Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Taryba mano, kad priimtas sprendimas yra paremtas nepagrįstomis prielaidomis, spėjimais, o ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra naikintinas.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. KS-117, kuriuo buvo pripažinta, jog Panevėžio miesto meras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. A-1042 „Dėl Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksiniam sutvarkymui atviro projekto (geriausios architektūrinės koncepcijos pagrindu) konkurso vertinimo komisijos sudarymo“, sudarė konkurso vertinimo komisiją (toliau ir – Vertinimo komisija) (I t., b. l. 14–15), kurią sudarė devyni asmenys ir vienas iš jų Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. R.. 2016 m. lapkričio 9 d. Vertinimo komisija vykusio posėdžio metu svarstė atviro konkurso Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo sąlygų patvirtinimo klausimą (I t., b. l. 18–19). Pareiškėjas konkurso sąlygų svarstymo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgus į tai, Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbė konkursą ir nurodė, kad bus perkamos geriausios architektūros koncepcijos Senvagės parkui (10 ha plotas), Skaistakalnio parkui (32 ha su J. Čerkeso – Besparnio sodyba) ir J. Čerkeso – Besparnio sodybai (1,23 ha plotas Skaistakalnio parke) sutvarkyti. Informaciniame pranešime nurodyta, kad prizines vietas užėmusiems laimėtojams bus skiriamos premijos: I vietos laimėtojui 5 000 Eur, II vietos laimėtojui 3 000 Eur, III vietos laimėtojui 2 000 Eur, o kaip vienas iš komisijos narių nurodytas pareiškėjas (II t., b. l. 49–53). 2017 m. vasario 28 d. įvyko Vertinimo komisijos posėdis (I t., b. l. 224–225), kurio metu buvo atplėšiami vokai su architektūrinių koncepcijų projektiniais pasiūlymais, kurių autoriai nebuvo identifikuoti. Pareiškėjas posėdyje nedalyvavo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-187 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. A-1042 pakeitimo“ (I t., b. l. 158), kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Vertinimo komisijos sudėties. 2017 m. kovo 6 d. vykusio Vertinimo komisijos posėdžio metu (I t., b. l. 22–24), buvo vertinami pateikti projektai ir sudaromos eilės, o autoriai dar nebuvo identifikuoti. Išbraukus pareiškėją iš komisijos narių, jis šiame posėdyje kaip komisijos narys nenurodytas ir jame nedalyvavo. 2017 m. kovo 13 d. vykusio Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo atliekamas dalyvių kvalifikacinis vertinimas, o 2017 m. balandžio 26 d. vykusio posėdžio metu (I t., b. l. 171–173), Vertinimo komisija priėmė galutinį sprendimą ir laimėtoju pripažino MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Pareiškėjas nebuvo Vertinimo komisijos nariu ir posėdžiuose nedalyvavo.

Remiantis byloje pateiktais Panevėžio miesto savivaldybės internetinio puslapio duomenimis (II t., b. l. 62–64), 2017 m. balandžio 28 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjas balsavo už projekto „Poeto J. Čerkeso – Besparnio sodybos sutvarkymas“, taip pat už projekto „Skaistakalnio parko su prieigomis sutvarkymas“ ir už projekto „Panevėžio Senvagės teritorijos kompleksinis sutvarkymas“ įgyvendinimą ir teikimą Europos Sąjungos struktūriniams fondams. Atsižvelgus į posėdžio metu vykusio balsavimo rezultatus, Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą „Dėl pritarimo projekto „Panevėžio Senvagės teritorijos kompleksinis sutvarkymas“ įgyvendinimui ir teikimui Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti, projekto dalinio finansavimo“, kuriuo buvo nuspręsta pritarti projekto „Panevėžio Senvagės teritorijos kompleksinis sutvarkymas“ įgyvendinimui ir teikimui Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir prisidėti prie projekto finansavimo (II t., b. l. 65); sprendimą Nr. 1-146, „Dėl pritarimo projekto „Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymas“ įgyvendinimui ir teikimui Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti, projekto dalinio finansavimo“, kuriuo buvo nuspręsta pritarti projekto „Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymas“ įgyvendinimui ir teikimui Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti bei prisidėti prie projekto finansavimo (II t., b. l. 66). Minėtus sprendimus pasirašė pareiškėjas.

Bylos medžiagoje taip pat yra pateikti 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. kovo 30 d. susitarimai tarp MB „Pupa – strateginė urbanistika“ ir pareiškėjo sūnaus I. R. (I t., b. l. 178; 233), kuriais šalys sutarė, jog I. R. neatlygintinai dalyvaus kūrybinėje komandoje, kaip autorius, pateikiantis savo idėjas ir įžvalgas, bet neprisidės prie techninio išpildymo ar kitokio pobūdžio darbo, pateikiant konkurso medžiagą. Susitarimu taip pat buvo patvirtinta, kad MB „Pupa – strateginė urbanistika“ neplanuoja įdarbinti ar kitomis formomis įtraukti I. R. į Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinį sutvarkymą.

Atsakovė, gavusi pranešimą apie minėtas aplinkybes, priėmė ginčijamą 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. KS-117, kuriuo pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Atsakovės manymu, pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, žinodamas, kad projekto rengimo konkursą laimėjo MB „Pupa – strateginė urbanistika“, prie kurios neatlygintinai teikiant idėjas konkursui buvo prisidėjęs pareiškėjo sūnus, balsavo 2017 m. balandžio 28 d. posėdyje, kuriame sprendė, ar projektus dėl Skaistakalio parko ir Panevėžio Senvagės teritorijos sutvarkymo įgyvendinti ir teikti Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendime nurodė, kad balsuojant už projektų teikimą Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti tokiu būdu MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projektinis pasiūlymas bus įgyvendintas, o tai pareiškėjo sūnui sukuria nematerialią naudą kaip architektui.

Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, o pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, pareiga nusišalinti kyla asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, kuriam draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, interesų konfliktu laikytina situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privačių interesų sąvoka įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, tai asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, o pagal minėto straipsnio 6 dalį, asmeninis suinteresuotumas, tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013). Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl gaunamos naudos apibrėžimo ir paaiškinęs, kad privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-74, patvirtino Panevėžio miesto integruotos teritorijos vystymo 2014 – 2020 m. programos projektų sąrašą (I t., b. l. 17), pagal kurį Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parko sutvarkymas laikytinas vienu iš siekiamų įgyventi uždavinių. Atsižvelgus į tai, 2016 m. lapkričio 15 d. buvo suorganizuotas konkursas, kurio metu įvairūs autoriai galėjo teikti projektinius pasiūlymus. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. A-1042 buvo įtrauktas į projektų Vertinimo komisiją, tačiau nei viename projekto Vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo, nebalsavo ir 2017 m. kovo 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtu įsakymu Nr. A-187 buvo išbrauktas iš Vertinimo komisijos. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas T. J. paaiškino, kad pareiškėją į vertinimo komisiją įtraukė prieš tai su juo nesuderinus ir jis atsisakymą dalyvauti komisijoje išreiškė iš karto po įsakymo priėmimo.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai minėtas Įstatymo nuostatas bei nurodytas sąvokas dėl privačių interesų konflikto ir asmeninio suinteresuotumo, daro išvadą, kad tiesioginis interesų konfliktas ir galimo asmeninio suinteresuotumo buvimas yra susijęs su vykdytu 2016 m. lapkričio 15 d. konkursu, kuriame dalyvavo MB „Pupa – strateginė urbanistika“, kuriai pagal 2017 m. vasario 1 d. susitarimą idėjas padėjo kurti ir pareiškėjo sūnus I. R. Įtraukus pareiškėją į Vertinimo komisiją, tačiau jam nedalyvavus nei viename Vertinimo komisijos posėdyje ir balsavime, bei priėmus įsakymą išbraukti pareiškėją iš jos, laikytina, kad jis nepriėmė sprendimų, kurie turėtų įtakos I. R. interesams. Teismas pažymi, kad konkursą galėjo laimėti bet kuris idėją siūlantis autorius, todėl pareiškėjui nedalyvaujant Vertinimo komisijoje ir nesant duomenų, kad jis kitokiais būdais naudotųsi tarnybine padėtimi, siekiant įtakoti galutinius konkurso rezultatus, pagrindo teigti, kad pareiškėjas prisidėjo prie MB „Pupa – strateginė urbanistika“ laimėjimo ir prie galimos nematerialinės naudos sukūrimo I. R., nėra.

Atsakovė ginčijamu sprendimu teigia, kad pareiškėjas nenusišalinęs nuo 2017 m. balandžio 28 d. vykusio posėdžio, kurio metu pareiškėjas balsavo už projektų „Poeto J. Čerkeso – Besparnio sodybos sutvarkymas“, „Skaistakalnio parko su prieigomis sutvarkymas“ ir „Panevėžio Senvagės teritorijos kompleksinis sutvarkymas“ įgyvendinimą ir teikimą Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes tokiu būdu sudarė sąlygas konkursą laimėjusiai MB „Pupa – strateginė urbanistika“ dalyvauti projekte, ir įgyvendinti siūlytas idėjas, prie kurių kūrimo prisidėjo I. R.. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad MB „Pupa – strateginė urbanistika“ dalyvavimas projekte, įgyvendinant siūlytas idėjas, padėjo sukurti I. R. nematerialinę naudą, t. y. architekto gerą reputaciją, tačiau teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2017 m. balandžio 28 d. įvykęs balsavimas yra tiesiogiai susijęs su Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-74, patvirtintu Panevėžio miesto integruotos teritorijos vystymo 2014 – 2020 m. programos projektu ir jo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimu. Balsavimas dėl projektų teikimo Europos Sąjungos fondų investicijoms gauti būtų įvykęs nepriklausomai nuo to, kas laimėtų 2016 m. lapkričio 15 d. vykdytą konkursą. Liudytojas T. J. paaiškino, kad projektai jau buvo patvirtinti ir šiame posėdyje buvo balsuojama dėl papildomo įstaigos finansavimo skyrimo, o architektūriniai klausimai dėl konkurso laimėtojo parengto projekto nebuvo nagrinėjami. Atsižvelgus į tai, teismas pažymi, kad šiuo atveju tiesioginės įtakos I. R. bei jo asmeniniams interesams ir naudos sukūrimui turėtų tai, jei jis būtų MB „Pupa – strateginė urbanistika“ darbuotojas, tačiau atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo sūnus buvo savanoriškai prisidėjęs prie idėjų kūrimo ir jokio atlygio už tai negavo. Pažymėtina, kad MB „Pupa – strateginė urbanistika“ 2017 m. kovo 30 d. susitarimu patvirtino, jog neplanuoja su I. R. sudaryti darbo sutarties ar kitomis formomis įtraukti jį į Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinį sutvarkymą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas būtų sukėlęs interesų konfliktą ir savo veiksmais sukūręs nematerialią naudą I. R. tuo atveju, jei būtų dalyvavęs 2016 m. lapkričio 15 d. vykdyto konkurso Vertinimo komisijoje, balsavęs už MB „Pupa – strateginė urbanistika“ laimėjimą ar kitu elgesiu daręs įtaką konkurso baigčiai, taip pat, jei I. R. būtų sudaręs ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su MB „Pupa – strateginė urbanistika“ ir pareiškėjas būtų balsavęs 2017 m. balandžio 28 d. vykusio posėdžio metu, tam, kad jo sūnus galėtų prisidėti prie projektų įgyvendinimo. Teismo nuomone, nesant šioms aplinkybėms, pagrindo teigti, kad pareiškėjas sukėlė interesų konfliktą ir nepagrįstai nenusišalino nuo 2017 m. balandžio 28 d. vykusio posėdžio, nėra.

Atsakovė ginčijamame sprendime teigia, kad vien tas faktas, jog pareiškėjo sūnus prisidėjo prie MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projekto kūrimo savo idėjomis, suteikė I. R., kaip architektui aukštesnę reputaciją, tačiau su tokiais argumentais taip pat nesutiktina. Teismas pažymi, kad pareiškėjo sūnus kūrė projektą kartu su architektų komanda ir nėra jokių duomenų, kad laimėtas pasiūlymas būtų identifikuojamas kaip asmeninis I. R. autorinis darbas, kuris reklamuotų pareiškėjo sūnų ar suteiktų kitokią vizualiai matomą naudą jo, kaip architekto vardui, todėl atsakovės skundžiamame sprendime išdėstyti teiginiai dėl galimos naudos I. R., laikytini subjektyviais ir jokiais objektyviais duomenimis neparemtomis prielaidomis.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Kol kas pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka, priimdamas nutartį.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas, nedalyvaudamas ir nebalsuodamas 2016 m. lapkričio 15 d. vykdyto konkurso Vertinimo komisijoje, nepriėmė sprendimų, kurie įtakotų kurso laimėtoją ir suteiktų I. R. nematerialią naudą. Atsižvelgus į vykdyto konkurso eigą bei rezultatus ir tai, kad I. R. nėra susijęs su 2017 m. balandžio 28 d. vykusio balsavimo metu išrinktų projektų įgyvendinimu, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo 2017 m. balandžio 28 d. posėdyje vykusio balsavimo, todėl atsakovės ginčijamas sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. M. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. KS-117 „Dėl R. M. R.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.