Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018-04-05 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme (šis nuosprendis Panevėžio apygardos teismo 2018-06-21 nuosprendžiu buvo pakeistas ir, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams) ir paskirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu D. D. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. kovo 17 d. apie 20.30 val., U., (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto bendroje virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą E. Š. atžvilgiu, t. y. metaline šakute vieną kartą bedė į kairės pusės skruostą, dėl ko nukentėjusiajam E. Š. dėl kairės akies vokų šoninio kampo srities į vieną liniją išsidėsčiusių keturių sugijusių durtinių žaizdelių randelių nežymiai sutrikdė sveikatą.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti. Nuteistasis į apeliacinės instancijos teismo posėdį, į kurį buvo kviečiamas šaukimu, kuris jam buvo įteiktas, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. D. D. apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to D. D. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.

7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. D. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Teismas tinkamai įvertino D. D. padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija nesutikti negali.

8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, nes kaltininką charakterizuojantys duomenys daugiausia lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Remiantis šiais reikalavimais darytina išvada, kad sąlygų atidėti bausmės vykdymą D. D. nėra.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki jam inkriminuotos veikos padarymo buvo 8 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios, o taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas (Utenos apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta 1 metams skiriant įpareigojimus, tačiau 2012-06-06 to paties teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), jis taipogi nekartą baustas ir administracine tvarka, tačiau nuteistojo elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis savo netinkamo būdo nepakeitė, išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą padarė veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas, įvertinęs, kad D. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dirba, jo asmenybę ir ankstesnius teistumus, taip pat jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį (nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės) nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

10. Svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką D. D. padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu vyko baudžiamasis procesas dėl kitos nusikalstamos veikos – alkoholio vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis, būdamas neblaivus, įvykdė 2017-09-03 ir už kurią D. D. buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-04-05 nuosprendžiu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Nors minimas apylinkės teismo nuosprendis Panevėžio apygardos 2018-06-21 nuosprendžiu buvo pakeistas, apeliantui paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu vieneriems metams skiriant įpareigojimus, tačiau, toks sprendimas iš esmės buvo priimtas išimtinai tik dėl to, kad apeliantas atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, įsidarbino, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, tikino supratęs savo netinkamą elgesį teigdamas, kad visi jo padaryti nusikaltimai buvo sąlygoti priklausomybės alkoholiui, dėl ko jis pažadėjo gydytis ir daugiau nebenusikalsti. Tačiau apeliantas, savo apeliaciniame skunde nagrinėjamoje byloje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismui pateiks duomenis, jog jis toliau sėkmingai gydosi nuo alkoholizmo, savo pažado neįvykdė, apygardos teismui duomenų apie gydymąsi nuo alkoholio nepateikė, į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, o iš LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Utenos apylinkės teisme D. D. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas tuo, kad 2018-08-22 būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis įvykdė turto sugadinimą ir alkoholinių gėrimų vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad D. D. nuo alkoholizmo nesigydo ir realiai savo gyvenimo būdo nepakeitė.

11. Esant šioms aplinkybėms aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo, o apelianto skundo argumentus dėl jo gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui vertina išimtinai kaip deklaratyvius. Esant šioms paminėtoms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu D. D. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

12. Apeliantas skunde teisingai pastebėjo, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 10 kartų, nes iš tiesų dėl 2017-09-03 vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimti du sprendimai – Utenos apylinkės teismo 2018-01-05 baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo nuteistas 45 parų arešto bausme, o vėliau ir Utenos apylinkės teismo 2018-04-05 nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimu, nes su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme D. D. nesutiko. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis nuosprendyje nurodytas netikslumas jo atsakomybės vis gi niekaip nešvelnina. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad iki veikos, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, D. D. buvo eilę kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, jam inkriminuotą veiką padarė neišnykus teistumui ir būtent šios aplinkybės sąlygojo griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimą, kurios vykdymą atidėti, atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, pagrindo nėra.

13. BK 63 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi jam inkriminuotą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. D. padarė iki 2018-04-05 Utenos apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, juo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstai buvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punkte nustatyta tvarka, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir ši bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

14. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.