Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam K. U., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai D. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta-įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, teistas 8 kartus :

1) 1983-04-12 pagal LR BK 147 str. 2 d.;

2) 1984-10-08 pagal LR BK 146 str. 2 d. ir 250 str. 2 d.;

3) 1989-03-30 pagal LR BK 147 str. 2 d.;

4) 1994-04-11 pagal LR BK 146 str. 3 d. ir 147 str. 3 d.;

5) 1995-12-20 pagal LR BK 271 str. 2 d.;

6) 2004-11-29 pagal LR BK 180 str. 1 d.;

7) 2005-01-06 pagal LR BK 284 str. 1 d.;

8) 2011-04-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn., 2012-11-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas, neatlikus 1 m. 4 mėn. ir 30 d. laisvės atėmimo bausmės (bausmės pabaiga 2014-04-22), bausmę atlikęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U., veikdamas kartu su R. K., kuri nuteista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. kovo 19 d. apie 15.00 val., patekęs į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų kumščiu, apvyniotu grandine, keturis kartus smogė D. Š. į nugarą ir du kartus per kojas. R. K. kumščiu tris kartus sudavė D. Š. į veidą, po to apsivyniojo grandinę ant plaštakos ir ja smogė D. Š. po vieną kartą į veidą, į dešinį šoną, į kairį šoną, bei penkis kartus per kojas. Šiais smurtiniais bendrais veiksmais K. U. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse.

Kaltinamasis K. U., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. kovo 19 d. apie 15 val., jis kartu su savo dukterėčia R. K. atėjo pas Ingridą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), buto neatsimena, Kėdainiuose. Pabeldus, juos įsileido į vidų. Kambaryje buvo moteris vardu D. Š.. D. jau buvo sumušta, nes po akimis matėsi mėlynės. K. U. prisėdo šalia jos ir ėmė teirautis, kas ją sumušė. D. Š. grubiai atsakė, kad ją sumušė jos sugyventinis. Kadangi D. Š. su K. U. kalbėjo grubiai, šis susinervino ir šuns vedžiojimo grandine 2 kartus sudavė jai per kojas. Nepamena, ar sudavė per nugarą. Be to, D. Š. mušė ir R. K.. K. U. buvo išgėręs, bet jautėsi blaivus. Vėliau D. Š. atsiprašė, su ja kartu vartojo alkoholį.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu R. K. nuteista pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta (K. U.), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2014 m. kovo 19 d. apie 15.00 val., patekusi į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų kumščiu tris kartus sudavė D. Š. į veidą, po to apsivyniojo grandinę ant plaštakos ir ja smogė D. Š. po vieną kartą į veidą, į dešinį šoną, į kairį šoną, bei penkis kartus per kojas. Šiais smurtiniais veiksmais R. K. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse (1 t., b.l. 178-182).

Nukentėjusioji D. Š., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2014-03-18 apie 12.00 val., ji atėjo į svečius pas pažįstamą I. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su I. R. gėrė alkoholį. Kitos dienos, apie 15.00 val., į I. R. butą atėjo girti R. K. ir K. U.. Pas K. U. ant rankos buvo grandinė. K. U. nieko nesakęs ir be jokios priežasties iš karto pradėjo D. Š. mušti ranka, apvyniota grandine. Kumščiu sudavė keturis kartus jai į nugarą ir du kartus per kojas, o R. K. irgi ją mušė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusi D. Š. pareiškė, kad su K. U. kategoriškai atsisako taikytis, nes labai žiauriai kaip gyvulys už nieką buvo jo sumušta. Prieš ateinant K. U. ir R. K. pati D. Š. nebuvo niekieno sumušta.

Liudytoja I. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2014-03-18 apie pietus, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo D. Š.. Ji buvo sveika, nesumušta. Jos vartojo alkoholį. Kitą dieną, po pietų, pas ją atėjo R. K. su K. U.. K. U. ant rankos turėjo grandinę šunims vedžioti. Pati liudytoja buvo girta, todėl smulkmenų nepamena. Matė, kaip R. K. kumščiais mušė D. Š.. O po to ją su grandine per veidą ir petį mušė ir K. U., kuris buvo neblaivus.

Liudytoja R. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2014-03-18 apie 12.00 val. ir 2014-03-19 iš ryto pas ją į namus atėjo kaimynė D. Š.. Ji buvo sveika. Pastaroji trumpai pabuvo ir išėjo. 2014-03-19 po pietų pas ją vėl atėjo D. Š., kuri tuo metu jau buvo akivaizdžiai sumušta, matėsi ant veido kraujas, visa sutinusi. D. Š. pasakė, kad ją I. R. bute sumušė R. K. su K. U.. Sakė mušė grandine ir atėmė telefoną. Liudytoja iškvietė policiją ir greitąją pagalbą.

BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu teisiamajame posėdyje balsu buvo perskaityti liudytojos R. K. parodymai, duoti pirmiau teisme nagrinėjant bylą R. K. atžvilgiu. Ji buvo davusi šiuos parodymus: 2014 m. kovo 19 d. apie 15 val., ji kartu su savo dėde K. U. atėjo pas I. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pasiskolinti muzikinių kompaktinių plokštelių. Buto durys buvo užrakintos. Pabeldus, I. R. atidarė duris. Kambaryje buvo D. Š.. Jie visi gėrė alkoholį. Tarp R. K. ir D. kilo konfliktas. Ji 3-4 kartus kumščiu smogė D. Š. į veidą. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Po to, pamatė, kad D. Š. rankoje laiko telefoną. Pamanė, kad skambina į policiją, todėl ji iš nukentėjusios rankų ištraukė ir atėmė telefoną. Buvo neblaivi. Telefoną išsinešė, o vėliau jį kažkur pametė. K. U. turėjo grandinę ir ja mušė D. Š., o pati R. K. su grandine nukentėjusios nemušė. Dėl nusikaltimų gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, telefoną jai atpirko (1 t., b.l. 174, 179).

Nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota įvykio vieta, tai yra, butas adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji parodė vietoje kur ji buvo mušama. Pridėtos nuotraukos, sudarytas planas-schema (1 t., b.l. 39-43).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse. Objektyviai yra užsifiksavę 10 smūgių požymiai (1 t., b.l. 14-16).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad K. U. kartu su jau nuteista R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sumušė nukentėjusiąją D. Š., dėl ko ši patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusios D. Š. parodymais apie tai, jog kaltinamasis ją sumušė – K. U. kumščiu, apvyniotu grandine, keturis kartus smogė D. Š. į nugarą ir du kartus per kojas. Nors kaltinamasis K. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė sudavęs mažiau smūgių nukentėjusiajai, tačiau nuosekliais nukentėjusios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad jis sudavė tiek smūgių, koks jų skaičius ir lokalizacija nurodyta kaltinime. Tai, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusi patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Todėl K. U. veikoje yra tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo sudėtis, aprašyta BK 140 str. 1 d.

K. U. buvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 str. 1 d., t.y. tuo, kad jis veikdamas kartu su R. K., kuri nuteista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, pro atrakintas duris įsibrovę į I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir čia, plūsdamiesi necenzūriniais žodžiais, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, itin žiauriai, matant pašaliniams asmenims, K. U. kumščiu, apvyniotu grandine, keturis kartus smogė D. Š. į nugarą ir du kartus per kojas, R. K. kumščiu tris kartus sudavė D. Š. į veidą, po to, apsivyniojo grandinę ant plaštakos ir ja smogė D. Š. po vieną kartą į veidą, į dešinį šoną, į kairį šoną, bei penkis kartus – per kojas, šiais bendrais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų srityse, kraujosruvomis abiejų akių priekiniuose paviršiuose po odena, nubrozdijimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žastų, nugaros, juosmens, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse.

Iš teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė ne viešoje vietoje, o privačiame I. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir alkoholinius gėrimus vartojo nukentėjusi D. Š. su buto savininke I. R.. Pažymėtina, kad prokuroras, K. U. kaltindamas viešosios tvarkos pažeidimu, neinkriminavo jam šiai nusikaltimo sudėčiai būtinojo objektyviosios pusės „viešosios vietos“ požymio. Jo nesant negalima kaltinamojo veikoje konstatuoti BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl lieka neaktualūs ir kitos viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėčiai būtinos ir kaltinime paminėtos aplinkybės: kaltinamojo įžūlus elgesys, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu kitos kaltinime paminėtos aplinkybės: įsibrovimas į butą, plūdimasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių asmenų matymas, itin žiauri veika, nėra nei būtinieji, nei fakultatyvūs tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką kvalifikuojantys nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jie iš kaltinimo šalinami kaip nereikalingi. Tuo tarpu kaltinime inkriminuotos veikos padarymas kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir dėl chuliganiškų paskatų, nors ir nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jie gali būti vertinami kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 3 p., 9 p.), todėl šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje įvardintoje kaltinamojo veikoje šie požymiai paliktini.

Taigi teismas, spręsdamas visų kaltinime inkriminuotų faktinių aplinkybių pagrįstumą, pažymi, jog K. U. pagrįstai buvo inkriminuoti tam tikri tyčiniai veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jau minėta, kad šie kaltininko veiksmai pasitvirtino, valstybinis kaltintojas šias faktines aplinkybes teisme įrodė, jų neneigė ir kaltinamasis. Todėl vertinama, kad K. U. turi baudžiamąja tvarka atsakyti tik už šiuos įrodytus tyčinius nežymaus sveikatos sutrikdymo veiksmus, t.y. už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusi teismui patvirtino, kad ji kaltinamajam turi pretenzijų ir su juo kategoriškai nenorėtų taikytis, jeigu kaltinamojo K. U. veika ir būtų perkvalifikuota pagal privataus kaltinimo baudžiamojo įstatymo straipsnį (BPK 417 str.). Esant nukentėjusios D. Š. reikalavimui nuteisti K. U. už jos sumušimą, teismas sprendžia, jog K. U. už tyčinį nežymų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą turi būti skiriama bausmė.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, pažymėtina, jog K. U. padarė nusikalstamą veiką kito žmogaus sveikatai, ši jo veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai. Atsižvelgiama ir tai, jog K. U. nusikalto iš žemų motyvų, siekdamas tyčia sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, jog veiką padarė tiesioginės tyčios kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad K. U. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes jis nepripažino visų jam inkriminuotų veiksmų, teisiamajame posėdyje nuoširdžiai nesigailėjo sumušęs nukentėjusiąją. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe su kitoje byloje nuteista R. K. ir veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pastarąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas konstatuoja iš nukentėjusios D. Š. ir liudytojų I. R. ir R. K. parodymų apie K. U. girtumą įvykio metu, iš nustatytų faktinių aplinkybių apie K. U. girtavimą nuo pat 2014-03-19 d. ryto. Nors K. U. nusikaltimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, tačiau prokuroras ir nukentėjusi nei kaltinamuoju aktu, nei baigiamosiose kalbose neprašė to pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl teismas, neviršindamas kaltinimo ribų, ex officio neturi įgaliojimų dėl to sunkinti K. U. teisinės padėties ir dėl šios procesinės priežasties chuliganiškas paskatas laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad K. U. praeityje 8 kartus buvo teistas tame tarpe ir už smurtinį BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, ir veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu. K. U. neturi baustumo už administracinius teisės pažeidimus, jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b.l. 122). Bylos duomenys rodo, kad K. U. nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Tai rodo K. U. padidintą polinkį nusikalsti, akivaizdžių teisės ir moralės normų nepaisymą. Spręstina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepadarė tikėto auklėjamojo ir prevencinio poveikio, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs K. U. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą K. U. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių (nusikaltimo padarymo metu buvo 47 metų), įvertina, kad kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė teismo posėdžių salėje, tačiau pati nukentėjusi kaltininkui neatleido, su juo taikytis nepageidavo. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį asmenį, taip pat BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. U. paskyrus artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės dydį. Iš K. U. neigiamai charakterizuojančių duomenų ir jo recidyvinės asmenybės, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl K. U. bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Minėta, kad K. U. nusikalto neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuo kurios 1 metų 4 mėnesių ir 30 dienų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-20 nutartimi buvo lygtinai paleistas (bausmės pabaiga 2014-04-22). Tačiau ši aplinkybė nelemia būtinybės bendrinti bausmių pagal BK 64 str. nuostatas ir štai dėl ko. Pagal įstatymų leidėjo valią nauju nuosprendžiu skirtina bausmė turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme tik tuo atveju, kol ji nėra atlikta, t.y. pridedama visa neatliktos bausmės dalis (bausmes bendrinant visiško bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 2 d.) arba pridedama neatliktos bausmės tik tam tikra dalis (bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 3 d.). Baudžiamojoje byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad K. U. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Kauno APT savivaldybių probacijos skyriuje atlikus Kėdainių r. apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžiu paskirtą bausmę, t.y. suėjus lygtinio paleidimo, taikyto Marijampolės r. apylinkės teismo 2012-11-20 nutartimi, terminui (1 t., b.l. 112). Iš to teismas pažymi, kad nors K. U., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimą, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu jis ankstesnę bausmę jau yra atlikęs. Taigi ją skirti pakartotinai, pasinaudojant bendrinimo institutu iš nuosprendžių sutapties, draudžia BK 2 str. 6 d. įtvirtintas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principas (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-329-582/2015). Todėl šiuo metu, esant išdėstytiems duomenims dėl K. U. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško atlikimo, toks bendrinimas nebūtų teisingas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-12-27 iki 2016-01-19.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-01-19.

K. U. kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.