Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 32 MGL (1 600 eurų) bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20.34 val., Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Aguonų g. 3A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs, kai 2023 m. gruodžio 3 d. 20.54 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu E. D. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, labai gailisi dėl to, ką padarė. Savo kaltę visiškai pripažįsta. Neapsisprendęs ir nepagalvojęs sėdo prie vairo ir nuvažiavo išgėręs. Nepagalvojo, kad jį gali sustabdyti policijos pareigūnai. Prašo jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, jis dirbs ir atidavinės skolą, nes 12 000 eurų yra nemaži pinigai. Visas aplinkybes pripažįsta, bet kad jis priešinosi policijos pareigūnams ir neatidarinėjo durų, tai buvo ne visai taip. Policijos pareigūnai dirba operatyviai, kai mašina sustojo, jie pribėgo ir išdaužė stiklą, nes durims atidaryti irgi reikia laiko. Bėgo nuo policijos pareigūnų, nes nenorėjo, kad jį baustų. Kaip tik turėjo atgauti vairuotojo pažymėjimą, bet policijos pareigūnams nesipriešino. Suvokė įvykio pasekmes ir riziką. Dėl savo elgesio išvadas padarė. 2023 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal 284 straipsnį, jam buvo paskirta bauda 32 MGL dydžio. Jis tos baudos yra padengęs apie 300–400 eurų, likę mokėti apie 1 300 eurų. Tai ne pirmas kartas, kai jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jam prieš tai teisės buvo atimtos 1,5 metų. 2022 m. gegužės 3 d. buvo priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Jį sustabdė 2022 m. balandžio 21 d., tada jam nustatytas girtumas 1,26 promilių, atimta teisė vairuoti transporto priemones pusei metų. Kai jį pirmą kartą nubaudė, jis jautėsi nekaip, o šį kartą tiesiog nepagalvojo. Įvykio dieną atsisėdo prie vairo. Ta transporto priemonė yra įmonės, kurioje dirba jo draugas nuosavybė, jis atvažiavo iki jo namų ir toliau vairavo kaltinamasis. Bėgo iš įvykio vietos. Kai buvo stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, nes nenorėjo, kad jam atimtų teisę vairuoti transporto priemones. Jo neatleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pats išėjo dėl labai mažo atlyginimo. Išvežiodamas maistą uždirba daugiau. Stengiasi padengti turimus įsiskolinimus, yra paskaičiavęs per kiek jam tai pavyktų padaryti. Maistą išvežioja dviračiu. Su girtumu, kuris jam buvo nustatytas, sutinka. Prašo teismo skirti kitokias priemones, bet ne laisvės atėmimą. Jis pasiruošęs ištaisyti savo klaidas. Jo šeima tvarkinga, jis labai stengiasi. Jeigu jam paskirs arešto bausmės vykdymo atidėjimą, jį kontroliuos tarnyba. Jis bijos, nenusižengs daugiau, poveikis bus didesnis, nei jam realiai atlikus bausmę. Jis nori taisytis, dirbti, mokėti skolas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo E. D. prisipažinimo jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Aurimas Mikalauskas parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau ir – VPK) Reagavimo valdybos 3-ame skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20.15 val., dirbdamas kartu su A. Čepėnu ir V. Valaika, iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) gavo pranešimą, kad Geležinkelio g. 16, Vilniuje, automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pranešėjo Seat Altea, ir pasišalino link Drujos gatvės. Pranešėjas nurodė, kad Renault Trafic vairuotojas neblaivus bei, kad vairuotojas išvažiuodamas susikeitė su keleiviu vietomis. Važiuodami Dzūkų gatve, pastebėjo automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, kelis kartus pareikalavo, kad automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustotų, bet šis į reikalavimus nereagavo. Automobilis važiavo link Liepkalnio g. Žirnių ir Liepkalnio gatvių sankryžoje, kirto sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui ir nuvažiavo link Minsko pl. Automobiliui važiuojant Minsko plentu, ties tiltu į Skaidiškes–Naująją Vilnią, ekipažas V1747 panaudojo spec. priemonę ,,Ežį“. „Ežys“ buvo panaudotas sėkmingai. Automobilis, nusukęs į Aguonų g., Skaidiškių k., Vilniaus r., sustojo. Pareigūnams pribėgus prie automobilio, durys buvo užrakintos. Kelis kartus jis bei kiti pareigūnai pareikalavo vairuotojo ir keleivio atidaryti duris. Kadangi vairuotojas į išsakytus raginimus nereagavo, buvo panaudota speciali priemonė – teleskopinė lazda, buvo išdaužtas vairuotojo durelių langas, po ko buvo iš vidaus atidarytos vairuotojo durelės bei, panaudojus spec. priemonę ašarines dujas, vairuotojas, kuris aktyviai priešinosi, t. y. spardėsi, muistėsi, standino rankas, buvo išlaipintas iš Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Uždėjus antrankius, pastarasis buvo patalpintas į V1736 sulaikymo kapsulę. Kaip vėliau paaiškėjo, transporto priemonę vairavo – E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu Alcotest Nr. 7510, Nr. ARKL-0608, kurio sertifikato Nr. 1938537, buvo patikrintas pastarojo blaivumas. Pirmu pūtimu 20.34 val. E. D. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas, antru pūtimu 20.54 val. – 2,25 promilių girtumas. Iš sustabdyto automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietos buvo išlaipintas keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surakintas antrankiais bei patalpintas į V1747 ekipažo sulaikymo kamerą, kadangi pastarasis pareigūnų atžvilgiu elgėsi agresyviai, t. y. spardėsi, stumdėsi, stangrino rankas, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. A. M. blaivumo patikrinimo metu pirmu pūtimu 21.06 val. buvo nustatyta 1,96 promilių girtumas, antru pūtimu 21.26 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas. Sulaikyti asmenys ant dokumentų pasirašyti atsisakė, abu asmenys pristatyti į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. t. 1, b. l. 37–38).

2023 m. gruodžio 3 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš mėnesį, atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL0685, kurio patikros sertifikatas Nr. 1938537 galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d., pirmasis tikrinimas 20.34 val. – 2,26 promilės; antras tikrinimas 20.34 val. – 2,25 promilės (b. t. 1, b. l. 27, 28, 29–31).

2023 m. gruodžio 7 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas 2023 m. gruodžio 3 d. 20.54 val. atliktas E. D. neblaivumo patikrinimas (b. t. 1, b. l. 32–34).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – Luminor Lizingas UAB, o valdytojas –UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 1, b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Renault Trafic, pasirinkti metai 2020, kaina Lietuvoje su PVM 19 629 eurų (b. t. 1, b. l. 26).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau aptartais tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais byloje nustatyta, kad E. D. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20.34 val., Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Aguonų g. 3A, vairavo automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus, E. D. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, E. D. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į E. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – E. D. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – E. D. teistas (b. t. 1, b. l. 91−102), baustas administracine tvarka, tarp jų ir už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam bei transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui atimta (b. t. 1, b. l. 103−115), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad kaltinamasis E. D. administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, t. y. 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 6 mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Po šio nusižengimo padarymo kaltinamasis administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui atimta (b. t. 1, b. l. 103–115), anksčiau teistas, tarp jų ir arešto bausme (b. t. 1, b. l. 91–102). Be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent į tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui, bėgo nuo jį stabdžiusių policijos pareigūnų, pravažiavo per sankryžą degant raudonam signalui, tik policijos pareigūnams panaudojus specialią priemonę „ežį“ buvo sustabdytas. Įvertinus šias aplinkybes, nors prokurorė siūlė skirti kaltinamajam arešto bausmę, E. D. parinktina griežčiausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis parinktinas arčiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant kaltinamajam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 20.50 val. iki 2023 m. gruodžio 4 d. 16.14 val. (1 diena) (b. t. 1, b. l. 48−51, 60−61), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, be byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad E. D. buvo praeityje teistas, baustas už administracinius nusižengimus, baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė teismui E. D. skirtinos bausmės vykdymo neatidėti, nes kaltinamasis anksčiau teistas ir atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad, teismo turimais duomenimis, kaltinamasis jam 2023 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą stengiasi sumokėti (moka dalimis); prieš pastarojo teismo procesinio sprendimo priėmimą paskutinį kartą buvo teistas 2018 m., laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023 m. baudžiamojon atsakomybėn trauktas nebuvo; jam už administracinius nusižengimus paskirtas baudas moka (b. t. 1, b. l. 103–114); darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė norintis taisytis, dirbti, mokėti skolas, teigė, kad yra pasiruošęs ištaisyti savo klaidas bei labai stengiasi, dėl savo elgesio išvadas padarė, savo kaltės neneigia. Teismo vertinimu, tokius kaltinamojo duotus parodymus iš dalies patvirtina pirmiau aptarti duomenys dėl E. D. paskirtų baudų mokėjimo.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, E. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10, 11 punktais, E. D. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtini pirmiau nurodyti įpareigojimai, nes, teismo vertinimu, būtent šių įpareigojimų visuma turės teigiamą poveikį kaltinamajam, padės jam pataisyti savo elgesį ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaip pagrįstai teismo posėdžio metu pažymėjo prokurorė, didžiąją dalį nusikalstamų veikų kaltinamasis daro būdamas neblaivus, šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismo E. D. skirtini įpareigojimai (BK 75 straipsnio 5 dalies 10, 11 punktai), kurie savo trukme, įvertinus jam parinktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, yra ilgesni nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus arešto bausmės dydis, turės didesnį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui ir padės jį koreguoti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad neizoliavus E. D. nuo visuomenės nenukentės jo teigiami socialiniai ryšiai – nenutrūks jo darbo santykiai.

Kita vertus, tuo atveju, jei E. D. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, nesilaikys paskirtų įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Byloje nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą E. D. padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio įstatymo reikalavimų nesilaikymas yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. D. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, E. D. prieš pusantrų metų baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, tačiau dėl savo neteisėto elgesio reikiamų išvadų nepadarė, vėl savo neteisėtais labai pavojingais veiksmais, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, pravažiuodamas per raudoną šviesoforo signalą, kėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialiąja teise − vairuoti kelių transporto priemones, kuri, teismo vertinimu, savo pobūdžiu ir trukme yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 4 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, E. D. paskyrimo dienos (b. t. 1, b. l. 58–59).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Byloje nustačius, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę, E. D. vairuota transporto priemonė − automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, t. y. turtu, atitinkančiu konfiskuotino turto požymius.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Remiantis 2023 m. gruodžio 3 d. VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis (b. t. l , b. l. 23), nustatyta, kad automobilis Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Luminor lizingas“, jo valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. leistą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę valdytojos įmonės vadovui (b. t. 1, b. l. 24). Esant šioms aplinkybėms, nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš kaltinamojo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, spręstinas klausimas dėl šio turto vertės išieškojimo iš E. D.. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio Renault Trafic, pasirinkti metai 2020, kaina Lietuvoje su PVM 19 629 Eur (b. t. 1, b. l. 26).

Teismų praktikoje pasisakyta, kad, spręsdamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visos turto vertę atitinkančios 19 629 Eur sumos konfiskavimas galėtų turėti esminės reikšmės kaltinamojo turtinei padėčiai, be to, visos minėtos sumos konfiskavimo taikymas, atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir kaltinamojo finansinę padėtį, būtų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinant teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Vertindamas konfiskuotinos transporto priemonės vertės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, o įmonei, kurioje dirba kaltinamojo draugas, E. D. vykdo individualią veiklą, turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos stengiasi padengti.

Įvertinus pirmiau aptartų byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės, nustatytos pagal oficialius duomenis, konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, būtų per didelė našta kaltinamajam, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 12 000 eurų. Teismo vertinimu, toks transporto priemonės vertės išieškojimo dydis nors ir sukels kaltininkui atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą, turi finansinių įsipareigojimų, nustatytina, kad minėta pinigų suma iš E. D. išieškotina per ilgesnį, 24 (dvidešimt keturių) mėnesių, terminą.

E. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. t. 1, b. l. 58–59) − paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su „Body“ kameros vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. D. (E. D.) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10, 11 punktais, E. D. (E. D.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. D. (E. D.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 20.50 val. iki 2023 m. gruodžio 4 d. 16.14 val. (1 dieną), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. D. (E. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią E. D. (E. D.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 4 (ketverius) metus, E. D. (E. D.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš E. D. (E. D.) konfiskuotino automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų), nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

E. D. (E. D.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus − panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su „Body“ kameros vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti E. D. (E. D.), kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.