- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- e2-560-439/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00393-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei M. P., dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovės 545,71 Eur negrąžintą paskolą, 574,25 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25,00 Eur žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 5). Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės pateikti reikalavimai pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 285 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB „4finance“, valdantis sistemą Vivus.lt ir atsakovė 2013-08-10 pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartį), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 434,43 Eur kreditą (mokėjimo dokumento Nr. 938024). Paskolos sutarties terminas – 24 mėnesiai, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015-08-10. Pagal sudarytą vartojimo kredito sutarties 2.10 punktą, atsakovė turėjo galimybę pasididinti kreditą, t. y. pasiskolinti papildomai piniginių lėšų. Atsakovė 2013-08-17 dieną pasinaudojo šia galimybe, pasiskolino 144,81 Eur (mokėjimo dokumento Nr. 952483) 24 mėnesių terminui. Taigi 2015-08-10 atsakovė turėjo grąžinti iš viso 579,24. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovas 2013-11-10 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį.
Atsakovė grąžino 147,67 Eur pasiskolinto kredito, todėl liko skolinga viso 431,57 Eur.
Atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito, kurio suma sudaro viso 431,57 Eur priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.) Ieškinio dalis dėl 147,67 Eur kredito grąžinimo atmestinas, kadangi atsakovė dalį skolos apmokėjo.
Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 str. 1 d. ir sutarties 7.1. punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei palūkanas, kurių suma už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki 2014-07-17 sudaro 574,25 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Ieškinyje nurodo, kad Sutarties 7.1. p. apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės kredito ir palūkanų sumos. Taip pat nurodo, kad ši suma laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 str. nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Taigi ieškovė apskaičiavo 574,25 Eur palūkanas atsižvelgdamas į tai, kokius nuostolius patyrė dėl atsakovės laiku neįvykdytos prievolės.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei 112,00 % procentų metinę palūkanų normą, kurios suma sudaro 574,25 Eur.
Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 112,00 % metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 112,00 proc. 574,25 Eur palūkanos viršija 431,57 Eur negrąžinto kredito sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė patyrė būtent tokio dydžio 574,25 Eur nuostolius dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę ir negrąžino visos kredito sumos (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos 431,57 Eur kredito sumos ir prašomų priteisti 574,25 Eur palūkanų dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1/3, t. y. iki 191,42 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-03-02, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės ieškovei, nuo priteistos 622,99 Eur sumos, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patenkintų reikalavimų daliai, tai yra 55,63 proc. (13,91 Eur), žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT08 7300 0101 2644 8433, banko kodas 73000, naudai 431,57 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą, 57 ct) negrąžintą paskolą, 191,42 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą, 42 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,91 Eur (trylika eurų, 91 ct) žyminį mokestį.
Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.