Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teistas 5 kartus:

1) Telšių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), skirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri 2016 m. rugsėjo 18 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 26 parų arešto bausmę;

2) Telšių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 8 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmė, kuri 2017 m. balandžio 24 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 11mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. S. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2025 m. birželio 24 d., ikiteisminiame tyrime tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 18:00 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., gyvenamojoje kameroje Nr. 10, smūgiavo ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam R. K. į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą į juosmens sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad pabeldė į duris, R. K. sako nebels, eik sėsk. Sako eik pas operą, jis trenkė kelis smūgius jam (kaltinamajam), jis (kaltinamasis) atsistojo trenkė ir viskas baigėsi. Tai vyko šių metų birželio mėnesį, apie septintą valandą vakaro, galėjo būti 18.00 val. Kameroje tuo metu buvo dviese: jis (kaltinamasis) ir R. K.. Po pokalbio R. K. trenkė iš rankos į veido sritį, kur konkrečiai nepamena, buvo efekto būsenos. R. K. veiksmai turėjo įtakos jo (kaltinamojo) smūgiavimui. Jam trenkė kumščiu du kartus į kaktą. Tiksliai nepasakys, kaip sudavė. Po smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės, sutinka, kad galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Atvyko pareigūnai, nukentėjusysis šaukėsi pagalbos. Jis (kaltinamasis) kvietėsi pareigūnus dėl pagalbos, nes lūžo kairės rankos delnikaulis dėl jo suduotų smūgių. Buvo efekto būsenoje, bet buvo kaip buvo, gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido. Nurodo, kad smūgio metu susilaužė kairės rankos delnikaulį. Trenkė porą kartų nukentėjusiajam į veidą. Prisimena, kad du kartus trenkė, visų smūgių gali neprisiminti. Smūgių į nugarą nepamena. Kai smūgiavo į veidą, buvo atsistojęs. Kai nukrito nepamena, ar smūgiavo, atėjo pareigūnai. Smūgių metu stovėjo vienas prieš kitą. R. K. nugriuvo ant šono, ant kurio nepasakys. Griūdamas galėjo atsitrenkti į sieną, daiktų aplink nebuvo. Nežino dėl sužalojimų nugaroje. Galėjo būti, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgius. Nukentėjęs nebuvo jam atsukęs nugaros, gal ir galėjo kažkaip būti, bet kaip, jis nežino. Pažymi, kad jis nebūtų mušęs nukentėjusiojo, jei jis jam nebūtų sudavęs.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.10. 2025 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: Trakų g. 10, Šiauliai, apžiūra, kurios metu buvo apžiūrima gyvenamoji kamera pažymėta Nr. 10, kuri yra Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio adresu: Trakų g. 10, Šiauliai, rėžiminio korpuso pirmame aukšte. Kameros durys fotografuojamos. Atidarius kameros duris ir grotas, matoma, kad kambario kairėje pusėje yra tualeto patalpa, kuriame yra tualetas ir kriauklė. Kameros kairėje pusėje, netoli lango, yra dviaukštė lova ir langas, kuris yra priešais kameros duris. Kameros dešinėje pusėje, arčiau durų, stovi lentyna, o už jos, arčiau lango - dviaukštė lova. Tarp dviaukščių lovų stovi stalas. Įvykio vietos apžiūros metu patalpos fotografuojamos, sudaroma fotolentelė (1 t., b. l. 30-36);

4.11. 2025 m. liepos 11 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. K. nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje padarytas, kontaktuojant su buku kietu daiktu ar buku paviršiumi keleto valandų bėgyje iki 2025 m. birželio 24 d., 18:10 val. jį apžiūrint, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. K. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti R. K. kūno konkrečių sužalojimų padarymo aplinkybių (1 t., b. l. 70-73);

4.12. 2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su specialistu J. S., kuriame užfiksuota, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja K. N. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d., apie 10:40 val., telefonu buvo susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistu J. S. dėl ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 5 d. gautos Specialisto išvados Nr. G 784/2025(04) patikslinimo. Specialistas J. S. nurodė, kad 2025 m. birželio 24 d. Šiaulių kalėjimo bendrosios praktikos slaugytojos I. K. surašytoje Sužaloto asmens medicininėje apžiūros pažymoje Nr. ŠK (26-53)88, R. K. fiksuoti sužalojimai, o būtent - paraudimas, patinimas, gumbas kairės pusės kaktos srityje bei 15x30 cm patinimas, paraudimas ant dešinės apatinės lūpos - nevertinami, kaip sužalojimai, kadangi neatitinka bendrųjų medicininių vertinimo kriterijų, nes tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl tam tikrų ligų ar kitų priežasčių. Tuo atveju, net jei ir sužalojimai būtų atsiradę dėl kito asmens veiksmų, bendrai visumoje padaryti sužalojimai fiksuoti Specialisto išvadoje Nr. G 784/2025(04) R. K. būtų vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 76-77);

4.13. 2025 m. birželio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog LKT Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. V. pateikė skaitmeninėje laikmenoje CD-R užfiksuotus du vaizdo įrašus, darytus laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 24 d. 06-24 17:50 val. iki 19:00 val., iš tarnybinio registratoriaus Nr. 61 (1 t., b. l. 80-83);

4.14. 2025 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto 2025 m. birželio 24 d., 18:27:14 val., apžiūra, kurios metu matoma, kaip bendrosios praktikos slaugytoja I. K. prieina prie asmens, kuris atpažįstamas, kaip R. K., ir pridėjusi liniuotę prie kaktos, sako: ,,nubrozdinta“, o toliau nesigirdi. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2025 m. birželio 24 d., 18:28:08 val. girdima, kaip bendrosios praktikos slaugytoja sako: ,,nuo skausmo reik, reik?“. R. K. sako: ,,jo“. Įrašo 2025 m. birželio 24 d., 18:28:28 val. laiku matomas ant sienos kabantis laikrodis, kuris rodo 18:10 val. laiką. I. K. paduoda vaistų R. K. ir klausia: ,,kaip dabar su cukrumi, turi juostelių, visko turi dabar, viskas tvarkoj?“. R. K. sako: ,,jo, nežinau, nemačiau“ (1 t., b. l. 84-86);

4.15. 2025 m. liepos 5 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta ši nusikalstama veika, motyvuojant tuo, kad duomenų, jog D. S. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kito asmens tyčiniais veiksmais, negauta. Kadangi 2025 m. birželio 24 d., apie 18:00 val., R. K. buvo konstatuoti sužalojimai, kaktos, apatinės lūpos, paraudimas nugaros srityje ir nubrozdinimas juosmens srityje, tai kelia įtarimą, kad D. S. galėjo susižaloti ranką būtent konflikto su R. K. metu, dėl jo paties galimai neteisėtų veiksmų (1 t., b. l. 90-97);

4.16. 2025 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą užfiksuota, jog 2025 m. birželio 25 d., 13:30 val. buvo apžiūrėtas D. S. gyvenantis gyvenamojoje kameroje Nr. 10, kuriam užfiksuotas kairės rankos plaštakos patinimas, sumušimas. D. S. teigia, jog susižalojo konflikto metu, kuris įvyko 2025 m. birželio 24 d., 18:00 val. gyvenamojoje kameroje Nr. 10. Smurtu įtariamas R. K. (1 t., b. l. 98-99);

4.17. 2025 m. birželio 25 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, kurioje užfiksuota, jog 2025 m. birželio 25 d., 13:40 val. buvo apžiūrėtas D. S., kuriam konstatuotas kairės rankos plaštakos sumušimas, patinimas. Sužalotas asmuo sužalojimo aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 101-102);

4.18. 2025 m. birželio 24 d. paaiškinimu, kuriame užfiksuota, kad D. S. nurodė, jog jis susimušė per muštynes. Buvo ankščiau lūžę, tai tiek tereikėjo sutrenkti (1 t., b. l. 103-105);

4.19. 2025 m. liepos 1 d. liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuota G. G. apklausa, kurios metu ji parodė, kad dirba Šiaulių kalėjime Saugumo valdymo skyriaus jaunesniąja specialiste. 2025 m. birželio 25 d., laiko ji neprisimena, jos kolega I. K. ir bendrosios praktikos slaugytojos paprašė nuvesti nuteistąjį medikų apžiūrai, nes šis skundėsi rankos skausmais. Ji D. S. iš gyvenamosios kameros Nr. 10 nuvedė medikų apžiūrai. Apžiūros metu D. S. pasakė, kad sukonfliktavo su kitu nuteistuoju R. K., nes šis jį sunervino. Dėl šios priežasties šis bandė smogti R. K., bet, ar trenkė, ji negali atsakyti, nes šios aplinkybės ji nepamena. D. S. nesakė, kad R. K. šį mušė. Po apžiūros D. S. buvo išvežtas į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę (1 t., b. l. 110-112);

4.20. 2025 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su I. K., kuriame užfiksuota, kad Lietuvos kalėjimo tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja K. N. nurodė, jog 2025 m. liepos 1 d. telefonu buvo susisiekta su I. K. dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Telefonu I. K. nurodė, kad D. S. jam 2025 m. birželio 25 d., apie 13:30 val., pasiskundė, kad skauda ranką, dėl ko šis specialistės G. G. buvo nuvestas medikų apžiūrai. Po apžiūros D. S. buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. I. K. D. S. nesakė, kas sužalojo šio ranką, ir nenurodė, kad ją kas kitas būtų sužalojęs. Bendraudamas su D. S., jis ant šio kūno nematė jokių sužalojimų. Toje pačioje gyvenamojoje kameroje Nr. 10, kaip ir D. S., buvo R. K., tačiau šis I. K. nieko nesakė ir nesiskundė, o I. K. ant šio kūno jokių sužalojimų nepastebėjo (1 t., b. l. 113-114);

4.21. 2025 m. birželio 25 d. gydytojo išraše užfiksuota, jog D. S. 2025 m. birželio 25 d., 15:00 val. išsakė nusiskundimus, jog jis vakar dalyvavo muštynėse, patyrė kairės plaštakos traumą, skundžiasi skausmingumu kairio riešo srityje, patinęs riešas, plaštaka. Atlikta kompiuterinė tomografija, kurios išvada: III delnakaulio bazės krašto lūžis (1 t., b. l. 176).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

7. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.21 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia smūgiavo ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam R. K. į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą į juosmens sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam D. S. skirti laisvės atėmimo bausmę.

11. BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą.

12. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenį pripažindamas recidyvistu vertina baudžiamojoje byloje esančius kaltinamąjį D. S. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl kaltinamajam D. S. jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas gali pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmuosius smūgius sudavė nukentėjusysis, todėl kaltinamasis, reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus, sudavė smūgius pastarajam. Teismas vertina, jog jei nukentėjusysis nebūtų pradėjęs fizinio konflikto ir sudavęs smūgių kaltinamajam, pastarasis nebūtų ėmęsis prieš jį smurtinių veiksmų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą į juosmens sritį. Dėl kaltinamojo suduotų smūgių jam pačiam buvo nustatytas kairės rankos delnakaulio lūžis. Teismas vertina, kad dėl paties kaltinamojo suduotų smūgių kiekio bei jų stiprumo nebuvo būtinosios ginties sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

15. Teismas pripažįsta kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Kaltinamasis D. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai. Kaltinamasis yra teistas 5 kartus (1 t. 137-148), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 149-151), yra nedirbantis (1 t., b. l. 152), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

17. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nors ir gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo tiesiogiai neatsiprašė, kaltinamasis D. S. teisiamas 6 kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė atliekant laisvės atėmimo bausmę, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti D. S. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę.

18. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta bausmė yra 7 (septyneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų) ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

20. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Iš 2025 m. spalio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-11481 matyti, kad kaltinamajam D. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 183,34 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę), pats kaltinamasis jokio turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo D. S. neišieškotina.

22. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais, laikoma voke prie baudžiamosios bylos II tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. S. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), D. S. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, laikoma voke prie baudžiamosios bylos II tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.