Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 1991 m. gruodžio 6 d. Radviliškio rajono Aukštelkų kolūkis ir G. S. sudarė sutartį, kuria Radviliškio rajono Aukštelkų kolūkis pardavė G. S. gyvenamąjį namą, kurio bendras naudingas plotas 87,32 kv. m., ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) 0,17 ha ploto žemės sklype, kuris jam išskirtas pagal šio kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolą Nr. 3.1991 06 07, balansinė gyvenamojo namo, ūkio pastatų vertė – 13 936 rubliai. Sutartyje pažymėta, kad ji per tris mėnesius turi būti užregistruota Šiaulių Inventorizavimo ir paslaugų biure. Nustatytu terminu G. S. sutarties neužregistravo. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų seniūnijos 2025 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pagal 1998 m. spalio 1 d. įrašą ūkinėse knygose G. S. vardu užregistruotas gyvenamasis namas, priestatas, daržinė, tvartas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. S. mirė, iki mirties G. S. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėja G. N., gyvenamąją vietą deklaravusi taip pat adresu: (duomenys neskelbtini). G. N. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašymu įregistruoti G. S. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta praleidus sandorio įregistravimo terminą.

5. 1964 m. civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie tai, kad turto pirkėja G. S. iki pat mirties gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) G. S. mirė, todėl konkrečių priežasčių, dėl kurių ji nustatytu terminu neįregistravo sandorio, nustatyti šiuo metu neįmanoma, jos įpėdinė pareiškėja G. N. gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir faktinę gyvenamąją vietą nurodo tuo pačiu adresu, siekdamas nepažeisti nuosavybės neliečiamumo principo, atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog praleisto termino atnaujinimas pažeistų suinteresuoto asmens interesus, kad byloje nėra ginčo, priešpriešinių reikalavimų, daro išvadą, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujintinas, kadangi jo neatnaujinus, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo principai, juo labiau, kad galiojantis CK nebenumato privalomo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio įregistravimo (CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos G. N. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą 1991 m. gruodžio 6 d. sutarčiai, sudarytai tarp G. S. ir Radviliškio rajono Aukštelkų kolūkio, užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.