- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02216-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. E.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, taip pat civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B. (D. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lenkijos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 3 d. iki 2009 m. spalio 9 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį fotoaparatą „Benq“ (523,92 Lt vertės), 16 GB atmintinę „Corsair“ (147,50 Lt vertės) bei R. M. priklausančią skaitmeninę kamerą „Sony“ Nr. (duomenys neskelbtini) (500,00 Lt vertės), skaitmeninę kamerą „Panasonic“ (600,00 Lt vertės), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 623i“ (100,00 Lt vertės), taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 671,42 Lt turtinę žalą ir R. M. 1200,00 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. B. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2009 m. spalio 11 d., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, iš po kilimėlio paėmė S. E. priklausančius 750,00 Lt grynųjų pinigų ir pasišalino iš buto, taip pagrobė S. E. priklausantį 750,00 Lt vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nori atsiprašyti dėl to, kas atsitiko, norėtų grąžinti tai, ką paėmė. Vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prieš 10 metų, neatsimena tiksliai, ką paėmė, tik atsimena, kad paėmė. Buvo telefonas, dvi kameros, fotoaparatas su USB atmintine. Tuos daiktus paėmė, nes buvo neblaivus. Pavardė (duomenys neskelbtini) nieko nesako, tik vardą žino (duomenys neskelbtini), iš kurio paėmė pinigus, kuriuos rado po kilimu. Ten buvo 700 ar 750 litų. Juos paėmė, nes gėrė alkoholį ir kaltas alkoholis. Tai viskas buvo (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) jis nakvodavo. Pripažįsta viską, kas parašyta kaltinamajame akte. Pateiktą R. M. ieškinį pripažįsta pilnai ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos. Su S. E. pareikštu ieškiniu sutinka visiškai.
Nukentėjusysis R. M. apklausiamas teismo posėdyje dėl ieškinių parodė, kad ieškinys dėl turtinės žalos susidaro iš pagrobtų daiktų, tai fotoaparatas, telefonas ir USB atmintinė, tai buvo tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Be to, prašo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamasis visą savaitę ateidavo pas jį, jis labai daug kaltinamajam padėjo, nes jis atrodė sužlugdytas, dingo jo daiktai, dokumentai, mašina sugedo. Davė jam maisto, pinigų, sušildė, o jis juos apvogė. Nukentėjusiajam tai buvo didelis smūgis, iki šiol galvoja, ar verta pasitikėti žmonėmis. Visa tai vertinu 2000 Lt suma. Palaiko savo ieškinį pilna apimtimi. Dėl pačios veikos pasekmių blogų nepatyrė, tačiau jam tų daiktų reikėjo vienu momentu. Neturtinę žalą būtų sumažinęs, jeigu jis nebūtų pasislėpęs, bet kai jis pabėgo, dar labiau nuvylė ir žalos neatsisako, anksčiau būtų atsisakęs jos iš vis.
Nukentėjusysis S. E. apklausiamas teismo posėdyje dėl ieškinio parodė, kad neturtinė žala atsirado dėl to, kad jis supyko, jog kaltinamasis iš karto pabėgo, dingo nieko nepaaiškinęs. Jis per kolegą sužinojo, kad kaltinamasis lankėsi pas kitą nukentėjusįjį ir jam kamerą parnešė iš pavogęs iš pastarojo. Jis kaltinamąjį maitino, apgyvendino, o jis taip pasielgė. Jie sėdėjo lauke, kaltinamasis priėjo ir pasakė, kad bėdų turi, mašina sugedo, važiuoja iš (duomenys neskelbtini). Norėdamas padėti jis kaltinamąjį po servisus vežiojo ir į (duomenys neskelbtini), nes apgaudinėjo, kad prekes turi paimti, gavosi kaip kvailio vietoje, o jis dingo. Neturtinė žala tokia, nes turbūt neįtraukta, kad kaltinamasis į (duomenys neskelbtini) skambinėjo ir jam prikalbėjo 87 litus. O 2000 litų prašo iš pykčio ir nusivylimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. spalio 10 d., apie 14.00 val., būdamas savo biure, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra pavogtos dvi priklausančios skaitmeninės kameros, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230i“, fotoaparatas „Benq“ ir 16 GB atmintinė „Corsair“. „Sony“ kamera buvo padėta ant spintos, ji buvo be dėklo, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o „Panasonic“ kamera, kuri buvo su dėklu, buvo padėta prie sienos su bendrais daiktais. „Sony“ kameros vertė – 500,00 Lt, o „Panasonic“ – 600,00 Lt, jos dokumentų neturi, ją galės atpažinti iš taisymo žymių, prie dirželio laikiklio yra klijuota vieta. Mobilaus ryšio telefonas buvo padėtas pirmame stalčiuje prie kompiuterio, jo vertė – 100,00 Lt, jame nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Telefonas turėjo skiriamąjį požymį – skambinimo metu šviesdavo signalizuojantis optinis elementas, kuris buvo priklijuotas prie dangtelio. Abi kameros ir telefonas yra asmeninė jo nuosavybė, o atmintinė ir fotoaparatas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įtaria, kad visus minėtus daiktus galėjo pagrobti vyriškis, vardu (duomenys neskelbtini), kuris į ofisą pirmą kartą atėjo maždaug prieš savaitę ir paprašė paskambinti. Po šio karto jis dar keletą kartų užsukdavo ir prašydavo pinigų, nes sakė, kad apvogtas jo automobilis ir pavogti visi dokumentai. Paskutinį kartą į ofisą buvo užėjęs 2009 m. spalio 9 d., apie 12.30 val. Ofise vieno nepalikdavo, visada būdavo jis (t. y. R. M.) arba kolega. Po paskutinio apsilankymo pasigedo minėtų daiktų. Jis taip pat minėjo, kad yra Lenkijos pilietis iš (duomenys neskelbtini), vairuoja sunkiasvorį automobilį ir 10 metų dirba (duomenys neskelbtini). Lietuvoje jis sakė yra apie savaitę. Kelis kartus prašė nuvežti į Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Konsulinį skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtam piliečiui taip pat davė striukę, nes jo buvo peršlapusi, jis persirengė ir išėjo, o jo senoje striukėje rado Lenkijos ambasados konsulinio skyriaus išduotą raštą, kuriame buvo parašyti jo duomenys – D. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Kelis kartus, kai davė jam skambinti, užsirašė numerius, kam jis skambino. Pagal tuos numerius sužinojo, kur yra pavogtos kameros – „Sony“ pas (duomenys neskelbtini), kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambinus pasakė, kad pažįstamas, vardu (duomenys neskelbtini) atnešė kamerą ir nurodė, kad jo taip pat ieško. „Panasonic“ kamera sužinojo, kad yra (duomenys neskelbtini), pas moterį, vardu (duomenys neskelbtini), jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kur kiti daiktai nežino, dėl įvykio patyrė 1 200,00 Lt turtinę žalą. Papildomos apklausos metu R. M. parodė kiek patikslintas įvykio aplinkybes apie tai, jog minėtą dieną, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), į ofisą, kuriame yra tik vienas kabinetas, suskirstytas į dvi dalis, atėjo nepažįstamas vyras. Jis lenkų kalba pasakė, kad yra Lenkijos pilietis, krovininiu automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie muitinės sandėlių buvo išdaužti jo vairuojamo automobilio „Volvo“ langai ir pagrobti visi dokumentai ir pinigai. Jis paprašė leisti jam paskambinti. Kadangi vyras kalbėjo labai įtikinamai, todėl jokių abejonių nekilo, kad gali meluoti. Jis jam leido paskambinti iš įmonės telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs klausė, kada gali atvažiuoti, kam skambino, nežino, daugiau nieko nesuprato, nes kalbėjo lenkų kalba. Vyras buvo apsirengęs vasariniais drabužiais, bridžais ir džinsine striuke. Jis pakalbėjo ir išėjo. Tą dieną jis kalbėjo jo akivaizdoje, kad būtų ką nors pavogęs, nematė. Tas vyras ateidavo kiekvieną dieną iki 2009 m. spalio 9 d., jam nupirkdavo pavalgyti. Kadangi tas vyras kalbėjo labai įtikinamai, buvo ne Lietuvos pilietis, sakė, kad kai gaus iš Lenkijos ambasados dokumentus, patvirtinančius jo tapatybę, vairuotojo pažymėjimą, jis išvažiuos į namus į (duomenys neskelbtini). Jis (t. y. R. M.), norėdamas padėti į sunkią situaciją patekusiam žmogui, 4 ar 5 kartus vežė jį prie Lenkijos ambasados konsulinio skyriaus, į „Volvo“ autoservisą esantį (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną duodavo jam grynųjų pinigų, bendrai davė 360,00 Lt, vieną kartą davė 100,00 Lt, du kartus po 60,00 Lt, du kartus po 40,00 Lt, du kartus po 30,00 Lt. Dar nupirko jam maisto už 120,00 Lt. Be to, davė savo striukę, šviesiai rudos spalvos su užtrauktuku, striukės vertė 200,00 Lt. Tas vyras paliko savo džinsinę striukę, kuri iki šiol yra ofise. Kelis kartus savo darbovietėje jį buvo palikęs vieną, leisdavo pasinaudoti internetu. Pastebėjo, kad jis pradėjo ateidinėti su maišeliu. Klausė, kas yra maišelyje, atsakydavo, kad ten jo drabužiai. Vyras pasakojo, kad nakvoja viešbutyje, miesto centre ir už naktį moka 30,00 Lt. Jam tai sukėlė įtarimą, tačiau manė, kad galbūt ir rado viešbutį už tokią kainą. Visus pagrobtus daiktus paskutinį kartą ofise matė 2009 m. spalio 3 d., o 2009 m. spalio 10 d. apie 11.00 val. pastebėjo, kad nėra bendrovės vaizdo kameros „Sony“, kuri stovėjo be dėžutės ant spintos, ofiso patalpose. Pradėjęs ieškoti pastebėjo, kad nėra vaizdo kameros „Panasonic“, kuri stovėjo prie spintos dėžutėje. Taip pat pasigedo fotoaparato „Benq“, kuris gulėjo dėžutėje ant stalo, jam asmeniškai priklausančių daiktų: mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6230i“. Telefonas buvo pagrobtas be SIM kortelės. Telefonas buvo pirktas 2004 m. už 500,00 Lt, dabartinė jo vertė atskaičiavus nusidėvėjimą yra 100,00 Lt. Ant telefono galinėje pusėje buvo priklijuotas indikacinis elementas, apvalus lipdukas. Kai skambėjo telefonas, švietėsi lipdukas. Taip pat dingo USB atmintinė „Corsair“ 16 GB, kuri gulėjo ant rašomojo stalo. Suprato, kad jį apvogė tas vyras, kuris prisistatė D. B.. Tada pradėjo skambinėti numeriais, į kuriuos skambino minėtas vyras. Vienu numeriu atsiliepė moteris, jai papasakojo apie visą įvykį ir pasakė, kad iš jo greičiausiai D. B. pagrobė daiktus. Ji jam pasakė, kad jai greičiausiai tas pats vyras paliko videokamerą „Panasonic“ ir tai greičiausia yra jo daiktai. Tada paskambino kitu numeriu, atsiliepė vyras, jam taip pat papasakojo visą situaciją ir šis pasakė, kad jam lenkų kalba kalbantis vyras paliko videokamerą „Sony“ ir tai galimai jo videokamera. Apie tai pranešė policijos pareigūnams. Po to, atvykęs pasiteirauti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas ir užėjęs pas pareigūną į kabinetą, pamatė ant stalo gulinčias videokameras, kurias iš karto atpažino kaip savo daiktus. Videokamerą „Panasonic“ atpažino pagal taisymo vietą, nes buvo nulūžęs šonas ir jį pats klijavo. Videokamerą „Sony“ atpažino pagal serijos Nr. (duomenys neskelbtini), nes žinojo šį numerį, buvo užsirašęs, taip pat atpažino pagal nusidėvėjimo laipsnį. Tai tikrai jo daiktai, yra tikras. Apžiūrėjęs D. B. paliktą striukę kišenėje rado Lenkijos Respublikos ambasados pažymą D. B. bei jo vardu išduoto asmens dokumento kopiją. Yra tikras, kad visus daiktus pagrobė būtent šis asmuo, kadangi ofiso durų spynos be pažeidimo žymių, į ofisą įsibrauta nebuvo, daugiau niekas iš pašalinių žmonių per tą laiką atėjęs nebuvo. Visus pagrobtus daiktus paskutinį kartą ofise matė 2009 m. spalio 3 d. Paskutinį kartą D. B. buvo atėjęs 2009 m. spalio 9 d. apie 14.00 val. ir nuo to laiko daugiau ofise nepasirodė. Jis tą dieną buvo paliktas ofise vienas 10 min. Kai duodavo pinigų D. B., žadėdavo, kad pinigus jam atiduos, taip pat grąžins striukę. Viso jam davė 360,00 Lt, 120,00 Lt išleido maistui bei 200,00 Lt yra striukės vertė. Dar yra rastas ir negrąžintas jo mobiliojo ryšio telefonas 100,00 Lt vertės, todėl viso jam padaryta 780,00 Lt turtinė žala. Taip pat jam padaryta moralinė žala, nes pasitikėjo žmogumi, norėjo jam padėti, sugaišo daug laiko važinėdamas į ambasadą bei autoservisą ėjo į parduotuvę pirkti jam maisto, todėl reiškia 2000,00 Lt civilinį ieškinį dėl moralinės žalos ir 780,00 Lt dėl turtinės žalos. Bendrovei padaryta turtinė žala dėl fotoaparato vagystės, kurio vertė 523,92 Lt, nusidėvėjimo nebuvo bei dėl USB atminties 7,50 Lt, nusidėvėjimo nebuvo. Kaip bendrovės direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams atstovaus jis pats – R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala 671,42 Lt (1 t., b. l. 12-14, 38).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. E. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su Lenkijos piliečiu D. B. susipažino (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis tiesiog priėjo ir pradėjo šnekėtis. D. B. jam sakė, kad jį apvogė, jo krovininis automobilis yra servise, paprašė pamaitinti ir pernakvoti. Kadangi pilietis buvo apsirengęs normaliai, į asocialų asmenį nepanašus, jį priėmė pernakvoti į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, tai buvo 2009 m. rugsėjo 11 d., jis pabuvo iki 2009 m. rugsėjo 14 d., o vakare vėl sugrįžo. Pasakė, kad servise automobilis bus remontuojamas dar mažiausiai savaitę laiko, kadangi reikės laukti detalių. Per tą laiką jam paskolino ir pinigų ir nupirko padėvėtų drabužių. Su juo keletą kartų važiavo į „Volvo“ autoservisą esantį (duomenys neskelbtini), kelis kartus pavežė jį iki Lenkijos ambasados Lietuvoje konsulinio skyriaus, kur sakė, kad tvarkosi dokumentus. Taip pat kelis kartus buvo pavežęs iki muitinės esančios (duomenys neskelbtini). Iki 2009 m. spalio 9 d. D. B. pas jį nuolat nakvodavo ir sakė, kad jam už tai atlygins kažkokia firma iš (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba. Paskutinę naktį D. B. pas jį nakvojo iš 2009 m. spalio 8 d. į 2009 m. spalio 9 d. Vaizdo kamerą „Sony“ jam atnešė 2009 m. spalio 8 d. metu, tiksliai valandos nepamena. Už kamerą pinigų neprašė, o pasakė, kad gavo kamerą dovanų iš (duomenys neskelbtini) ir ją dovanoja už tai, kad leido pas save pagyventi. Pastebėjo, kad D. B. turi mobilaus ryšio telefoną, kuris turėjo skiriamąjį požymį – skambinimo metu šviesdavo signalizuojantis optinis elementas, kuris buvo priklijuotas prie dangtelio. Nuo 2009 m. spalio 9 d. D. B. pas jį daugiau neužėjo, jo mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat buvo išjungtas. Po jo išvykimo iš buto pastebėjo, kad iš kambario yra pavogta 750,00 Lt, kurie buvo padėti po kilimu kambaryje. Ne vieną kartą, kai eidavo į parduotuvę, jis buvo palikęs jį vieną savo bute. Paskutinį kartą pinigus po kilimu matė 2009 m. spalio 8 d., kai iš ten ėmė prieš eidamas į parduotuvę. Papildomos apklausos metu S. E. patikslino įvykio aplinkybes ir parodė, kad D. B. kalbėjo lenkiškai, sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini), vienoje labai geroje firmoje, kuri užsiima atliekų perdirbimu, sakė, kad galės ir jį toje firmoje įdarbinti. Kadangi jį sudomino darbas užsienyje, todėl leido jam pagyventi savo bute, kol D. B. suremontuos savo automobilį. Pasak D. B., servise jo automobilis turėjo būti remontuojamas kelias savaites, reikėjo ilgai laukti detalių. Jis per tą laiką paskolino ir pinigų, ir nupirko jam padėvėtų drabužių, už kokią sumą neatsimena. D. B. taip pat skambinėdavo iš jo mobiliojo ryšio telefono ir prikalbėjo jam 87,00 Lt. Butas yra dviejų kambarių, jis gyveno viename kambaryje, o D. B. nakvojo kitame kambaryje. Daugiau jo bute niekas negyveno, niekas neturėjo ir neturi raktų nuo buto, raktų pametęs nebuvo, jokie pašaliniai asmenys pas jį atėję nebuvo, buto spynos, langai, durys pažeistos nebuvo ir niekas į butą įsibrovęs nebuvo, kambarių durys nerakinamos. Todėl pamatęs, kad nėra pinigų iškart suprato, kad pinigus pagrobė D. B., be to, po pinigų dingimo D. B. daugiau pas jį nepasirodė, jo mobiliojo ryšio telefono numeris buvo išjungtas. Pagrobti 750,00 Lt buvo 3 po 200,00 Lt nominalo kupiūromis, 100,00 Lt nominalo kupiūra, ir 50,00 Lt nominalo kupiūra. Jis yra tikras, kad būtent D. B. pagrobė pinigus. Jam padaryta 750,00 Lt turtinė žala dėl pinigų vagystės bei 2087,00 Lt neturtinė žala, kadangi jis beveik mėnesį gyveno jo bute, jam pirko maistą, drabužius, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms, prikalbėjo jo telefonu 87,00 Lt, be to, dar ir atnešė vogtą videokamerą melagingai nurodęs jos įsigijimo aplinkybes, todėl minėto įvykio metu patyrė moralinę žalą nurodytai sumai (1 t., b. l. 44-46).
Liudytoja D. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyriškiu, kuris jai prisistatė kaip (duomenys neskelbtini), susipažino per SMS žinutes, jis jai parašė iš pažįstamo (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo buvo susitikusi keletą kartų. 2009 m. spalio 9 d. apie 20.00 val. atvykęs pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atsinešė vaizdo kamerą „Panasonic“ ir davė kaip dovaną. Ji supyko, kad tas vyras atvyko į namus, nes yra visiškai svetimas žmogus ir gan įžūliai norėjo pas ją pasilikti. Ji griežtai pasakė išeiti ir tik tuomet jis išėjo, prieš išeinant sakė pasiimti ir kamerą, tačiau jis jos neėmė ir pasakė, kad tai dovana jai. Bendraujant (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad yra iš Lenkijos, dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, o čia laikinai, nes laukia, kol bus pakrautas krovininis automobilis. Po šio karto jis daugiau nesirodė bei neskambino. Skambindavo dažniausiai iš (duomenys neskelbtini) telefono arba iš Nr. (duomenys neskelbtini). Kur jis yra šiuo metu nežino ir neįtaria (1 t., b. l. 59).
Iš R. M. 2009 m. spalio 13 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas R. M. pareiškė, jog 2009 m. spalio 10 d., apie 14.00 val., būdamas savo darbovietės biure, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra pavogtos dvi jam priklausančios skaitmeninės kameros, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230i“, fotoaparatas „Benq“ ir 16 GB atmintinė „Corsair“. Dėl šio įvykio jam padaryta 1 200,00 Lt turtinė žala, į biuro patalpas jokių įsilaužimo požymių nėra (1 t., b. l. 1).
Iš S. E. 2010 m. kovo 25 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas S. E. pareiškė, jog nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2009 m. spalio 11 d., 11.00 val. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nerakinamo buto kambario buvo pagrobti jam priklausantys 750,00 Lt. Įtaria, kad pinigus pagrobė D. B., kuris tuo metu gyveno minėtame bute. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 4).
Iš bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, jog buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), jog 2009 m. spalio 10 d., apie 14.17 val. buvo įvykdyta vagystė patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apvogtas ofisas, aplinkybės neaiškios, pavogti 2 vaizdo kameros ir mobilaus ryšio telefonas, nuostolis apie 1 300,00 Lt, aiškinasi 7 PK (1 t., b. l. 5).
Iš 2009 m. spalio 13 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Biuras yra dviejų aukštų pastato antrame aukšte, durys į biurą tvarkingos, be jokių išorinių pažeidimų. Užėjus į vidų po dešine puse stovi spinta, ant kurios buvo padėta „Sony“ vaizdo kamera. Biuro patalpų gale prie sienos ant diržų su bendrais daiktais buvo padėta „Panasonic“ kamera su dėklu. Spintelėje, esančioje prie lango, antrame stalčiuje buvo padėtas mobilaus ryšio telefonas, atmintinė ir fotoaparatas. Biuro patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebimos, bendra tvarka nėra pažeista. Jokių akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių nesimato, pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 6-11).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 13 d. pareiškimo matyti, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų buvo pavogti daiktai: video kamera „Sony Handy Cam CDf250E No. (duomenys neskelbtini)“, video kamera „Panasonic“, fotoaparatas „Benq E2707M/3X Optical Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas „Nokia“, USB atmintinė 16 GB „Corsair flashvoyager USB 2.0“. Šių daiktų dingimas buvo pastebėtas 2009 m. spalio 10 d., apie 13.00-14.00 val., tuo pačiu laiku ir buvo pranešta policijai. Minėtų daiktų pasisavinimu įtaria Lenkijos Respublikos pilietį (taip jis prisistatė) D. B.. Jis atvyko į ofisines patalpas, kažkur prieš savaitę, prašydamas leisti paskambinti, tuo pačiu informuodamas, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas ir neturi jokių jo asmenį patvirtinančių dokumentų, nes juos pavogė iš automobilio, kai nuėjo pasikonsultuoti į muitinės sandėlius (duomenys neskelbtini). Suprasdami jo padėties sudėtingumą, leido pasinaudoti įmonės telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pavaišino kava, davė maisto ir truputį pinigų. Dėl to jis atvykdavo ir kitas dienas, sakydamas, kad dokumentus tvarko Lenkijos ambasados konsuliniame skyriuje ir tai ilgas procesas, ar gali pas juos palaukti. Jam leisdavo pasinaudoti kompiuteriu ir telefonu. Kelis kartus nuveždavo į Lenkijos ambasados konsulinį skyrių, ir jis (t. .y. D. B.), 2009 m. spalio 9 d. gavo jo asmenį patvirtinančius dokumentus. Kadangi tą dieną lijo, paprašė sausų rūbų, jis (t. y. R. M.) asmeniškai jam davė striukę. Persirengęs, dokumentus pamiršo senoje striukėje, kuriuos jis ir rado. Supratęs, kad dingo daiktai, patikrino telefono numerius, kuriais skambino iš įmonės telefono ir sužinojo, kur yra dingę daiktai. Jis turėjo ir savo asmeninį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad video kameros „Sony“, „Panasonic“ ir telefonas „Nokia“ yra asmeniniai R. M. daiktai, o fotoaparatas ir USB atmintinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė (1 t., b. l. 18-20).
Iš 2009 m. spalio 13 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. savo iniciatyva pateikė D. B. asmens dokumento kopiją, pažymos iš ambasados kopiją bei voką (1 t., b. l. 23-26).
Iš R. M. 2009 m. spalio 26 d. pakvitavimo matyti, kad iš Vilniaus miesto VPK 7PK tyrėjo G. M. atsiėmė dvi vaizdo kameras: „Sony“ modelio Nr. CCD-F250E serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaizdo kamerą „Panasonic“ modelio Nr. NV-A1E serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi (1 t., b. l. 40).
Iš 2010 m. kovo 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog S. E. savo iniciatyva pateikė 2 lapus – suteiktų paslaugų ataskaitą ir popieriaus lapas, kuriame atspausdinta nuotrauka įmonės, kurioje siūlė dirbti D. B.. Lapą jam atnešė D. B.. Patalpos su vokiečių kalba užrašytais pavadinimais (adresais) (1 t., b. l. 50-52).
Iš 2009 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojui S. E. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2 (D. B.), pagal jo veido bruožus, nes jis atnešė vaizdo kamerą „Sony“ (1 t., b. l. 53-56).
Iš 2009 m. spalio 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog S. E. savo iniciatyva pateikė vaizdo kamerą „Sony“, modelio Nr. CCD-F250E, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato Nusikalstamų tyrimo skyriaus tyrėjo G. M. 2009 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje (duomenys neskelbtini), liudytojas S. E. apklausos metu nurodė, jog nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. spalio 9 d. pas jį namuose nakvodavo D. B.. 2009 m. spalio 11 d. pastebėjo, kad iš kambario dingo 750,00 Lt. Mano, kad pinigus galėjo pavogti D. B.. Dėl vagystės civilinio ieškinio nereikš ir jei sugalvos kreiptis į policiją dėl 750,00 Lt vagystės, tai kreipsis su atskiru pareiškimu prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 58).
Iš 2009 m. spalio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojai D. G. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių ji atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 3 (D. B.), pagal jo veido bruožus, nes jis atnešė vaizdo kamerą „Panasonic“ (1 t., b. l. 60-63).
Iš 2009 m. spalio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. G. savo iniciatyva pateikė vaizdo kamerą „Panasonic“, modelio Nr. NV-A1E, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtą į dėklą, kuris yra juodos spalvos su užrašu ant šono „Sakar“ (1 t., b. l. 64).
Iš 2009 m. spalio 22 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros objektai yra dvi vaizdo kameros. „Panasonic“ yra juodos spalvos, ant laikiklio, skirto rankai, baltomis raidėmis yra užrašas „Panasonic“, matoma, kad yra klijuotas laikiklis, kameros apačioje modelio Nr. NV-A1E, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ant vaizdo kameros jokių pažeidimų nematyti. Vaizdo kamera „Sony“ yra juodos spalvos, ant odinio juodos spalvos laikiklio skirto rankai baltomis raidėmis užrašyta „Sony“, kameros apačioje yra užrašas su modelio Nr. CCD-F250E ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai kameros korpusas be jokių pažeidimų, tvarkingas (1 t., b. l. 65-70).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2009 m. spalio 10 d., apie 14.17 val. buvo gautas pranešimas, kuriuo pranešėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pažįstamas asmuo iš ofiso pavogė dvi videokameras (1 t., b. l. 81).
Iš 2010 m. kovo 25 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusiajam S. E. buvo parodyti atpažinti 3 asmenys, iš kurių jis atpažino asmenį, sėdintį dešinėje ir laikantį Nr. 3 (D. B.). Atpažįsta pagal veido bruožus, kūno sudėjimą. Tai tas pats asmuo, kuris pas jį gyveno apie mėnesį laiko ir pavogė jo pinigus – 750,00 Lt. Jis prisistatė kaip D. B. ir atnešė vaizdo kamerą, kurią vėliau pristatė į policiją, dėl to yra tikras (1 t., b. l. 94-97).
Iš 2010 m. kovo 25 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojai D. G. buvo parodyti atpažinti 3 asmenys, iš kurių jis atpažino asmenį, sėdintį per vidurį Nr. 2 (D. B.). Atpažįsta pagal veido bruožus, kūno sudėjimą. Tai tas pats asmuo, kuris 2009 m. rudenį, tiksliai neatsimena, atėjo pas ją į namus ir atnešė vaizdo kamerą, modelio nepamena. Jis pasakė, kad jo vardas (duomenys neskelbtini), jis yra Lenkijos pilietis. Vėliau, atneštą kamerą ji pristatė į Vilniaus 7 PK. D. G. yra tikra, kad tai tas pats asmuo (1 t., b. l. 98-101).
Iš 2010 m. kovo 26 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojui R. M. buvo parodyti atpažinti 3 asmenys, iš kurių jis atpažino asmenį, sėdintį dešinėje ir laikantį Nr. 3 (D. B.). Atpažįsta pagal veido bruožus, kūno sudėjimą. Tai tas pats asmuo, kuris buvo atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir jo krovininiame automobilyje buvo išdaužtas langas. Po to dar kelis kartus buvo atėjęs, jam nupirko maisto, drabužių ir davė pinigų. Įtaria, kad jis pagrobė dvi vaizdo kameras, fotoaparatą, atmintinę, mobiliojo ryšio telefoną. Kad tai tas pats asmuo yra tikras (1 t., b. l. 102-105).
Iš 2010 m. kovo 26 d. akistatos protokolo matyti, jog tiek S. E., tiek D. B. parodė, kad vienas kitą pažįsta, jų santykiai buvo geri. S. E. žadėjo nuvežti dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau D. B. parodė, kad nevogė jo 750,00 Lt (1 t., b. l. 106-108).
Iš 2010 m. kovo 26 d. akistatos protokolo matyti, jog tiek R. M., tiek D. B. parodė, kad vienas kitą pažįsta. D. B. parodė, kad jam R. M. pats davė dvi video kameras, taip pat davė pasinaudoti savo mobiliuoju telefonu „Nokia“ mėlynos spalvos, kuris yra pas jį namuose Lenkijoje, o atmintinės neėmė (1 t., b. l. 109-110).
Motyvuojamoji dalis
D. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal tuometinę, veikų padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 1 dalies redakciją, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018). Pagal tuo metu galiojusias BK 190 straipsnio nuostatas, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Aktualiu laikotarpiu MGL dydis siekė 130 Lt, t. y. 37,66 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Dėl nusikalstamos veikos, padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiajam R. M.. Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino esmines jam inkriminuotos veikos faktines aplinkybes ir parodė, kad vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė prieš 10 metų, neatsimena tiksliai, ką paėmė, tik atsimena, kad buvo telefonas, dvi kameros, fotoaparatas su USB atmintine. Tuos daiktus paėmė, nes buvo neblaivus. Pripažįsta viską, kas parašyta kaltinamajame akte. Tokie kaltinamojo D. B. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad išties, 2009 m. spalio 10 d., apie 14.00 val., būdamas savo biure, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra pavogtos dvi priklausančios skaitmeninės kameros, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230i“, fotoaparatas „Benq“ ir 16 GB atmintinė „Corsair“. „Sony“ kamera buvo padėta ant spintos, ji buvo be dėklo, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o „Panasonic“ kamera kuri buvo su dėklu buvo padėta prie sienos su bendrais daiktais. „Sony“ kameros vertė – 500,00 Lt, o „Panasonic“ – 600,00 Lt, jos dokumentų neturi, ją galės atpažinti iš taisymo žymių, prie dirželio laikiklio yra klijuota vieta. Mobilaus ryšio telefonas buvo padėtas pirmame stalčiuje prie kompiuterio, jo vertė – 100,00 Lt, jame nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Telefonas turėjo skiriamąjį požymį – skambinimo metu šviesdavo signalizuojantis optinis elementas, kuris buvo priklijuotas prie dangtelio. Abi kameros ir telefonas yra asmeninė jo nuosavybė, o atmintinė ir fotoaparatas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įtaria, kad visus minėtus daiktus galėjo pagrobti vyriškis, vardu (duomenys neskelbtini), kuris į ofisą pirmą kartą atėjęs paprašė paskambinti. Po šio karto jis dar keletą kartų užsukdavo ir prašydavo pinigų, nes sakė, kad apvogtas jo automobilis ir pavogti visi dokumentai. Paskutinį kartą į ofisą buvo užėjęs 2009 m. spalio 9 d., apie 12.30 val. Ofise vieno nepalikdavo, visada būdavo jis (t. y. R. M.) arba kolega. Po paskutinio apsilankymo pasigedo minėtų daiktų. Minėtam piliečiui taip pat davė striukę, nes jo buvo peršlapusi, jis persirengė ir išėjo, o jo senoje striukėje rado Lenkijos ambasados konsulinio skyriaus išduotą raštą, kuriame buvo parašyti jo duomenys – D. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Kelis kartus, kai davė jam skambinti, užsirašęs numerius, kam jis skambino, sužinojo, kur yra pavogtos kameros – „Sony“ pas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad pažįstamas, vardu (duomenys neskelbtini), atnešė kamerą ir nurodė, kad jo taip pat ieško. „Panasonic“ kamera – yra (duomenys neskelbtini), pas moterį, vardu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-14, 38). R. M. atpažino D. B., kaip asmenį, ateidavusį į jo įmonę ir kurį įtaria pavogus pirmiau minėtus daiktus, asmens parodymo atpažinimo metu (1 t., b. l. 102-105). Tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G., kuri parodė, jog kaltinamasis D. B. atnešė jai kaip dovaną vaizdo kamerą „Panasonic“ (1 t., b. l. 59), kurį jį taip pat atpažino asmens parodymo atpažinimo metu, kaip asmenį, atnešusį „Panasonic“ video kamerą (1 t., b. l. 98-101). Tuo tarpu liudytojas S. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. B. atnešęs į namus video kamerą „Sony“ pasakė, kad tai dovana iš (duomenys neskelbtini), o ir S. E. pastebėjo pas D. B. buvus nukentėjusiojo R. M. nurodytą mobilųjį telefoną (1 t., b. l. 44-46). Be to, S. E. atpažino kaltinamąjį D. B., kaip asmenį, atnešusį vaizdo kamerą ir tai patvirtino ir per asmens parodymo atpažinimus (1 t., b. l. 53-56, 94-97). Tai, kad minėtas „Panasonic“ ir „Sony“ kameras iš nukentėjusiojo R. M. pavogė būtent kaltinamasis D. B., įrodo ir 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. spalio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolų turinys, iš kurių matyti, kad liudytoja D. G. pateikė vaizdo kamerą „Panasonic“ (1 t., b. l. 64), tuo pačiu patvirtindama savo bei nukentėjusiojo parodymus bei liudytojas S. E. pateikė vaizdo kamerą „Sony“ (1 t., b. l. 57). Be to, jau pirminiai D. B. padarytos nusikalstamos veikos požymiai užfiksuoti policijos įvykio registro išraše (1 t., b. l. 81) ir Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje, iš kurios matyti, jog buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2009 m. spalio 10 d., apie 14.17 val. įvykdyta vagystė patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apvogtas ofisas, aplinkybės neaiškios, pavogti 2 video kameros ir mobilaus ryšio telefonas, nuostolis apie 1 300,00 Lt, aiškinasi 7 PK (1 t., b. l. 5). Be kita ko, esminės įvykio aplinkybės nurodytos ir 2009 m. spalio 13 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 1) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 13 d. pareiškime (1 t., b. l. 18-20). Tai, kad D. B. ir pats neneigė pažinojęs R. M., matyti ir iš 2010 m. kovo 26 d. akistatos protokolo (1 t., b. l. 109-110). Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti tuo metu duotais R. M. parodymais apie nurodytas D. B. įvykdytos veikos aplinkybes, o ir pagrindą taip manyti BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina, jog R. M. pateikė D. B. asmens dokumento kopiją, pažymos iš ambasados kopiją (1 t., b. l. 23-26). Taigi, nekyla abejonių, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, nuo 2009 m. spalio 3 d. iki 2009 m. spalio 9 d. D. B. pagrobė jam nepriklausantį turtą – fotoaparatą „Benq“ (523,92 Lt vertės), 16 GB atmintinę „Corsair“ (147,50 Lt vertės), skaitmeninę kamerą „Sony“ Nr. (duomenys neskelbtini) (500,00 Lt vertės), skaitmeninę kamerą „Panasonic“ (600,00 Lt vertės), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 623i“ (100,00 Lt vertės).
Dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiajam S. E., kaltinamasis D. B. parodė, kad žino (duomenys neskelbtini), iš kurio paėmė pinigus, kuriuos rado po kilimu. Ten buvo 700 ar 750 litų. Juos paėmė, nes gėrė alkoholį ir kaltas alkoholis. Tai viskas buvo (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), kurio bute jis nakvodavo. Pripažįsta viską, kas parašyta kaltinamajame akte. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pasisavino S. E. kaltinime nurodytą pinigų sumą, patvirtina kiti bylos įrodymai. Antai, iš S. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo matyti, jog susipažinęs su kaltinamuoju, pradėjus šnekėtis, D. B. pasakė, kad jį apvogė, jo krovininis automobilis yra servise, paprašė pamaitinti ir pernakvoti. Kadangi pilietis buvo apsirengęs normaliai, į asocialų asmenį nepanašus, tai jį priėmė pernakvoti į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, tai buvo 2009 m. rugsėjo 11 d., jis pabuvo iki 2009 m. rugsėjo 14 d., o vakare vėl sugrįžęs pasakė, kad servise automobilis bus remontuojamas dar mažiausiai savaitę laiko, kadangi reikės laukti detalių. Per tą laiką S. E. jam paskolino ir pinigų ir nupirko padėvėtų drabužių. Su juo keletą kartų važiavo į „Volvo“ autoservisą, kelis kartus pavežė jį iki Lenkijos ambasados Lietuvoje konsulinio skyriaus, kur sakė, kad tvarkosi dokumentus, taip pat jį kelis kartus buvo pavežęs iki muitinės esančios (duomenys neskelbtini). Iki 2009 m. spalio 9 d. D. B. pas jį nuolat nakvodavo ir sakė, kad jam už tai atlygins kažkokia firma iš (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba. Paskutinę naktį D. B. pas jį nakvojo iš 2009 m. spalio 8 d. į 2009 m. spalio 9 d. Nuo 2009 m. spalio 9 d. D. B. pas jį daugiau neužėjo, jo mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat buvo išjungtas. Po jo išvykimo iš buto pastebėjo, kad iš kambario yra pavogta 750,00 Lt, kurie buvo padėti po kilimu kambaryje. Ne vieną kartą, kai eidavo į parduotuvę, jis buvo palikęs jį vieną savo bute. Paskutinį kartą pinigus po kilimu matė 2009 m. spalio 8 d., kai iš ten ėmė prieš eidamas į parduotuvę. Daugiau jo bute niekas negyveno, niekas neturėjo ir neturi raktų nuo jo buto, raktų pametęs nebuvo, jokie pašaliniai asmenys pas jį atėję nebuvo, buto spynos, langai, durys pažeistos nebuvo ir niekas į butą įsibrovęs nebuvo, kambarių durys nerakinamos. Todėl pamatęs, kad nėra pinigų, iškart suprato, kad pinigus pagrobė D. B., be to, po pinigų dingimo D. B. daugiau pas jį nepasirodė, jo telefono numeris buvo išjungtas. Pagrobti 750,00 Lt buvo 3 po 200,00 Lt nominalo kupiūromis, 100,00 Lt nominalo kupiūra, ir 50,00 Lt nominalo kupiūra (1 t., b. l. 44-46), kurį ir per asmens parodymo atpažinimą, jis D. B. nurodė kaip asmenį, gyvenusį apie mėnesį laiko ir pavogusį 750,00 Lt (1 t., b. l. 94-97). Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir savo rašytame 2010 m. kovo 25 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 4). Štai iš policijos pareigūno G. M. 2009 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą liudytojas S. E. apklausos metu nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. spalio 9 d. pas jį namuose nakvodavo D. B.. 2009 m. spalio 11 d. pastebėjo, kad iš kambario dingo 750 Lt. Mano, kad pinigus galėjo pavogti D. B. (1 t., b. l. 58).
Taigi, teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog D. B., veikdamas slaptai, kaltinime nurodytą, nuosavybės teise jam nepriklausantį turtą, pagrobė iš nukentėjusiųjų darbovietės ir namų. Kaltinamasis pripažino visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. B. suvokė, jog veikdamas slaptai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. E. namų pagrobė svetimą, jam nepriklausantį turtą ir numatė, jog nukentėjusieji jų neteks ir taip bus padaroma turtinė žala, o jis šiuos daiktus turės kaip nuosavus ir norėjo taip veikti, t. y. nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. pagrobto turto vertė siekia atitinkamai 671,42 Lt (194,16 Eur) ir 1200 Lt (347,54 Eur), tuo tarpu iš S. E. pagrobto turto vertė siekia 750 Lt (217,22 Eur). Taigi, tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju, pagrobto turto vertė viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnyje nustatytą 3 MGL dydį. Šiuo metu BK 190 straipsnio nuostatos pakeistos ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuojamos veikos, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kiekvienos veikos metu D. B. pagrobto turto vertė viršija ir šiuo metu BK 190 straipsnyje numatytą 5 MGL dydį, jei skaičiuoti veikos padarymo metu galiojusiu 1 MGL dydžiu – 37,66 Eur. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo D. B. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, padaryti realiąja sutaptimi pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Dėl D. B. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam D. B., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, realiąja sutaptimi padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam D. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis D. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo neteistas, duomenų apie baustumus administracine tvarka byloje nėra, tačiau kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, jog buvo baustas administracine tvarka. Duomenų apie D. B. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Be to, teismas įvertina ir D. B. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis.
Teismo vertinimu, D. B. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo neigiamas, jis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Vis tik žinodamas apie prieš jį vykdomą baudžiamąjį procesą pasislėpė nuo teismo, iniciatyvos ir geranoriškumo nerodė. Visa tai rodo, kad D. B. tuometinis priešingas teisei elgesys daugiau buvo atsitiktinis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad jis linkęs nusikalsti. Teismas nustato D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį D. B. paskyrus ne griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal D. B. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 24 d., 17.00 val. iki 2010 m. kovo 26 d. 9.38 val. (2 paros), nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. liepos 17 d. (1 mėnesis ir 10 dienų), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respbublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą, taip pat priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 225,90 Eur (780,00 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 579,24 Eur (2 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 16), civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškęs ieškinį 671,42 Lt (194,46 Eur) turtinei žalai už fotoaparatą „Benq“ ir 16 GB atmintinę „Corsair“ atlyginti, tuo tarpu nukentėjusysis S. E. yra pareiškęs civilinį ieškinį 750 Lt (217,22 Eur) turtinei ir 2087 Lt (604,44 Eur) neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 48).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. E. ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo laikytini įrodytais, kaltinamasis su jais sutiko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), todėl šie ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. B. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistini 194,46 Eur (671,42 Lt), o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. E. priteistini 217,22 Eur (750 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Tuo tarpu civilinio ieškovo R. M. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Teismas pažymi, kad šioje byloje pateiktu ieškiniu R. M. prašo iš kaltinamojo priteisti 780 Lt (225,90 Eur) turtinei žalai atlyginti už telefoną „Nokia 6210i“ 100 Lt vertės, neva apgaulės būdu užvaldytus 360 Lt, striukę 200 Lt bei 120 Lt už nupirktą maistą (T. 1, b. l. 16). Vis tik pažymėtina, kad šioje byloje pateiktu kaltinimu D. B. buvo kaltinamas ir šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu pagal 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pagrobė nukentėjusiajam priklausantį telefoną „Nokia 6210i“ 100 Lt vertės, kuris negrąžintas, bei dvi kameras, kurios vėliau buvo grąžintos nukentėjusiajam. Iš nukentėjusiojo ieškinio matyti, kad ir pats nukentėjusysis teigia, jog dėl kamerų grobimo jam žala nepadaryta. Esant tokiai situacijai, jam nusikaltimu 100 Lt (28,96 Eur) žala padaryta tik dėl šio nusikaltimo dalyko – telefono „Nokia 6210i“, tuo tarpu paties nukentėjusiojo nurodomi savanoriškai išleisti 360 Lt, kaltinamajam perduota 200 Lt vertės striukė bei maistu išleisti 120 Lt, kaip pagalba kaltinamajam, nėra nusikaltimo ir šios bylos nagrinėjimo dalykas, atitinkamai negali būti priteisti šiame procese. Dėl šių daiktų nukentėjusysis R. M. turi teisę pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka, jeigu skolininkas šios žalos neatlygins savanoriškai.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiesiems S. E. ir R. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į tai, kad nukentėjusieji neteko turto, kurio vertė nėra labai reikšminga ir jiems rimtesnių padarinių nekilo. Nukentėjusiųjų teisme duoti parodymai dėl jų ieškinių leidžia spręsti, kad esminė priežastis, dėl kurios jie pateikė didelius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, yra pyktis, kad jais buvo pasinaudota, jie buvo apgauti, pamintas jų pasitikėjimas. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį nėra ir negali būti siekiama nubausti kaltinamąjį, jam sukelti kuo daugiau nepatogumų, t. y. tai negali būti susidorojimo ar keršto kaltinamajam įrankis. Išties ta aplinkybė, kad nukentėjusieji geranoriškai norėjo padėti kaltinamajam, o pastarasis pasinaudojo jų gerumu ir pasisavino jų turtą, yra pakankama spręsti, jog jų pasitikėjimas aplinkiniais sumenko, jie dėl to jautė nusivylimą ir nesaugumą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti nukentėjusiesiems po 50 Eur priteistinos neturtinės žalos dydžius. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų neatitiktų situacija, kai turtiniuose nusikaltimuose neturtinės žalos dydis ženkliai viršija padarytą turtinę žalą. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusysis S. E. prašydamas priteisti 2087 Lt neturtinei žalai nurodė, kad į šią sumą įskaičiuoja ir kaltinamojo jo telefonu iškalbėtą 87 Lt sumą, tačiau tai negali būti pripažinta neturtine žala, kadangi tai yra turtinio pobūdžio nuostoliai, kartu jie nėra nusikaltimų, dėl kurių teisiamas D. B., dalykas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (epizodas prieš R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir skirti jam bausmę – keturiasdešimties parų areštą.
D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (epizodas prieš S. E.), ir skirti jam bausmę – keturiasdešimties parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirti bausmę – šešiasdešimt trijų (63) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam keturiasdešimt dviejų (42) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į D. B. (D. B.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 24 d., 17.00 val. iki 2010 m. kovo 26 d. 9.38 val. (2 paras), nuo 2019 m. birželio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. liepos 17 d. (1 mėnesis ir 10 dienų), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti jį bausmę atlikusiu bei paleisti teismo salėje.
Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. (D. B.) civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 194,46 Eur (671,42 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. (D. B.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. 28,96 Eur (100 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. (D. B.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. E. 217,22 Eur (750 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.