytos atsakomybės už kliudymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus. Priešingai nei teigia advokatė, tokia atsakomybė yra numatyta nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialų institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.).

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sutinka su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada, jog J. K. kaltė pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 2001 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1005 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, yra įrodyta ir pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikuodamas padarytą veiką, todėl skunde nurodytų aplinkybių pagrindu, naikinti skundžiamo nutarimo bei skundžiamo administracinio nurodymo, nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. skundžiamu nutarimu buvo paskirtas sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkis, nurodant, kad jo veiksmuose nėra nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30² straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aplinkybių, leidžiančių skirti minimalų sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudos dydį. J. K. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas 66 metų amžiaus, kas teismo vertinimu, yra pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie J. K. praeityje padarytus pažeidimus, apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka ar teistas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad J. K. niekur nedirbantis, yra senatvės pensininkas. Esant tokioms aplinkybėms, J. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų baudos dydį (ATPK 30 str., 30² str.).

Pažymėtina, jog atsižvelgus į tai, kad J. K. veiksmus kvalifikuojanti Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalis numato griežtesnę atsakomybę negu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁰ straipsnio 1 dalis, todėl teisena šioje byloje vykdytina pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Teismas sprendžia, kad J. K. paskyrus sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-71142131-16 yra keistinas ir J. K. skirtina mažesnė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30, 30² straipsniai, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens-pil. J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016m. rugsėjo 08d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-71142131-16 ir pil. J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį(iki 2017m. sausio 01d. galiojusi seno LR ATPK 51¹⁰ str. redakcija) paskirti 144,- Eur.(vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio administracinę baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties įteikimo jam dienos, o apskundus nutartį-ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK)-16060565450 ir įmokos kodą - 1001.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.