Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-05-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-2682-630/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
2YT-2682-630/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00241-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Pareiškėjas
E. U., R. Š.
Suinteresuotas asmuo
G. U., V. U., D. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2682-630/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00241-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant pareiškėjoms E. U. ir R. Š.,suinteresuotiesiems asmenims G. U., V. U. ir D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. U. ir R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant G. U., V. U. ir D. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos E. U. ir R. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po J. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė J. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iki mirties J. V. U. gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja E. U. yra mirusiojo sutuoktinė. Pareiškėja R. Š. yra mirusiojo duktė. J. V. U. ir E. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 233. Santuokoje gimė keturi vaikai: pareiškėja R. Š., V. U., G. U. ir D. U.. J. V. U. testamento nepaliko. Po J. V. U. mirties liko palikimas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mirus J. V. U. pareiškėjos jį palaidojo, joms liko jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, turtas bei asmens dokumentai. Pareiškėjos prižiūri J. V. U. kapą, pastatė paminklą. Iš karto po J. V. U. mirties likusį turtą, visus jo daiktus, namų apyvokos reikmenis pareiškėjos paėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti bei panaudojo savo asmeniniams interesams patenkinti. Pareiškėja E. U. su J. V. U. gyveno kartu iki pat jo mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. V. U. mirus E. U. toliau liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyvena ir dabar. Likusį turtą pareiškėjos saugoja, juo rūpinasi, jį prižiūri, kaip savo nuosava turtą bei jį panaudoja savo nuožiūra, kaip šio turto savininkės, rūpinasi žemės dirbimu, leidžia dirbti žemę kitiems asmenims, moka visus reikalingus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos J. V. U. palikimą faktiškai aktyviais veiksmais pradėjo valdyti ir tvarkyti per 3 mėnesius nuo jo mirties, į notarų biurą nesikreipė. Visus paminėtus veiksmus po J. V. U. mirties pareiškėjos darė ir daro viešai ir atvirai. Niekas joms nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl J. V. U. palikimo. Po J. V. U. mirties jos norėtų sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentus, tačiau tam reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po J. V. U. mirties priėmė palikimą. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jos galėtų sutvarkyti ir nurodyto turto paveldėjimo dokumentus.

Pareiškėjos E. U. ir R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko. Pareiškėja R. Š. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji su pareiškėja E. U. rūpinosi J. V. U. laidotuvėmis, statė paminklą, todėl su broliais sutarė, jog J. V. U. palikimas atiteks jai ir jos mamai E. U.. Po J. V. U. mirties pareiškėja E. U. susirgo, todėl jos per 3 mėnesius nesikreipė į notarą.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys V. U., G. U. ir D. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjos negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjų E. U. ir R. Š. pareiškimo, R. Š. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) J. V. U. ir E. U. sudarė santuoką Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 233 (b. l. 7). Santuokoje gimė keturi vaikai: pareiškėja R. Š., V. U., G. U. ir D. U. (b. l. 20, 22, 24, 26–27). J. V. U. ir E. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,7500 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–14). Minėtą žemės sklypą J. V. U. ir E. U. nuomoja Šakių rajono žemės ūkio bendrovei (b. l. 15–17). Taip pat J. V. U. ir E. U. priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais statiniais, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11). (duomenys neskelbtini) J. V. U. mirė (5–6). J. V. U. testamento nepaliko. Po J. V. U. mirties likusį turtą, visus jo daiktus, namų apyvokos reikmenis pareiškėjos paėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti bei panaudojo savo asmeniniams interesams patenkinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos E. U. ir R. Š. po J. V. U. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamos įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po J. V. U. mirties jo sutuoktinė E. U. ir jo duktė R. Š. pradėjo naudotis visu paliktu nekilnojamuoju turtu, įgyvendino turtinę teisę – valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, taip pat perėmė ir visą J. V. U. kilnojamąjį turtą.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjų E. U. ir R. Š. pareiškimą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po J. V. U. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjoms negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po J. V. U. mirties, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pareiškėjų pareiškimui, konstatuoja, kad pareiškėjos E. U. ir R. Š. po J. V. U. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad po J. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą faktiškai priėmė jo sutuoktinė E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukra R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamos paliktą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Lina Antanaitienė