- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-169-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00774-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Curita“
- Ieškovas
- UAB „Rovena“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Curita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rovena“ ieškinį atsakovui UAB „Curita“ ir atsakovo UAB „Curita“ priešieškinį ieškovui UAB „Rovena“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rovena“ ieškinį atsakovui UAB „Curita“ ir atsakovo UAB „Curita“ priešieškinį ieškovui UAB „Rovena dėl skolos išieškojimo ir 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė; teismas nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Curita“ ieškovo UAB „Rovena“ naudai 15 754,20 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 754,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2018-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 103 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 354 EUR žyminį mokestį.
2. Ieškovas po sprendimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, be kita ko, prašydamas pritaikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu, o piniginių lėšų nesant arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovas yra itin maža (3 darbuotojai) ir itin nepalankiai viešoje erdvėje vertinama įmonė; vien tik per 2018-09/ 2018-11 laikotarpį atsakovo atžvilgiu yra iškelta visa eilė civilinių bylų dėl skolų priteisimo ir dvejose iš jų (neskaitant aktualaus ieškinio) jau yra priimti teismo sprendimai, kuriais yra patenkinti UAB „TRANSGINTA“ ir UAB „ASERUS“ reikalavimai atsakovui dėl skolų priteisimo. Šios aplinkybės, ieškovo vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra daugiau negu sudėtinga, o ieškiniu reikalaujama suma atsakovui yra didelė ir atsakovo finansinė padėtis ilgainiui bus dar sunkesnė, todėl nebus galimybės užtikrinti tinkamo jau priimto teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo UAB „Rovena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai - areštavo atsakovui UAB „Curita“ nuosavybės teise priklausantį turtą 15 754,20 EUR sumai, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o, nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu UAB „Rovena“ bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
5. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovui yra iškelta 15 civilinių bylų, įskaitant ir ieškovo UAB „Rovena“, ir visose šiose civilinėse bylose sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo išieškojimo iš UAB „Curita“. Dėl to konstatavo, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės spręsti, kad galimų nepalankių UAB „Curita“ teismo sprendimų priėmimo atvejais atsakovo finansinė padėtis tikrai galėtų pasunkėti tiek, kad taptų nebeįmanoma užtikrinti tinkamo 2018-10-01 teismo sprendimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. e2-10631-599/2018. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti teiginiai nėra tik deklaratyvaus pobūdžio ir šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Curita“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Rovena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, vien tik iškeltų civilinių bylų skaičius per se nereiškia sunkios atsakovo finansinės padėties ir šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, taptų nebeįmanoma užtikrinti tinkamo 2018-10-01 teismo sprendimo įvykdymo. Akcentuoja, kad nei vienas teismo sprendimas atsakovo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, atsakovas juos apskundė, nes ieškiniai nėra pagrįsti.
7. Apelianto teigimu, ieškovo motyvai, kad atsakovo įmonė yra maža, įmonės kreditingumas vertinamas prastai, todėl ieškiniu reikalaujama sumokėti suma yra didelė atsakovui, nesudaro pagrindo išvadai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, 2018-10-01 teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Vien didelė ieškinio suma kasacinio teismo praktikoje nelaikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip nepagrįstai suvaržyti atsakovo teises ir teisėtus interesus.
8. Apeliantas pažymi ir tai, kad ieškovas šioje civilinėje byloje jau buvo prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, tačiau 2018-05-08 nutartimi teismas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė. Ieškovas, pateikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą šioje konkrečioje civilinėje byloje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl šis prašymas patenkintas nepagrįstai. Nutartis nepagrįsta ir naikintina.
9. Ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
11. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškovo ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Taigi, akivaizdu, kad, nors priimtas teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, tačiau ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.) ir, atvirkščiai, atsakovo priešieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
13. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra konstatuota, jog didelė ieškinio suma bet kuriuo atveju objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).
15. Kita vertus, net ir pripažinus, jog atsakovui ieškinio suma yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis yra prasta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužtikrins teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovas neįgys pirmumo teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovo turto. Iš esmės atsakovas tik negalės disponuoti areštuotu turtu, o tai gali neproporcingai suvaržyti juridinio asmens veiklą ir trukdyti generuoti pajamas. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas sąmoningai siekia bloginti savo turtinę padėtį, ketindamas išvengti prievolių ieškovui įvykdymo.
16. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Svarbu pažymėti ir tai, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Rovena“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas UAB „Curita“ ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 str.). Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės nurodo tik aplinkybę, kad atsakovui yra iškelta daug civilinių bylų, atsakovas yra maža įmonė, kurios kreditingumas vertinamas prastai. Iš esmės sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šios aplinkybės savaime nedaro teismo sprendimo vykdymo sudėtingesnio dėl jau aukščiau išdėstytų argumentų.
19. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo konstatavęs, kad ieškovas nepateikė objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, kuriais remiantis, būtų galima padaryti išvadą, kad iš skolininko ateityje negalima bus išieškoti reikalaujamos priteisti sumos, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių skolininko nesąžiningumą, siekį perleisti savo turtą kitiems asmenims, vengiant skolos kreditoriui mokėjimo, arba tyčia bloginamą skolininko turtinę padėtį. Nurodytos aplinkybės iš esmės nėra pasikeitusios ir nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau priėmus teismo sprendimą.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Rovena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.