Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą (baigė 9 klases), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. 2021 m. kovo 13 d. apie 22.10 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų take, esančiame šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam P. L. į dešinę akį ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. L. sveikatą (padarė dešinės akiduobės dugno lūžį).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. kovo 12 d. pas save namuose ((duomenys neskelbtini) kaime) kartu su R. S. šventė pastarojo gimtadienį. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 13 d., apie 16–17 val., jis su R. S. atvyko pas R. S. ir savo tetą D. G. į namus (pastarieji gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena). Ten toliau šventė R. S. gimtadienį, vartojo alkoholį. Tądien kartu su R. S. dviese išgėrė 1,5 litro degtinės. Jis (kaltinamasis) buvo stipriai neblaivus, jautėsi labai apsvaigęs, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Pamena, kad išgėręs degtinės iššoko per buto langą (butas yra pirmame aukšte), tačiau dėl ko iššoko per langą pasakyti negali. Tuo metu jau buvo vakaras, buvo tamsu, galėjo būti apie 22 val. Jis iššoko prie pėsčiųjų tako, esančio tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pamena, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. L., galėjo pataikyti jam į galvą, į veido sritį. Sudavęs smūgį grįžo į butą ir nuėjo miegoti. Kas vyko po to nepamena. Aptariamo įvykio metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos džemperiu su baltos spalvos užrašu „Nike“ (užrašas buvo džemperio priekyje). Nukentėjusiojo P. L. nepažįsta, su juo iki aptariamo įvykio jokių asmeninių reikalų neturėjo ir nekonfliktavo. Negali nurodyti priežasčių, dėl kurių jis iššoko per langą ir sudavė nukentėjusiajam P. L., greičiausiai išgėrė per daug alkoholio ir be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam P. L.. Sutinka, kad galėjo nukentėjusiajam padaryti kaltinime nurodytą sužalojimą. Kitą dieną, ryte, matė, kad jo kelnės ir džemperis buvo purvini, o dešinė ranka buvo ištinusi. Suprato dėl ko drabužiai buvo purvini ir buvo ištinusi ranka. Taip pat kitą dieną buvo atvykę policijos pareigūnai. Supranta, kad tokiu savo poelgiu jis galėjo pažeisti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, supranta, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam galėjo jį sužaloti, tačiau įvykio metu apie tai negalvojo. Tokią savo veiką vertina labai blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad tokiu savo poelgiu galėjo padaryti Teritorinei ligonių kasai turtinę žalą (dėl nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų), taip pat nukentėjusiajam P. L. turtinę ir neturtinę žalą. Su (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Su nukentėjusiojo P. L. nurodyta turtine žala taip pat sutinka, tačiau mano, kad nukentėjusiojo nurodyta neturtinė žala yra per didelė, kad jis (kaltinamasis) galėjo padaryti nukentėjusiajam iki 3000 eurų dydžio neturtinę žalą. Civilinių ieškinių neatlygino nė kiek. Jis (kaltinamasis) dirba ir gyvena socialiniame būste kartu su mama, patėviu, vyresniu broliu ir trimis jaunesnėmis sesėmis. Išlaikytinių neturi. Gauna 700 eurų dydžio atlyginimą. Todėl jam bus sudėtinga atlyginti civilinius ieškinius. Jis galėtų per 4 mėnesius atlyginti iki 1000 eurų žalos. Nenori bausmės atlikti laisvės atėmimo vietoje, nes nori būdamas laisvėje atlyginti civilinius ieškinius. Aptariamas įvykis įtakojo jo elgesį, dabar jis žymiai sumažino alkoholio vartojimą, dirba ir daug laiko praleidžia namuose.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis M. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo P. L. parodymais apie tai, kad 2021 m. kovo 13 d., apie 22.10 val., vedžiojo savo šunį pėsčiųjų takelyje, esančiame tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad viename iš butų, esančių name (duomenys neskelbtini), šio namo pirmame aukšte, vyksta šventė. Šio buto langas atsidarė ir kažkas pro langą iššoko iš to buto. Pro langą iššokęs asmuo griuvinėjo prie netoli lango lauke esančių krūmų. Suprato, kad tas asmuo buvo girtas. Nekreipdamas didesnio dėmesio į šį asmenį jis (nukentėjusysis) nuėjo tolyn nuo šio asmens. Atsisukęs matė, kad minėtas asmuo buvo atsirėmęs į medį. Grįždamas su šunimi jis (nukentėjusysis) ėjo tuo pačiu keliu. Minėto buto langas jau buvo uždarytas, buto viduje degė šviesa. Eidamas tolyn jis išgirdo kažkokį krebždėjimą, o atsisukęs pamatė prie krūmų nuo žemės besikeliantį asmenį, kuris atsistojęs pradėjo bėgti tiesiai į jį (į nukentėjusįjį). Minėtas asmuo puolė jį (nukentėjusįjį) ir nieko nesakęs sudavė jam (nukentėjusiajam) kumščiu į dešinę akį. Po smūgio minėtas asmuo atsitraukė, o jis (nukentėjusysis) turėtu dujų balionėliu papurškė minėtam asmeniui į veidą, po ko pastarasis susiėmė rankomis už veido, apsisuko ir nubėgo (duomenys neskelbtini) gatvės pusėn. Jis apie įvykį informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Jį užpuolęs asmuo buvo apie 20–25 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, tuo metu buvo apsirengęs tamsiais rūbais – juodos ar bordo spalvos džemperiu su priekyje esančiu užrašu baltomis raidėmis. Jį sužalojusio asmens veido bruožus gerai įsidėmėjo, nes įvykio metu jis rankoje laikė mobiliojo ryšio telefone įsijungęs žibintuvėlį. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 14 d., jis (nukentėjusysis) apie 13 val., nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio iššoko minėtas vaikinas. Šio buto duris atidariusi mergina paklausta patvirtino, kad 2021 m. kovo 13 d. vakare jos bute vyko šventė, kad pro jos buto langą iššoko asmuo, kuris naudojasi M. „Facebook“ profiliu. Po to jis (nukentėjusysis) parašė pranešimą M., vėliau paskambino, tačiau pastarasis nurodė, kad tai buvo ne jis, o kažkoks kitas vaikinas. 2021 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) klinikoje jam (nukentėjusiajam) buvo atlikta akiduobės operacija, jis patyrė tiek neturtinę, tiek turtinę žalą (1 t., 42–43, 46–47, 50 b. l.);

2.3.2. liudytojo R. S. parodymais apie tai, kad 2021 m. kovo 13 d. apie 18 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jo sugyventinės D. G. sūnėnas M. G.. Tą vakarą M. G. mūvėjo juodos spalvos sportines kelnes, vilkėjo kažkokį sportinį megztinį. Jiedu kartu su M. G. gėrė degtinę. Taip pat M. G. buvo išėjęs į kiemą parūkyti. Kitą dieną, apie 10 val., į namus buvo atėję kažkokie trys vyrai, su kuriais bendravo D. G.. Vyrai teiravosi pas juos buvusio asmens duomenų. D. G. jiems davė M. G. „Facebook“ profilio nuorodą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie teiravosi, kas 2021 m. kovo 13 d. pas juos namuose lankėsi, užsirašė jo (liudytojo) ir M. G. duomenis (1 t., 181–183 b. l.);

2.3.3. liudytojos D. G. parodymais apie tai, kad 2021 m. kovo 13 d. pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jos draugas R. S. ir sūnėnas M. G.. Pastarasis buvo išgėręs, jis buvo apsirengęs kelnėmis ir džemperiu. Po 23 val. M. G. ir R. S. jau miegojo. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 14 d., į namus atėjo trys vyrai, kurie reikalavo jos pasakyti duomenis asmenų, buvusių jos namuose 2021 m. kovo 13 d. vakare. Vienas iš vyrų minėjo, kad susimušė su kažkuo. Tuo metu R. S. ir M. G. buvo išėję, todėl ji davė M. G. telefono numerį bei parodė jo „Facebook“ profilį, kurį vyrai nusifotografavo tam, kad susirasti M. G. ir su juo susisiekti. Grįžęs M. G. jai minėjo, kad kažkas iš tų asmenų jam skambino. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir taip pat klausinėjo apie tai, kas 2021 m. kovo 13 d. įvyko pas ją namuose. Tuo metu namuose jau buvo R. S. ir M. G. (1 t., 187–188, 191–192 b. l.);

2.3.4. liudytojos (policijos pareigūnės) M. B. parodymais apie tai, kad 2021 m. kovo 14 d. kartu su kolega M. K. tikslindami ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėję namą, pagal nukentėjusiojo P. L. pateiktą informaciją nuėjo į minėto namo (duomenys neskelbtini) butą, kuriame buvo du vaikinai – M. G. ir R. S.. Šie nurodė, kad 2021 m. kovo 13 d. vakare jie minėtame bute vartojo alkoholį. Vėliau M. G. buvo išėjęs į kiemą (1 t., 171–172 b. l.);

2.3.5. liudytojo (policijos pareigūno) L. S. parodymais apie tai, kad 2021 m. kovo 13 d. kartu su kolega T. V. gavo pranešimą ir vyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko pranešėjas P. L., kuris buvo sužalotas – matėsi sužalota pranešėjo dešinė akis (ji buvo sutinusi, ties akimi matėsi kraujas). P. L. nurodė, kad vedžiodamas šunį, šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip iš šio namo pirmo aukšto pro buto langą išlipo vaikinas, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, griuvinėjo ir atsistojęs nuo žemės staiga pribėgo prie pranešėjo bei sudavė jam vieną smūgį ranka į veido sritį, taip jį sužalodamas. Todėl jis (P. L.) ašarinių dujų balionėliu apipurškė užpuoliką. Užpuolikas pabėgo, o jis (P. L.) sugrįžo į namus ir apie įvykį pranešė policijai. Pabendravus su pranešėju, kartu su kolega nuėjo į minėtą namą. Tačiau apėjus (duomenys neskelbtini) namą, jokio triukšmo negirdėjo. Taip pat nuėjus į minėto namo laiptinę, jokio triukšmo ir įtartinų asmenų nepastebėjo (1 t., 175–176 b. l.);

2.3.6. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra pėsčiųjų take, esančiame tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje bylai reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 14–15, 17–19 b. l.);

2.3.7. specialisto išvadomis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam P. L. buvo nustatyta muštinė žaizda dešiniajame skruoste, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, dešinės akiduobės dugno lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant kumščiu. Galimybė P. L. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis. P. L. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 65, 69 b. l.);

2.3.8. policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad 2021 m. kovo 13 d. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis P. L. nurodė įvykio aplinkybes; 2021 m. kovo 14 d. policijos pareigūnai bendravo su kaltinamuoju M. G., D. G. ir R. S. (1 t., 25–27, 31–32 b. l.);

2.3.9. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. L. pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino kaltinamąjį M. G., kuris jį 2021 m. kovo 13 d. apie 22.05 val. užpuolė kieme tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 107–111 b. l.);

2.3.10. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. L. įvykio vietoje parodė langą, iš kurio išlipo kaltinamasis M. G., vietą, kurioje (krūmuose) buvo kaltinamasis M. G., vietą, kurioje jis (nukentėjusysis) buvo užpultas ir patvirtino kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 113–116, 117–124 b. l.);

2.3.11. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis P. L. apie aptariamą įvykį pranešė 2021 m. kovo 13 d. 22.14 val. (140–143 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad teisiamojo posėdžio jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo veiką vertina labai blogai ir atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam jo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. nurodė, kad viena iš nusikalstamos veikos padarymo priežasčių galėjo būti per didelis išgerto alkoholio kiekis) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu kaltinamasis sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei; nusikaltimas pasireiškė vieno smūgio sudavimu į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – į galvą), į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslą (nusikalstama veika padaryta be svarbios dingsties ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų), į kaltinamojo asmenybę (neteistas; iki aptariamo įvykio vienerių metu laikotarpiu vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo; dirba, ankstesnėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, atsidavęs darbui, turinis gerą strateginį mąstymą, pareigingas ir punktualus darbuotojas; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas) (2 t., 24–28, 31, 34, 36–37, 39 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Svarbu įvertinti tai, kad kaltinamasis M. G. yra jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 18 metų), pasak jo paties, po aptariamos nusikalstamos veikos jis padarė tinkamas išvadas, todėl žymiai sumažino alkoholio vartojimą, dirba ir daug laiko praleidžia namuose. Įvertinus visas aplinkybes, svarbias kaltinamojo M. G. baudžiamosios atsakomybės individualizavimui, akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė – yra per griežta ir tokios bausmės paskyrimas pirmą kartą nusikaltusiam kaltinamajam M. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tokios bausmės paskyrimas pažeistų ir paties nukentėjusiojo P. L. interesus kuo greičiau sulaukti patirtos žalos atlyginimo. Todėl teismas, kartu atsižvelgdamas į prokurorės ir nukentėjusiojo P. L. nuomones, nors ir itin griežtai vertindamas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo konkrečiu atveju mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamuoju M. G., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant jam BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – maksimalios trukmės laisvės apribojimą.

3.3. Taip pat kaltinamajam M. G. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1359,15 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 151–153 b. l.). Ši kaltinamojo M. G. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta (2 t., 115 b. l.) (tai teisme patvirtino ir kaltinamasis M. G.), todėl ji priteisiama iš kaltinamojo M. G..

4.2. Nukentėjusysis P. L. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį 4269 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti ir 6000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 116–127 b. l.).

4.2.1. Nukentėjusiojo teigimu, jo turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su jo gydymu (išlaidos vaistams ir įrankiams), išlaidos kurui vykstant į gydymo įstaigas, netektos pajamos ir kt.

4.2.1.1. Iš byloje esančių dokumentų, o taip pat paties nukentėjusiojo P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl aptariamo įvykio metu patirto sužalojimo jis du kartus – 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. kovo 29 d. – vyko į VšĮ (duomenys neskelbtini). Šiems dviems kartams jis pirko kuro, už kurį sumokėjo 64,66 Eur (2 t., 122 b. l.). Taip pat gydymui jis pirko 5 švirkštus su adatomis, injekcinį tirpalą „Neurorubine“, tablečių „Neurorubine – Forte Lactab“, salicilo spiritą ir maišelį šioms prekėms susidėti (iš viso sumokėjo 33,05 Eur) (2 t., 122 b. l.). Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis P. L. dėl atliktos operacijos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. buvo nedarbingas. Prieš aptariamą įvykį paskutinio pilno ketvirčio nukentėjusiojo P. L. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1664,13 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“) (2 t., 119 b. l.). Už nedarbingumą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. jam per tris kartus (2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 7 d. ir 2021 m. liepos 16 d.) buvo išmokėta iš viso 1193,91 Eur (2 t., 121 b. l.). Tokiu būdu dėl nedarbingumo, susijusio su aptariamo įvykio metu patirtu sužalojimu, nukentėjusysis P. L. neteko vidutiniškai 470,22 Eur pajamų (1664,13 – 1193,91 = 470,22).

4.2.1.2. Teismas pastebi, kad nukentėjusiojo P. L. pateiktas kvitas 39 Eur dydžio sumai (2 t., 122 b. l.) yra susijęs su įvairių prekių (maisto produktų, šampūno, drėgnųjų servetėlių ir kt.), tiesiogiai nesusijusių su jo gydymu, įsigijimu. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jis šias prekes sau įsigijo vykdamas į gydymo įstaigą. Tačiau, teismo nuomone, šių prekių įsigijimą laikyti turtine žala, tiesiogiai susijusia su aptariamu įvykiu, nėra pagrindo, nes esant minėtame kvite nurodytų prekių poreikiui nukentėjusysis P. L., nebūdamas sužalotu ir nevykdamas gydytis į gydymo įstaigą, vis tiek tokias prekes (maisto prekes, asmeninės higienos prekes ir kt.) būtų įsigijęs. Tokiu būdu priteisti šią sumą – 39 Eur – pagal nukentėjusiojo P. L. pateiktą kvitą iš kaltinamojo M. G. nėra pagrindo.

4.2.1.3. Be to, nukentėjusysis P. L. savo turtinę žalą grindžia būsimomis 3390 Eur dydžio išlaidomis, susijusiomis su jo būsimu gydymu – sąkandžio tiesinimo kapų įsigijimu ir 3D nuotraukos darymu. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių tokio dydžio turtinę žalą patvirtinančių dokumentų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. L. patvirtino, kad jis tokių išlaidų dar nepatyrė. Kartu teismas pažymi, kad tokios išlaidos yra tik numanomos, nėra tiksliai žinoma, koks iš tiesų gydymas bus reikalingas nukentėjusiajam P. L., kokia gydymo išlaidų dalis bus apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kokią gydymo išlaidų dalį nukentėjusysis P. L. turės dengti iš savo asmeninių lėšų. Tokiu būdu, šiuo metu nėra pagrindo priteisti iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam P. L. tikėtinas jo gydymo išlaidas – 3390 Eur.

4.2.1.4. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais nukentėjusysis P. L. įrodė iš viso 567,93 Eur dydžio turtinę žalą (64,66 Eur už kurą; 33,05 Eur už medikamentus bei įrankius; 470,22 Eur netektos pajamos). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Ši nukentėjusiojo P. L. patirta turtinė žala iki šiol neatlyginta (tai teisme patvirtino ir kaltinamasis M. G.), todėl ji priteisiama iš kaltinamojo M. G..

4.2.2. Nukentėjusysis P. L. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia suprastėjusia gyvenimo kokybe, nes tapo uždaras, patiria nuolatinius išgyvenimus, jaučia nutirpimą dešinėje veido ir dantų pusėje. Jis baiminasi, jog sužalojimo pasekmės lydės visą gyvenimą. Atsirado nerimas, kad gali prarasti darbą, nepilnavertiškumo jausmas. Jam buvo atlikta operacija, kurios metu buvo implantuotas implantas. Pakito jo sąkandis, dėl kurio jam nepatogu valgyti ir sukąsti dantis. Atsirado baimė vaikščioti vakare ir sutikti nepažįstamus žmones galvojant, kad jie gali užpulti, pakito miego kokybė, be jokios priežasties atsiranda galvos skausmai.

4.2.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis P. L. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jam buvo atlikta operacija, kurios metu jam buvo implantuotas titaninis implantas, su kuriuo nukentėjusysis gyvens visą likusį gyvenimą. Lankantis gydymo įstaigose buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas, 5 dienas buvo gydomas gydymo įstaigos stacionare, buvo apribotos jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus asmenis (mačiusius jo sužalojimą) ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis P. L. buvo sužalotas viešoje vietoje, be jokios aiškios priežasties. Dėl viso to nukentėjusysis P. L. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismai, esant panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-202-693/2015, 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, 2K-303/2013).

4.2.2.2. Svarbu, kad iš civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, jog didžioji nukentėjusiojo sužalojimo pasekmių dalis iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, o duomenų apie konkrečius įtikinamus ir dokumentais patvirtintus patirto sužalojimo ilgalaikius liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, medicininiais dokumentais patvirtintą nerimą, baimę vaikščioti vakare, pakitusią miego kokybę, be jokios priežasties atsirandančius galvos skausmus ir kt.) byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. L. nurodė, kad šiuo metu jis jaučia dešinės veido pusės aptirpimą, pakito jo sąkandis ir liko pooperacinis randas, tačiau pasak paties nukentėjusiojo, visi šie liekamieji reiškiniai (išskyrus randą) koreguojami ir yra pakankamai didelė tikimybė, jog ateityje jie išnyks.

4.2.2.3. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis gyvena socialiniame būste, dirba ir gauna 700 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam P. L. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

4.2.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo P. L. civilinio ieškinio išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo P. L. teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusioms su aptariamu įvykiu (pavyzdžiui, padidėjus nukentėjusiojo gydymo išlaidoms), surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą M. G. dėl visos patirtos žalos atlyginimo, o jam atsisakius ją atlyginti – į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).

5.1. Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 59–60 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

5.2.1. kompaktinis diskas su telefonų skambučių išklotinėmis, saugomas kartu su byla (2 t., 8 b. l.), paliekamas saugoti kartu su byla;

5.2.2. kaltinamojo M. G. pateiktas raudonos spalvos sportinis džemperis su gobtuvu, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., 65–66, 68–69, 71, 73 b. l.), grąžinamas kaltinamajam M. G..

5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. G. į valstybės pajamas išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

5.4. Kaltinamasis M. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) metams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu: 1) įpareigoti M. G. per pirmuosius bausmės vykdymo 9 (devynis) mėnesius atlyginti visą priteistą turtinę žalą (P. L. – 567,93 Eur; Privalomojo sveikatos draudimo fondui – 1359,15 Eur); 2) įpareigoti M. G. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti M. G. per pirmuosius bausmės vykdymo 12 (dvylika) mėnesių vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

- P. L. 567,93 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 93 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- 1359,15 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 15 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

- kompaktinį diską su telefonų skambučių išklotinėmis, saugomą kartu su byla, palikti saugoti kartu su byla;

- raudonos spalvos sportinį džemperį su gobtuvu, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, grąžinti M. G..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. G. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti M. G., jog proceso išlaidas (susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.