Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-06-05 · Civilinė byla Nr. 2VP-3678-470/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
2VP-3678-470/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02060-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Civilinė byla Nr. 2VP-3678-470/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02060-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.12.3.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 5 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas antstolis Saulius Virbickas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis prašo išaiškinti, kaip reikia vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5515-179/2018 rezoliucinės dalies 3.2 punkto dalį, kuriuo nustatyta L. S. bendravimo su vaiku tvarka, išaiškinant ar tėvo bendravimo su vaiku tvarka numatyta kaip teisė ar kaip pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ir kt.).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu nutraukė L. S. ir E. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino suinteresuotų asmenų 2018 m. gruodžio 7 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, mokamas išlaikymas vaikui, bendravimo su vaiku tvarka bei kiti klausimai. Antstolis Saulius Virbickas prašo išaiškinti, kaip reikia vykdyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nurodant ar tai yra jo teisė, ar pareiga.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodo, kad suinteresuotas asmuo L. S. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Minėta, kad šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų, darytų jam žalą, taip pat kad jis būtų išreiškęs aiškų nenorą bendrauti su tėvu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimas dėl sprendimo išaiškinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, išaiškinant bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą, kad tėvas turi pareigą bendrauti su savo vaiku.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 589, 593, 596 straipsniais,

nutaria:

Antstolio Sauliaus Virbicko prašymą tenkinti.

Išaiškinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-5515-179/2018 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punktu nustatytą bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą – kas antrą mėnesio savaitgalį tėvas L. S. turi pareigą bendrauti su dukra K. S. dukters gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai, iki vaikas pareikš norą vienas bendrauti su tėvu ir išvykti iš savo gyvenamosios vietos.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė