Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjams Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei, Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, o būtent ji 2021 m. balandžio 1 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su motina L. K. metu, plastmasiniu buteliu sudavė L. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, po to stikliniu puodeliu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, po smūgių abiem rankomis sugriebė L. K. už kaklo ir spaudė, nagais apdraskė kaklą. Tokiais savo veiksmais I. K. sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui - motinai L. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat I. K. pasikėsino sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent ji 2021 m. balandžio 1 d. apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padegė namo viduje buvusią L. K. priklausančią kėdę su drabužiais, dėl ko kilo gaisras, nuo kurio galėjo nukentėti namo viduje buvę žmonės. Tokiais savo veiksmais I. K. visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti — sudeginti L. K. priklausantį 9 813 Eur vertės turtą — namo dalį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes namo viduje ugnį užgesino atvykę policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais I. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji I. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai pripažino visiškai, o kaltės dėl pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą – neprisipažino. Parodė, kad pripažįsta mamai sukėlusi fizinį skausmą, nenorėjo mamos pasmaugti ir užmušti, sugriebė už kaklo, tačiau nespaudė, o tik sugriebė. Pripažino, kad plastmasiniu buteliu sudavė L. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą bei, kad mesdama stiklinį puodelį sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį mamai į galvą. Dėl antro kaltinimo, parodė, kad tyčia nieko nepadegė, rūkė, prarado sąmonę ir kažkaip užsidegė jos chalatas, kaip užsidegė – nežino. Sutinka, kad nuo jos rūkymo galėjo užsidegti, bet negalėjo būti taip, kad ji tai padarė tyčia.

Parodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. mama paprašė jos nuvažiuoti į polikliniką. Parvežė iš poliklinikos namo, mama ją nusiuntė vyno. Jie buvo dėdės, jos (kaltinamosios) tėvo brolio A. K. namuose, taip pat buvo atėjęs jos klasiokas. Visi gėrė degtinę, o mama vyną. Vėliau ji nuėjo pas mamą, kuri žadėjo pakeisti testamentą. Suprato, kad mama dėl testamento pakeitimo ją vedžioja už nosies, kai pašoko ir pasakė, kad nieko nedarys. Norėjo, kad mama pakeistų testamentą jos ir A. dukros naudai. Sakė mamai, kad nereikia A. palikti turto, geriau užrašyti jo dukrai, nes jis nieko savo dukrai nedavė, nemokėjo išlaikymo, ji neturi kur gyventi, o A. nori bet kam padovanoti. Mama paklausė, kada notarą atveš į jos namus. Ji mamai pasakė, kad „bijai to A., tai kam, kad jis žinotų, kad tu perrašei testamentą“. A. sėdėjo kalėjime, buvo mamą kažkuo apipylęs ir norėjo ją padegti, todėl nereikia, kad jis žinotų, kad mama perrašo testamentą. Jos nuomone, mama apklabėjo tada A., o šioje byloje apie ją taip pat sako neteisybę. Mama gali išsigalvoti viską, net ir padegimą. Mama pradėjo pravardžiuoti ją (kaltinamąją), spjaudytis, špygas rodyti, todėl ji metė į mamą tuščią plastikinį butelį. Mama ją toliau įvairiais žodžiais vadino, nes ji yra ištekėjusi (duomenys neskelbtini) vyro, tada ji (kaltinamoji) numetė puodelį. Po to mama pašoko ir norėjo pabėgti pas A. Mama visuomet sukelia šeimos skandalus, todėl ji sakė mamai neiti pas jį, sugriebė mamą už kaklo ir pastūmė, numetė ant lovos. Mano, kad tikriausiai tokios būsenos per stipriai sugriebė mamai už gerklės, nežino nuo ko atsirado apibraižymai mamai ant kaklo, gal dėl to, kad pastūmė ir metė ją. Konflikto metu buvo tik ji ir mama. Paskui ji (kaltinamoji) sėdo prie stalo, išgėrė likusį vyną ir mama nubėgo pas A. A. atėjo ir pradėjo mosikuoti rankomis, kad jis ją (kaltinamąją) apramins. Ji A. pastūmė ant kėdės. A. pradėjo muštis. Ji sudavė A. Norėjo eiti namo, ant stalo stovėjo tuščias vyno butelis, pajuto smūgį iš nugaros, A. trenkė jai per galvą, po to ji atsisuko ir pajuto dar kartą smūgį, A. dar trenkė jai iš priekio. Jos ranka buvo kruvina. Visur bėgo kraujas. Pamena, kad prarado sąmonę. Pamena, kad buvo kruvina, galėjo mamą krauju ištepti. Pati išsikvietė policiją, paskambino greitajai pagalbai ir pasakė, kad dėdė jai sudaužė galvą. Buvo apie 17 val. Užsirūkė kambaryje ir tiesiog atsijungė. Daugiau nieko nepamena. Atsigavo, kai atėjo pareigūnai, kurie paprašė, kad ji atidarytų duris. Atsimena, kad atidarė pareigūnams duris. Tuo metu nepamatė, kad kažkas dega. Jos chalatas apdegė, nežino kaip jis užsidegė, chalatas nebuvo ant jos kūno. Pareigūnai ją ištempė į lauką, suplėšė jos striukę, papurškė į akis. Ji pradėjo rėkti, klausinėti kodėl ją paima, prašė, kad visų blaivumą patikrintų, nes visi buvo girti. Ją išvežė. Greitojoje pagalboje jai niekas nesuteikė pagalbos. Ją atvežė į areštinę, o ten pasakė, kad reikia siūti galvą, tada nuvežė į ligoninę ir susiuvo galvą, vėliau uždarė iki ryto.

Taip pat nurodė, kad name, kuriame įvyko įvykis, gyvena tik A. ir mama, daugiau niekas ten negyvena. Namas dviejų kambarių, mama gyvena viename kambaryje, už spintos yra medinės durys, praėjimas tarp dviejų kambarių. Kiekviename kampe skudurai. Anksčiau toje vietoje nebuvo kilę gaisrų. Buvo gaisras pas A. namuose, tais pačiais metais, irgi išgėrinėjo, ji (kaltinamoji) užmigo ant kedės ir netyčia kėdę padegė. Nežino ar A. kaltas dėl kilusio gaisro, nes ji buvo visa kruvina, be sąmonės ir iš pradžių nesuprato, kad jai sudaužyta galva. Nurodė, kad mama pusės įvykio nepamena, meluoja dėl ginčo priežasties, mama buvo girta, niekas nepatikrino nei mamos, nei A. blaivumo. Mama gali išsigalvoti viską, kas jai ateis į galvą. Mama po insulto, kuris buvo prieš metus, negalia jai nenustatyta. Mamos charakteris labai sunkus, ji niekada nepripažįsta savo klaidų. Ji (kaltinamoji) nuo 19 metų su mama negyvena, nuomojasi butą, dirba. Pas mamą kartais lankydavosi, nes reikėjo mamą pas gydytojus užrašyti, taip pat atvažiuodavo per šventes.

Nesutinka, kad turto vertė yra virš 9 000 Eur, nes mano, kad ten ne turtas, o tvartas. Mano, kad ji labiau nukentėjo per šį konfliktą, tiesiog nenorėjo rašyti pareiškimo, nenorėjo, kad A. pasodintų, nes tada niekas mamos nežiūrės, A. bent motiną prižiūri. Negalvojo, kad taip atsitiks, jei žinotų, tai būtų parašiusi pareiškimą. Jai pastoviai dabar skauda galva, lankosi pas gydytojus.

Susipažinusi su liudytojo A. K. parodymais, nurodė, kad liudytojas meluoja. Jis konflikto su mama metu su jomis nebuvo. Motina jį pakvietė ir jis atėjo, pradėjo prieš ją (kaltinamąją) mojuoti rankomis ir grasinti, kad apramins. Ji liudytoją pastūmė į krėslą, susikibo su juo, paleido jį, apsisuko eiti namo, paėmė rankinę ir pajuto smūgį iš nugaros. Kai pasisuko į jį, pajuto smūgį iš priekio. Pajuto kraują. A. pabėgo. Jos ranka buvo kruvina, ėjo pro mamą, galbūt mamai sudavė per veidą, ant mamos buvo jos (kaltinamosios) kraujas.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodė, kad per langą matėsi, kad ji su motina buvo verandoje, o tame kampe, kur yra daug daiktų, rūko. Kai atidarė duris, buvo liepsna ir ji taip pat buvo dėl to nustebusi.

Nukentėjusioji L. K. (kaltinamosios motina) teisme parodė, kad įvykio dieną šiek tiek išgėrė kartu su I. ir A. Ji gėrė vyną, nežino ką gėrė dukra. Vėliau dukra nuėjo į jos namo dalį, nes jie (A. ir liudytoja) gyvena skirtinguose namo galuose. Dukra supyko ir pradėjo konfliktuoti, metė į ją (nukentėjusiąją) peleninę, butelį mineralinio vandens, ant galvos sudaužė puoduką. Dukra taip elgiasi, kai negauna, ko nori, o dukra nori jos (nukentėjusiosios) banko kortelės, pensijos, kad ji (nukentėjusioji) greičiau numirtų, o ji vis nemiršta. Dukra nutarė padegti namą, bandė padegti koridorių, kambaryje padegė „pufiką“, taip pat degė dukros chalatas. Dukra neleido jai išeiti. Kai kilo gaisras, ji buvo verandoje. Nematė, kaip dukra padegė drabužius, matė tik vėliau apdegusį chalatą kieme. Teigia, kad padegimo metu dukra jai nieko nesakė.

Teismui pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jai (nukentėjusiajai) staigiai atsikėlus iš lovos, ji išėjo į namo terasą, esančią namo kieme, tam kad apsiramintų ir parūkytų, tuo metu jos dukra liko jos kambaryje, išeidama „išgirdau dukrą sakant“ (t. 1, b. l. 55) - nurodė, jog dukra sakė, kad padegs namus. Vėliau dukra pati sau iškvietė policiją. Policininkams duris atidarė ji (nukentėjusioji). Atvykę policininkai užgesino gaisrą. Policininkai pamatė, kaip ji (nukentėjusioji) atrodė, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jai buvo praskelta galva, tačiau ji nevažiavo atlikti ekspertizės. Ji (nukentėjusioji) paprašė, kad medikai pažiūrėtų ir jos dukrą, kurie ją irgi apžiūrėjo. Piniginių pretenzijų dukrai neturi, sudegė dukros chalatas ir „pufikas“.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad 2021 m. birželio 1 d. L. K. pas gydytoją vežė jos dukra - kaltinamoji. Kai jos grįžo, I. nuėjo pas L. Pas jį atėjo kaimynas su buteliu, tik pradėjo gerti, atėjo L. ir I., kaimynas paklausė I. ar ji gers, ji atsakė, kad gers. Jis (liudytojas) išgėrė ir pasakė, kad eis miegoti. Jie gėrė degtinę, bet kiek gėrė nežino, nes miegojo. Atsibudo, kai jau namie nieko nebuvo. Atėjo girta I., pradėjo į jį mėtyti pelenines, butelius su vandeniu. Jis nuėjo pas L., klausė I. ką ji išdarinėja, sakė, kad apsiramintų arba ją apramins. I. pašoko, nuvertė jį ant sofos ir pradėjo draskyti jam veidą, ji apkūni, sunku buvo ją nuversti. Atsistojo, atsikvėpė ir pamatė, kad I. dusina L., o ten sofa arti, stalas ir ant jo butelis, jis paėmė butelį ir trenkė I. per galvą, I. atsigulė, jis pasakė necenzūrinį žodį. Konfliktą pradėjo I. Kai jis smogė su buteliu I., ji prarado sąmonę. L. daugiau nukentėjo, nes I. jai į galvą puoduką sudaužė. Jis nuėjo pas save apdraskytu veidu, iššoko į lauką prie L. durų ir pamatė, kad prie L. lauke voliojasi apdegęs audinys, norėjo užeiti į vidų, bet pareigūnas pasakė, kad negalima. I. gulėjo lauke su antrankiais, rėkė, šaukė. L. visa galva kruvina buvo, kai išėjo iš greitosios mašinos, ji pasakė, kad I. jai į galvą puoduką sudaužė. Mano, kad ten viskas buvo suplanuota – koridoriuje stovėjo tašė, I. sukėlė gaisrą, o ten ir miškas yra netoli, norėjo pabėgti, bet nespėjo, nes policija buvo netoli. I. uždarė duris ir neįleido policijos. Motina atidarė duris ir policininkai su dujomis papurškė I. ir ją sulaikė. Policija užgesino gaisrą. Girdėjo, kad I. pasakoja, kad tai jis padegė namą, kad ją (I. K.) ir motiną sumušė, bet jis padegimo metu buvo lauke, pas jį (liudytoją) kitos durys į butą, o pas L. kitos durys. Buvo teistas, bet už padegimą teistas nebuvo.

Liudytojas, policijos pareigūnas, I. N. teisme parodė, kad sunkiai ką prisimena apie įvykį. Teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu I. N. surašyto tarnybinio pranešimo dalį, kuriame nurodyta, 2021 m. balandžio 1 d. apie 18.48 val. patruliuojant kartu su vyr. patrule G. L. S. iš Vilniaus policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. pranešėją sumušė dėdė, kuris galimai jau pasišalino. Moteriai (duomenys neskelbtini) metai, sumušta galva. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko A. K., kuriam iš galvos bėgo kraujas, jis paaiškino, kad jo brolio dukra, kaip vėliau paaiškėjo, tai I. K., jam trenkė su buteliu, dėl to, kad jis užėjo į jos mamos namo puse pažiūrėti, kas vyksta, nes pas jį atbėgo jo kaimynė I. K. mama L. K. visa kruvina, paklausius, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją sumušė dukra I. K. Užėjus A. K. į kambarį, I. K. jam trenkė į veidą, pradėjo draskyti, kad apsigintų, A. K. trenkė jai į veidą iš butelio, kuris stovėjo ant stalo ir pabėgo į lauką (t. 1, b. l. 15).

Išklausęs pagarsintus duomenis, liudytojas I. N. parodė, kad juos pasitiko vyras, kuris nurodė, kad moteris jį sumušė. Vyras parodė kur yra ta moteris. Kaltinamoji iš pradžių durų neatidarė, jie (pareigūnai) bendravo su kaltinamąją, tačiau ji sakė, kad jų neįsileis. Buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba, kuri turėjo atrakinti duris. Vėliau jiems pavyko užeiti. Viduje rado kruviną senyvo amžiaus moterį ir kaltinamąją. Viduje kampe buvo gaisras. Degė drabužiai, namų apyvokos daiktai. Jie patys (pareigūnai) likvidavo ugnį. Nežino kas padegė. Mano, kad buvo kaltinamoji kalta dėl gaisro, nes nukentėjusioji gulėjo, jai kraujas iš galvos bėgo, o A. K. buvo lauke, todėl irgi negalėjo padegti, be to, kai jie užėjo į butą, buvo tik gaisro pradžia. Ten du butai šalia vienas kito. Du atskiri užėjimai. Kiek žiūrėjo, nematė praėjimo viduje tarp butų. Nepamena, ar kas nors išsakė grasinimus dėl padegimo. Gali būti, kad gaisras įvyko dėl rūkymo. Asmenys nebuvo stipriai neblaivūs, kažkoks girtumas motinai buvo nustatytas, bet nedidelis. Nepamena ar pas kaltinamąją buvo kraujas. Kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikus, todėl buvo patalpinta į tarnybinį automobilį ir sulaikyta. Sulaikymo metu buvo panaudotos dujos.

Liudytoja, policijos pareigūnė, G. L. S. teisme parodė, kad buvo apie 17-18 val., atvažiavo pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini)., dėl vykusio smurto. Atvykus su kolega I. N., juos lauke pasitiko senyvo amžiaus vyras, kuris paaiškino, kad šalia esančiame bute užsidariusi moteris, kuri sumušė motiną ir jį užsipuolė, apie gaisrą vyras nekalbėjo. Dar gaisro nebuvo. Ten nuosavas namas ir du atskiri įėjimai, gyvena senyvo amžiaus moteriškė ir tas vyras. Pasibeldus į butą, kur buvo kaltinamoji, jiems durų niekas neatidarė. Patekti į vidų negalėjo, nes durys buvo užrakintos iš vidaus. Jie apie 7 minutes bendravo tik per uždarytas duris, reikalavo atidaryti duris aplinkybėms išsiaiškinti. Bendravo su kaltinamąją, matė ją. Kaltinamoji kategoriškai atsisakė atidaryti duris, sakė, kad padegs butą, buvo keiksmažodžių. Tuo metu dūmų dar nematė. Kaltinamosios būsena buvo tokia, kad ji neadekvačiai elgėsi, buvo neblaivi, nerišliai kalbėjo, agresyviai buvo nusiteikusi. Ji liudytoja pasakė, kad išdauš stiklą, jei durų neatidarys, bet kaltinamoji vis tiek neatidarė. Senyvo amžiaus vyras pasakė, kad ji rankose gali laikyti kažką pavojingo, todėl jie (pareigūnai) išsitraukė dujų balionėlį. Jie (pareigūnai) jėga traukė duris už rankenos. Jie (pareigūnai) su kaltinamąją gražiuoju bendravo ir prašė, kad atrakintų duris. Iš pradžių kaltinamoji nenorėjo durų atidaryti, po to atidarė. Prisimina, kad kai atidarė duris, kaltinamoji sakė, kad tuoj padegs namą, iš kambario veržėsi dūmai, matė sėdinčią senyvo amžiaus moteriškę verandoje, kairėje pusėje stovinčią kaltinamąją. Iš pradžių sulaikė kaltinamąją, ištempė iš verandos į lauką, surakino antrankiais, nes buvo agresyvi, taip pat kaltinamoji buvo visa kraujuota, todėl iškvietė Greitąją medicinos pagalbą. Darė kaltinamosios apžiūrą, rado žiebtuvėlį ir dar kažką, bet nieko pavojingo sveikatai. Pamatė dūmus, kai sulaikant traukė moterį į lauką. Kai užėjo į verandą - veržėsi dūmai, o kai pradarė duris - pamatė ugnį. Degė ant kėdės krūva drabužių. Nuo to laiko, kai kaltinamoji pasakė, kad padegs, iki durų atidarymo praėjo gal 5 minutės. Buvo, kad kaltinamoji bendraujant išeidavo iš verandos ir greičiausiai, kai ji išėjo, sukėlė gaisrą. Ten, kur miegojo senyvo amžiaus moteris, buvo kraujo dėmių. Iš pradžių buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Bet vėliau patys (pareigūnai) užgesino ugnį. Namo viduje yra įėjimas į verandą, paskui durys į butą. Kaltinamoji neatidarinėjo verandos durų. Kai pateko į vidų, antros duris buvo atrakintos. Vyresnio amžiaus vyras buvo šalia namo, kaip suprato, namas yra padalintas į du kambarius. Atrodo, praėjimo tarp kambarių nėra.

Liudytojai parodžius 2021 m. balandžio 1 d. apžiūros protokolo priedo fotolentelę, namo nuotrauką (b. t. 1, b. l. 21, 2 nuotrauka), liudytoja nurodė, kad ten, kur praviros durys, gyvena vyras, o kur uždarytos durys - gyvena moteris. Tas vyras gaisro nematė. Gaisrą matė jie (policininkai), prašė vyro likti savo namuose, kol pareigūnai išsiaiškins aplinkybes. Vyras buvo kelis kartus išėjęs, pakomentuoti kaip kas buvo, kas vyko, padėti užgesinti gaisrą. Ne vieną kartą buvo jo prašyta, kad lauktų savo namuose. Visiems buvo patikrintas neblaivumas, išskyrus motiną, nes ji negalėjo papūsti. Buvo nustatytas neblaivumas ir vyrui. Kaltinamoji buvo girčiausia. Įvykį kolegos filmavo „Body“ kamera.

Teismas pagarsino liudytojos G. L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. K. Jis paaiškino, kad jo brolio dukra I. K. jam trenkė į galvą bei apdraskė. Besigindamas jis jai trenkė buteliu į galvą. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad jis užėjo į jos motinos L. K. butą, nes moteris jam pasiskundė, kad ją sumušė dukra I. ir prašė ją apginti. Jis įspėjo, kad I. gali būti agresyvi. Ant jo matėsi smurto žymės: apdraskytas veidas, sužalota kruvina dešinė ausis, kraujuotas veidas. Vėliau buvo patikrintas jo blaivumas, buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Su kolega pasibeldė į L. K. buto duris. Durys buvo užrakintos, moteriškas balsas pasakė, kad durų neatidarys, galite išlaužti arba išmušti stiklą. Stipriau patraukius, pavyko duris atidaryti. Verandoje prie durų stovėjo įtariamoji I. K., jos galva buvo kruvina. Šiek tiek toliau nuo verandos durų, ant lovos sėdėjo jos motina L. K., kruvinu veidu ir apdraskytais drabužiais. Ji užuodė dūmų kvapą, veranda buvo nestipriai uždūminta. I. K. buvo liepta išeiti į lauką, rankas laikyti matomoje vietoje, tačiau ji nepakluso, rankas laikė už nugaros, galimai kažką turėdama rankose. Ji (kaltinamoji) nevykdė jų (pareigūnų) reikalavimų, aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, stangrinti rankas, mosikuoti. Buvo panaudotos tarnybinės dujos, fizinių imtynių veiksmais ji buvo ištraukta į lauką ir paguldyta ant žemės. Tada pastebėjo, kad ji (kaltinamoji) rankoje už nugaros laikė žiebtuvėlį. Tuo metu kambaryje, kuris yra už verandos, pro atviras duris pastebėjo atvirą ugnies liepsną. Ji įbėgo į kambarį, kolega liko su įtariamąja, kairėje pusėje prie durų stovėjo deganti atvira liepsna – kėdė, taip pat šalia kėdės degė ir kažkokie skudurai. Liepsna matėsi ir pro langą. Išbėgo į lauką, paėmė indą su vandeniu, užpylė liepsną vandeniu. Iš pirmo karto nepavyko užgesinti, dar kartą nubėgo vandens. Tuo metu į kiemą atvažiavo Greitosios medicinos pagalbos brigada, vienas iš medikų taip pat nešė vandenį. Liepsną užgesino patys. Kėdę ir apdegusius skudurus išnešė į lauką. Grindys kambaryje nebuvo apdegusios, šiek tiek aprūkusi siena. Prieš tai buvo iškviesta gaisrinė, bet kai užgesino, atšaukė. Tuo metu kambaryje krosnis nesikūreno, degių skysčių kvapo taip pat nebuvo. Kambarys buvo uždūmytas. Kol gesino liepsną, K. šeima ramiai žiūrėjo. Tada Greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo L. K., pasiūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė. Po to apžiūrėjo I. K., buvo nuspręsta ją vežti į ligoninę. Taip pat buvo apžiūrėtas ir A. K., jam pagalbą suteikė vietoje, į ligoninę nereikėjo vežti. L. K. sunkiai bendravo, ji po insulto, sunkiai valdo vieną kūno pusę, sunkiai vaikšto. Ji norėjo tik užeiti į butą ir atsigulti. Ji pasakė, kad dukra smurtavo prieš ją, metė į ją kėdę, pataikė į ją, parodė sulaužytą kėdę. Jos galva, veidas ir rūbai buvo kruvini. Dėl ko kilo konfliktas nesugebėjo paaiškinti. Kaimynai ir A. K. sakė, kad dukra dažnai smurtauja prieš motiną. Kėdė savaime negalėjo užsiliepsnoti, jokios kitos ugnies kambaryje nebuvo, krosnis nesikūreno, kėdė stovėjo ne prie krosnies, stalas taip pat buvo priešingoje pusėje (t. 1, b. l. 79). Liudytoja G. L. S. patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti teisingai.

Liudytojas V. J. (Greitosios pagalbos specialistas), teisme parodė, kad buvo dienos metas, lijo lietus. Buvo iškvietimas dėl galvos traumos. Atvyko, kai jau buvo policijos pareigūnai. Kaltinamoji buvo lauke po suoliuku su antrankiais. Išbėgo pareigūnai iš namo ir sakė, kad lyg dukra padegė namą. Jo kolega su pareigūnais nubėgo gesinti ugnį, o jis liko apžiūrėti žmones. Apžiūrėjo nukentėjusiąją, atrodo, buvo nosies trauma ir ji pasakė, kad ją dukra sumušė. Tada apžiūrėjo vyrą, buvo nubrozdinimai, jis (vyras) pasakė, kad susimušė su dukra. Apžiūrėjus kaltinamąją, nuo jos sklido alkoholio kvapas, rado kelias kirstines dideles žaizdas, kurias reikėjo siūti, nuvežė ją į ligoninę. Žaizdos buvo pjautynės, dėl tokių žaizdų sąmonė neprarandama. Muštinė žaizda buvo netiesi, o kirstinė tiesi, iš to sprendžia, kad ji negalėjo prarasti sąmonės. Jis nebendravo su kaltinamąja. Prie jo kaltinamoji nebuvo praradus sąmonės. Iš visų trijų asmenų kaltinamoji buvo labiausiai nukentėjusi.

Liudytojas V. R. (įvykio metu buvo sanitaras – pagalbinis darbininkas), teisme parodė, kad 17-18 val. vakaro atvažiavo į iškvietimą, buvo šviesus paros metas. Kaltinamoji jau sėdėjo su antrankiais prie suoliuko, ji buvo kruvina galva. Išbėgo policijos pareigūnė iš namo ir pasakė, kad dega namas. Užėjus į vieno aukšto medinį namą, kairėje degė kažkokie rūbai. Niekas negesino gaisro iki jų atvykimo, ten buvo atvira liepsna, nuo kurios buvo baltų dūmų, liepsna buvo jam (liudytojui) virš galvos, o jo ūgis yra 175 cm, nuo cigaretės negali kilti tokia liepsna. Elektros prietaisų gaisro vietoje nebuvo, nematė jokio daikto, kuriuo galima buvo iniciuoti padegimą, buvo degančių skudurų kvapas, kuris nepriminė degaus skysčio kvapo. Gaisrą užgesino per 2-3 minutes, užteko vieno kibiro lietaus vandens, degusius rūbus išnešė į lauką. Buvo išėjęs dar kažkoks vyras, jis buvo nubrozdintas, bet jam hospitalizavimo nereikėjo. Buvo nukentėjusioji su nubrozdinimais, jai irgi hospitalizavimo nereikėjo. Apžiūrėjo kaltinamąją, jai buvo kirstinė žaizda virš kaktos, išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Kaltinamoji sunkiai šnekėjo, gal buvo išgėrusi, vežant į ligoninę sąmonės nebuvo praradusi, kraujo prarado nedaug.

Iš Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenų, skambučio Bendrajam pagalbos centrui „2021_04_01_18-45-19_37067976129“ įrašo ir jo 2021 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad pranešėja I. K. 2021 m. balandžio 1 d. 18.48 val. skambino Bendrajam pagalbos centrui, pareiškėja kalbėjo su bendruoju pagalbos centru rusų kalba, sakė, kad konflikto dėl palikimo metu jos dėdė, kuris yra pavojingas recidyvistas, sudaužė jai galvą, nurodė namų adresą, taip pat nurodė savo ir motinos amžių, pasakė, kad reikalinga medikų pagalba, kad įvykis įvyko prieš 5 minutes, dėdė pabėgo, ji nori parašyti pareiškimą (kompaktinis diskas voke, prisegtame ant bylos 1 tomo viršelio ir t. 1, b. l. 90-91).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio I. N. 2021 m. vasario 25 d. (suklysta nurodant surašymo datą) tarnybiniame pranešime dėl įvykių tarnybos metu užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 1 d., pagal apie 18.48 val. gautą pranešimą, kartu su vyriausiąja patrule G. L. S., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto prieš pranešėją, kurią prieš 5 min. sumušė dėdė, kuris galimai jau pasišalino. Moteriai (duomenys neskelbtini) metai, sumušta galva. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko A. K., kuriam iš galvos bėgo kraujas, jis paaiškino, kad jo brolio dukra, kaip vėliau paaiškėjo, tai I. K., jam trenkė su buteliu, dėl to, kad jis užėjo į jos mamos namo puse pažiūrėti, kas vyksta, nes pas jį atbėgo jo kaimynė I. K. mama L. K. visa kruvina, paklausius, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją sumušė dukra I. K. Užėjus A. K. į kambarį, I. K. jam trenkė į veidą, pradėjo draskyti, kad apsigintų, A. K. trenkė jai į veidą iš butelio, kuris stovėjo ant stalo ir pabėgo į lauką. Pasibeldus į duris I. K. pradėjo šaukti, kad durų neatidarys, nes ji bus sulaikyta. Pabandžius patraukti už durų, I. K. jas laikė ir neleido užeiti, stipriau patraukus – durys atsidarė. Kambaryje stovėjo L. K. kruvinu veidu, apdraskytais drabužiais, šalia jos stovėjo jos dukra I. K., kuriai buvo liepta išeiti į lauką, ji nepakluso, buvo liepta rankas laikyti matomoje vietoje, tačiau ji jas slėpė už nugaros galimai kažką turėdama rankoje (kaip vėliau paaiškėjo, tai žiebtuvėlis), dėl to buvo panaudotos tarnybinės dujos, I. K. ištraukta į lauką, panaudoti fizinių imtynių veiksmai ir pargriauta ant žemės. Tuo metu kambaryje pastebėjo atvirą ugnies liepsną, įbėgo į kambarį, jame pastebėjo degančius daiktus, drabužius, lapus, kėdę, liepsną užgesino patys. Atvykus į įvykio vietą Greitajai medicinos pagalbai, L. K. buvo apžiūrėta, jai suteikė pirmąją pagalbą, daugiau sužalojimų nenustatė, dėl to nukentėjusioji buvo palikta namuose sveikti. Taip pat apžiūrėjo, A. K. kuriam irgi buvo suteikta pirmoji pagalba, jis irgi buvo paliktas namuose sveikti. Apžiūrėjo ir I. K., kuriai galvoje rado kirstinę žaizdą, dėl to buvo nuspręsta vežti ją į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 15).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2021 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad L. K. paaiškino, kad išgėrė kartu su dukra I. K., kilo konfliktas dėl palikimo, dukra labai pyko, pradėjo ją mušti, mėtyti peleninę, butelius, puodelį daužyti per galvą. Ji išbėgo į laiką, nubėgo pas A. K., pasiskundė jam ir jie abu grįžo į jos namo dalį. A. I. pradėjo barti ir I. jį apdraskė, parvertė ant kėdės ir mušė. A. gindamasis trenkė I. K. buteliu per galvą ir išėjo. A. išėjus dukra ją toliau mušė, trankė kėde, pati iškvietė policiją ir sulaikoma priešinosi, o kai ją sulaikė, pamatė, kad ji kambaryje padegė taburetę su drabužiais, nes žadėjo viską padegti. Kadangi akivaizdžiai buvo matomi smurto požymiai bei padegta taburetė su drabužiais, pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 50).

Iš įvykio vietos apžiūros 2021 m. balandžio 1 d. protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra medinis, vieno aukšto su langais, durimis. Namas padalintas į keturis atskirus butus. Namo kairėje pusėje matosi veranda. Lauke, priešais verandą, matosi medinis suolas. Ant suolo guli dujinis žiebtuvėlis, ant kurio atvaizduotos braškės. Apžiūros metu žiebtuvėlis šlapias. Priešais namo verandą, apie keturis metrus atstumu, matosi nedidelis namas. Prie nedidelio namo langų, stovi medinis suolas ir nedidelė kėdė, minkšta sėdima dalimi. Apžiūros metu, minkšta sėdima kėdės dalis apdegusi. Priešais apdegusią kėdę, name, matomos verandoje dvejos durys. Dešinės pusės durys į namo verandą yra metalinės. Duryse matoma viena įleidžiama spyna. Apžiūros metu įeinamos į namo verandą durys ir durų užraktas be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Pro įeinamas duris, patenkama į namo verandą. Namo verandoje, nuo įėjimo iš lauko durų iš kairės pusės, prie verandos lango, stovi spintelė. Ant spintelės stovi trijų litrų stiklainis, kiti daiktai. Šalia stiklainio, ant spintelės, matomai guli baltos spalvos, sudaužyto molinio puodelio šukės. Šalia puodelio šukių stovi tuščias stiklinis butelis, ant kurio etiketės užrašyta „Winter Glintwein Vaisių ir uogų vyno gėrimas, Alk. 8,5 % tūrio, 0,75 l.“ Ant stiklinio butelio, nuo vyno kaklelio, matomas raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują. Šalia spintelės stovi sofa. Nuo durų iš lauko, iš dešinės pusės, stovi fotelis, staliukas, kėdė. Ant staliuko ir fotelio prikrauta įvairių daiktų. Šalia kėdės stovi virtuvinė spintelė, ant kurios prikrauta daiktų. Nuo lauko durų, tiesiai, matomos įėjimo į namo kambarį. Apžiūros metu įėjimo į kambarį durys ir durų užraktas be išorinių apgadinimų. Pro šias duris patenkama į namo kambarį. Nuo durų iš kairės pusės, prie sienos, stovi dvi spintos. Nuo įėjimo į kambarį durų, kairėje ant grindų stovi avalynė, guli numesti drabužiai, o prie sienos ant grindų ir ant avalynės mėtosi apdegę popierinių tapetų skutai, nuplėšti nuo sienos, mėtosi sudegusių popierių pelenai. Virš avalynės, ant sienos matomi nuo sienos nuplėšyti popieriniai tapetai. Nuplėštų tapetų vietoje siena aprūkusi juodai. Šalia spintų matomas praėjimas į virtuvę. Nuo įeinamų durų iš verandos, tiesiai, stovi koklinis pečius. Pečiaus kairėje, prie praėjimo į virtuvę, ant spintelės, guli sukrauti drabužiai. Pečiaus dešinėje stovi fotelis, ant kurio netvarkingai guli drabužiai. Už fotelio, prie sienos stovi sekcija. Ant grindų, šalia fotelio matomos prilašėjusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo įėjimo durų iš verandos, dešinėje, prie sienos stovi spintelės, ant kurių stovi sustatyta įvairi parfumerija. Už spintelių, prie lango stovi stalas su kėdėmis. Ant stalo stovi ritinys popierinių servetėlių, ąsotis, butelis su vandeniu, pakuotė su sultimis, parfumerija, sulaužyti akiniai, kiti buities daiktai. Tarp daiktų, ant stalo guli nulaužta medinės kėdės dalis – galimai kėdės atlošas. Šalia kėdės dalies, ant stalo, guli sumaigytos į vieną gumulą popierinės servetėlės. Ant servetėlių, matoma gausiai raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Už stalo, kambario kampe, ant spintelės stovi televizorius. Priešais spintelę su televizoriumi, prie sienos, stovi išskleista lova. Ant lovos matoma užtiesta patalynė, užklotai, pagalvės. Prie pagalvės, ant patalynės guli sudaužyto molinio puodelio šukės. Ant pagalvių ir patalynės yra raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują. Virtuvėje daiktai neišvartyti, neišmėtyti, nesulaužyti. Virtuvėje ant grindų, sienų, baldų, daiktų raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nesimato. Apžiūros metu, pačios sulaužytos kėdės niekur nesimato (t. 1, b. l. 19-28).

Gyvenamojo medinio daugiabučio namo Nr. 53 2021 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokole, prie jo pridėtoje namo schemoje ir fotolentelėje užfiksuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis ir kiemas prie namo. Iš lauko matosi namo veranda, joje du atskiri įėjimai į du skirtingus butus. Dešinės pusės durys į namo verandą metalinės. Autentiškos durys yra ir kairėje verandos pusėje. Ant durų jokios numeracijos nėra tik užrašas „K+M+B“. Pro įeinamas duris, patenkama į namo verandą. Užėjus iš verandos matosi vieno kambario butas. Dešinėje pusėje yra siena (toliau – siena Nr. l). Tiesiai irgi yra siena (toliau – siena Nr. 2), iš kairės yra langas. Daugiau jokiu durų neaptikta. Iš verandos užėjus į butą, esantį dešinėje pusėje, palei sieną Nr. l, stovi didelė trijų durų spinta. Spintos aukštis apie 2 m, plotis apie 2 m 40 cm. Ant spintos įvairūs drabužiai. Už spintos yra koklinis pečius. Už koklinio pečiaus yra sienos Nr. l tęsinys, ant grindų guli malkos. Toliau prasideda siena Nr. 2 ant kurios kampe kabo rūbai. Prie koklinio pečiaus ant grindų guli skudurai. Prie sienos Nr. 2, kambario viduryje yra ištiesta sofa lova. Prie lango stovi baldai. Prie sofos lovos, kambario viduryje stovi staliukas. Prie lango kampe – televizorius ir kiti namų apyvokos baldai ir daiktai. Apžiūroje dalyvavusi kviestinė A. K. paaiškino, kad šiuo metų A. K. serga, jį prižiūri jo ūkį. Namo dalis kur gyvena L. K. – atskiras butas, kuris yra užrakintas, nes šiuo metų L. K. yra ligoninėje. A. K. gyvena savo atskirame bute. Ant butų numeracijos nėra. Abu butai yra lygiagrečiai vienas kito, prieš 20 metų tai buvo vienas butas, bet prieš 20 metų, kai mirė A. K. giminės, butas buvo padalintas į du skirtingus butus. Ankščiau iš A. K. buto galima buvo pateikti į L. K. butą neišeinant į lauką, nes viduje buvo durys. Bet kada butai buvo padalinti, vidinės durys buvo uždarytos ir užtaisytos. Nuo tuo laiko iš vidaus iš vieno buto į kitą butą nėra galimybės pateikti (t. 2, b. l. 48-65). Posėdžio metu prokurorė papildomai nurodė, kad nukentėjusiojo L. K. yra slaugos ligoninėje, jos buto dalis yra uždaryta, todėl buvo apžiūrėta tik A. K. buto dalis.

Iš vaizdo įrašų, darytų pareigūnų „Body“ kamera ir 2021 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo duomenų matosi, kad filmuojama įvykio vieta.

1) Pirmame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0401_175647_008“ užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas – pradžia 2021 m. balandžio 1 d., 17:56:07 val. Prie namo pareigūnus pasitinka vyras (nustatyta, kad tai liudytojas A. K.), pareigūnas įspėja, kad daromi vaizdo ir garso įrašai. Pareigūnai klausia A. K., kas atsitiko. Vyro dešinė ausis ir vaido kairė pusė kruvini. Jis atsako, kad pas jį nieko neatsitiko, jis užėjo pas brolio žmoną, o ten jį užpuolė brolio dukra, apdraskė jam „mordą“ (rodo į savo kruviną veidą), o į motiną mėtė pelenines, mineralinio butelius. Jis rodo į namo duris ir sako užeiti. Pareigūnė klausia kieno telefonas ant žemės. Vyras pasilenkia paimti ir sako, kad čia ne jo telefonas. Už namo durų girdisi moters balsas. Pareigūnė bando atidaryti duris, durys užrakintos. Moteris už durų sako, kad jų neatidarys, sako, kad prostitutės atvažiavo. Pareigūnė klausia A. K., ar jam reikalinga greitoji pagalba. Vyras atsako, kad nereikalinga, nieko nėra. A. K. padeda telefoną ant suoliuko ir sako, kad čia moters telefonas (rodo į namo duris). Pareigūnė patikslina, kas šita moteris už durų. A. K. atsako, kad jo brolio žmonos dukra, vardu „I.“. Moteris už durų nuolat kažką kalba. Pareigūnė kreipiasi į moterį vardu ir prašo atidaryti duris. Moteris atsako, kad durų neatidarys, nes jai tuomet užlauš rankas. Pareigūnė atsako, kad ne, reikia pasikalbėti. Moteris atsisako atidaryti duris, kalba apie palikimą, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnė įspėja, jeigu ji neatidarys durų, bus išdaužtas langelis. Pareigūnė per radijo stotelę informuoja, kad smurtautoja užsidariusi name, prašo pastiprinimo. Pareigūnė beldžiasi į langą ir prašo atidaryti duris, nes, priešingu atveju, bus išdaužtas langas. Moteris atsako, kad tai jų problemos. Pareigūnė prašo atidaryti duris, sako, kad jie pasikalbės, ji jiems papasakos kas atsitiko. Moteris atsako, kad su jais nesikalbės. Pareigūnas bando atidaryti duris. Pareigūnai jėga atidaro buto duris. Verandoje matoma moteris kruvinu veidu (nustatyta, kad tai kaltinamoji I. K.), už jos matomos atidarytos durys į kambarį. Kairėje pusėje matoma kita moteris, ji sėdi ant lovos. I. K. juokiasi. Moteris, sėdinti ant lovos, užsidengia veidą ir dejuoja, jos galva kruvina. Pareigūnas sako „čia dega, dega kažkas“. Pareigūnai per radijo stotelę praneša, kad dega namas, reikalinga gaisrinė. Pareigūnas iš namų ištempia I. K., paguldo ją ant žemės. Pareigūnė išbėga iš namo su dubeniu rankoje, sako, kad padegė namą. Matoma, kaip prie indų su lietaus vandeniu pribėga greitosios medicinos pagalbos vyrai. Jie ir pareigūnė bėga prie įėjimo durų. Tuo metu iš namo išeina moteris šviesiais plaukais, jos galva ir veidas kruvini, viršutinis rūbas suplėšytas, ji sunkiai eina (nustatyta, kad tai nukentėjusioji L. K.). Vienas iš Greitosios medicinos pagalbos medikų paima ją už parankės. Jis veda moterį į Greitosios medicinos pagalbos automobilį. Toliau vaizdo įraše matosi I. K., ji guli ant žemės, veidu į apačią. Pareigūnas sako jai, kad duotų ranką. Ji priešinasi. Vienas iš Greitosios medicinos pagalbos medikų padeda pareigūnui ištraukti I. K. ranką. Girdisi pareigūnės balsas, jog gaisrininkų nereikia.

2) Antrame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0401_180147_009“ užfiksuota, kaip I. K. uždedami antrankiai. Vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas – pradžia 2021 m. balandžio 1 d., 18:01:46 val. Matosi, kaip Greitosios medicinos pagalbos medikas iš namų išmeta apdegusius daiktus. Medikas sako pareigūnams, kad jie ugnį pamatė dar važiuojant, nieko nesuprato. Pareigūnas užeina į namą, apžiūri gaisro vietą kambaryje prie įėjimo durų, kairėje. Išeina iš namų. Ant žemės matoma I. K.. Pareigūnė sako, kad I. K. turi rankoje žiebtuvėlį. Pareigūnas tai patvirtina. Pareigūnai užeina į A. K. butą, prašo, kad jis prieitų prie jų. A. K. išeina į lauką. Pareigūnė jam sako, kad jį turi apžiūrėti Greitosios medicinos pagalbos medikai. Pareigūnai jo klausia ar ši moteris (I. K.) jį sumušė. Vyras patvirtina ir sako, kad ji dar ir motiną sumušė. Atvyksta dar vienas policijos ekipažas, jie tikslina įvykio aplinkybes. Į kiemą ateina vyras su akiniais. Pareigūnas klausia, ar jis kažkur čia gyvena. Vyras patvirtina, kad taip. Atvykę pareigūnai patikslina, ar I. K. priešinosi, prašo jos asmens dokumento. Pareigūnė atsako, kad ji durų neatidarė, o kai pavyko atidaryti, pamatė, jog dega. Gaisrą užgesino vandeniu. Pareigūnai abejoja dėl jos psichinės būklės. Viena iš pareigūnių patikslina, ar nufotografuotas žiebtuvėlis.

3) Trečiame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0401_180646_010“ užfiksuota data ir laikas – pradžia 2021 m. balandžio 1 d., 18:06:45 val. Pareigūnė paprašo žmonių kieme uždėti I. K. batą. Prie I. K. prieina atėjęs vyras, gyvenantis kaimynystėje, su akiniais ir sako „I., I., ką tu padarei“. Kieme dar matome atėjusią moterį šviesiais plaukais, su akiniais. Pareigūnė patikslina, ar I. K. normalios psichinės būklės. Moteris atsako, kad nenormalios, nes normalios psichikos žmonės taip nedarytų. Pareigūnė klausia, ar anksčiau buvo taip, kad ji būtų padegusi namus. Vyras su akiniais atsako, kad buvo, kad ji nuolat mušdavo savo motiną. Vyras ir moteris aiškina, kad jie jų kaimynai, kad I. K. taip nuolat mušą savo motiną. Matosi, kaip A. K. bando parsinešti į namus apdegusius skudurus. Pareigūnai jam liepia skudurus palikti lauke. Vyras su akiniais aiškina, kad I. K. motina po insulto, ji čia gyvena, o dukra tik ateina pas motiną, dukra gyvena mieste su čigonu, ateina čia tik išgerti ir pasimušti. Pareigūnė klausia, ar motina taip pat išgeria. Kaimynai atsako, lyg ir ne, ji po insulto. Viena iš pareigūnių sako, kad ir I. K. galva prakirsta. Pareigūnė kreipiasi į A. K. ir klausia, ar jis I. K. sudavė, nes pas ją taip pat kraujas galvoje, ant veido. A. K. atsako, kad jis jai buteliu per galvą sudavė, kai ji jam veidą draskė, rodo, kur stovi tas butelis. Pareigūnė jo klausia, kuo ji jam sudavė. A. K. atsako, kad rankomis draskė. Pareigūnė kreipiasi į kolegas ir sako, kad ji klausė medikų ar jie veš L. K. į ligoninę, jie jai atsakė, kad dar nežino, apžiūri L. K., nes labai bėga kraujas. Pareigūnai kviečia dar vieną Greitosios medicinos pagalbos brigadą. A.as ir kaimynai nori užeiti į namą. Pareigūnas juos sustabdo, sako, kad ten negalima eiti. Pareigūnai pasodina I. K. ir atremia į suoliuką, ji sako, jog jai skauda galvą, ji nieko nemato.

4) Ketvirtame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0401_181145_011“ matosi I. K., sėdinti prie suoliuko, aimanuojanti ir verkianti. Vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas – pradžia 2021 m. balandžio 1 d., 18:11:44 val. Kaimynai išeina. Pareigūnai aptaria gaisro gesinimą, sakė, kad degė taburetė ir skudurai ant jos, pečius tuo metu nesikūreno. Ateina Greitosios medicinos pagalbos medikas, klausia kur antra auka. Pareigūnai atsako, kad čia, bet dar yra ir trečia auka, viena buteliu per galvą gavo, o trečias apdraskytas. Medikas eina pas A. K. Matoma, kaip pareigūnai bando pasodinti I. K., jos galva kraujuota. Šalia ant suoliuko matosi žiebtuvėlis. Medikas apžiūri I. K. Tuo metu A. K. pareigūnei aiškina, kad jis jai sudavė, nes norėjo prislopinti. Ateina dar vienas medikas. Medikas sako, kad motinos į ligoninę vežti nereikia.

5) Penktame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0401_181644_012“ užfiksuota data ir laikas – pradžia 2021 m. balandžio 1 d., 18:16:43 val. Medikas suteikia pagalbą I. K., klausia kuo ji vardu. Matome kaip Greitosios medicinos pagalbos medikai iš automobilio į namus už parankų palydi L. K. Jos galva kraujuota, nosis sutvarstyta. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

6) Šeštame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0401_183512_014“ girdisi kaip pareigūnė tikslina L. K. duomenis. Vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas – pradžia 2021 m. balandžio 1 d., 18:34:12 val. Policijos pareigūnė klausia, ar mygtukinis telefonas, kuris voliojosi lauke yra jos. L. K. atsako, kad taip, kad dukra iš jo skambino. Pareigūnė klausia, ar dukra jį sudaužė. L. K. atsako, kad nežino. Pareigūnė klausia, kuo jai sudavė į nosį dukra. Moteris atsako, kad nežino. Pareigūnė aiškina, kad atvažiuos tyrėjas ir ją apklaus, tyrėjo reikia palaukti. Tuo metu užeina A. K. Pareigūnas klausia, ar jie kartu vartojo alkoholį. Vyras atsako, kad ne. Jis buvo namuose, atbėgo L. ir pasakė, kad į ją mėto pelenines, butelius. Jis ateina, o I. girta sėdi. Jis jai sako, ar ją reikia nuraminti. Ji šoko ant jo ir visą veidą apdraskė, pargriovė jį, jis išsilaisvino iš po jos, griebė tuščią butelį nuo stalo ir sudavė jai per galvą, ji nusiramino, nukrito ant kelių. Pareigūnė klausia, ar jis matė, kuo ji sudavė L. A. K. atsako, kad kėde. Jis užėjo, ten buvo apversta kėdė. Pareigūnė tikslina jo duomenis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 94-95).

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra iš vaizdo įrašų, darytų pareigūnų „Body“ kamera, 2 nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje (t. 1, b. l. 16) pavaizduota nukentėjusioji L. K., sėdi, apsirengusi oranžinės spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, už nugaros matosi sofa ir krūva drabužių, jos krūtinė ir galvos plaukai kruvini, ant nosies uždėta balta medžiaga. Antroje nuotraukoje (t. 1, b. l. 17) pavaizduotas liudytojas A. K., stovi lauke prie namo, apsirengęs mėlynu megztiniu, pasisukęs dešiniu šonu, jo ausis kruvina.

Alkotesterių kvitų duomenimis 2021 m. balandžio 1 d. 19.26 val. A. K. nustatytas 0,48 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 33). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 34). Alkotesterio kvito duomenimis 2021 m. balandžio 1 d. 23.10 val. I. K. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 118).

2021 m. balandžio 1 d. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje Nr. 110/a nurodyta, kad 2021 m. balandžio 1 d., 18.49 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta kvietimo priežastis – (duomenys neskelbtini) metų moteriai padarytas galvos sumušimas, buvo žaizdų. Nustatyta, kad yra žaizda galvos plaukuotoje dalyje (t. 1, b. l. 68-69). 2021 m. balandžio 1 d., 19.34 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta kvietimo priežastis – (duomenys neskelbtini) metų moteriai padarytas veido sumušimas, buvo žaizdų. Nustatyta, kad sužaloti veido minkštieji audiniai (t. 1, b. l. 70-71).

2021 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole nurodyta atlikusio tyrimą specialisto išvada, kad L. K. 2021 m. balandžio 1 d. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta.

Dėl kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

I. K. kaltinama kaltiname nurodytoje vietoje ir laiku sukėlusi fizinį skausmą motinai L. K., kai asmeninio konflikto su motina L. K. metu, plastmasiniu buteliu sudavė pastarajai ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, o po to stikliniu puodeliu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą. Po smūgių abiem rankomis sugriebė L. K. už kaklo ir spaudė, nagais apdraskė kaklą. Kaltinime taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo I. K. apsvaigimas nuo alkoholio (2021 m. balandžio 1 d. 23.10 val. nustatytas 1,63 promilių girtumas).

Teismo vertinimu, kaltinamosios I. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamoji I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės savo kaltę pripažino visiškai, neginčijo kaltinimo aplinkybių dėl plastmasinio butelio ir puodelio panaudojimo smurtaujant prieš motiną. Taip pat neginčijo, kad buvo suėmusi motiną už kaklo, nuo ko galėjo atsirasti įbrėžimai kakle. Nurodė, kad ji sakė mamai neiti pas A. K., sugriebė mamą už kaklo ir pastūmė, numetė ant lovos. Mano, kad tikriausiai tokios būsenos per stipriai sugriebė mamai už gerklės, o apibraižymai mamai ant kaklo atsirado galimai dėl to, kad pastūmė ir metė ją. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais įrodymais. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir papildo nukentėjusiosios L. K. parodymai, kuri parodė, kad dukra supyko dėl palikimo ir pradėjo konfliktuoti, metė į ją (nukentėjusiąją) peleninę, butelį mineralinio vandens, ant galvos sudaužė puoduką. Dukra neleido jai išeiti. Dukra taip elgiasi, kai negauna, ko nori, o dukra nori jos (nukentėjusiosios) banko kortelės, pensijos, kad ji (nukentėjusioji) greičiau numirtų, o ji vis nemiršta. Jai buvo praskelta galva, tačiau ji nevažiavo atlikti ekspertizės. Iš jų abiejų parodymų matyti, kad konflikto priežastis buvo nukentėjusiosios L. K. buto po jos mirties paveldėjimo klausimai, I. K. siekis, kad motina perrašytų testamentą. Iš I. K. parodymų matyti, kad jos smurto protrūkį iššaukė, pasak jos, suvokimas, kad mama dėl testamento perrašymo ją vedžioja už nosies. I. K. neneigė, kad dėl pykčio galėjo per stipriai suspausti rankomis motinos kaklą. Kad dukros smurtą patyrė L. K., patvirtino ir liudytojas A. K., kurio parodymai sutampa ir su L. K. parodymais, kad po smurto pas jį atėjo nukentėjusioji ir pasakė, kad I. K. į ją mėto pelenines, butelius, matėsi sužalojimai ir kraujas L. K. galvoje. Kad prieš L. K. buvo smurtauta, patvirtino ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai I. N., G. L. S. bei greitosios pagalbos specialistas V. J. ir su juo vykęs darbuotojas V. R. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai, daryti pareigūnų „Body“ kamera. Vaizdo įraše „2021_0401_180646_010“ matyti, kaip pareigūnė kreipiasi į kolegas ir sako, kad ji klausė medikų ar jie veš L. K. į ligoninę, jie jai atsakė, kad dar nežino, apžiūri L. K., nes labai bėga kraujas. Vaizdo įraše „2021_0401_175647_008“ užfiksuota, kaip iš namo išeina L. K., jos galva ir veidas kruvini, viršutinis rūbas suplėšytas. Iš įvykio vietos apžiūros 2021 m. balandžio 1 d. protokolo matyti, kad kambaryje, ant lovos, prie pagalvės rastos sudaužyto molinio puodelio šukės.

Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusioji L. K. patyrė kaltinime nurodytą smurtą iš savo dukros I. K., dėl kurio objektyviai galėjo justi fizinį skausmą, nes įprastai žmogus, kurį stipriai suima už kaklo ir tuo pačiu stumia, kuriam sudaužo puodelį į galvą, jaučia fizinį skausmą.

Šiam kaltinamosios neteisėtam poelgiui neabejotinai turėjo įtakos stiprus apsvaigimas nuo alkoholio (praėjus daugiau kaip 4 valandoms nustatytos 1,63 promilės girtumo), dėl kurio sumenko kaltinamosios galimybė kontroliuoti neigiamas emocijas ir elgesį. To neginčijo ir kaltinamoji.

Pasitvirtinus kaltinimo aplinkybėms dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai, smurtaujant prieš pastarąją, tikslintina kaltinimo aplinkybė, kad buvo smurtauta ne prieš šeimos narį, o prieš artimą giminaitį - motiną. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį tėvai paprastai laikomi artimaisiais giminaičiais ir tik tėvai gyvenantys kartu su kaltinamu asmeniu, t. y. vienoje šeimoje, kuriuos sieja bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai, laikomi šeimos nariais (BK 284 straipsnio 2 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja kartu negyvena, ji gyvena savo šeimoje – su vyru, kitu adresu. Pas motiną lankosi tik periodiškai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 140 straipsnio 2 dalies prasme nukentėjusioji L. K. laikytina artima giminaite, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas. Šios kaltinimo aplinkybės patikslinimas nekeičia veikos kvalifikacijos, nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, nes nėra ginčo, kad L. K. kaltinamosios motina ir, kad jas sieja artima giminystė. ???

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamoji I. K. smurtaudamas prieš artimą giminaitį – motiną L. K., sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Nustatytos konflikto aplinkybės rodo, kad I. K. veikė tyčia. Kaltinamosios I. K. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš artimą giminaitį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas be kita ko, sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu <...>. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.??? ???Dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, be kita ko, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į paties sugadinto turto paskirtį ir ypatumus.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji I. K. kaltinama pasikėsinusi sunaikinti turtą (sudeginti motinos namo dalį) visuotinai pavojingu būdu, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia padegusi motinos L. K. namo dalyje buvusią kėdę su drabužiais, dėl ko kilo gaisras, nuo kurio galėjo nukentėti namo viduje buvę žmonės. Tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes namo viduje ugnį užgesino atvykę policijos pareigūnai.

Byloje nekyla ginčas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kilęs gaisras, degė L. K. namo dalyje (atskirtame bute) kėdė su drabužiais, kai policijos pareigūnai pateko į L. K. namą. Taip pat nėra ginčo, kad tuo metu name buvo kaltinamoji I. K. ir L. K., kad gaisrą užgesino atvykę pareigūnai. Šias aplinkybes patvirtina ir pirmiau aptarti įrodymai, visi teisme apklausti liudytojai, pati kaltinamoji ir nukentėjusioji. Tačiau kaltinamoji I. K. neigia sukėlusi gaisrą, nurodo, kad jei gaisras ir kilo dėl jos veiksmų, tai galėjo būti tik dėl neatsargumo, galimai pametė rūkytą cigaretę, nes toje kėdėje nuolat rūko.

Tačiau šią jos versiją paneigia visuma surinktų ir ištirtų įrodymų, įvertinus juos bendrame bylos kontekste. Tai nukentėjusiosios L. K. parodymai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas, vyresniojo tyrėjo R. R. 2021 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo duomenys, įvykio vietos apžiūra, Gyvenamojo medinio daugiabučio namo Nr. 53 2021 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokolas, prie jo pridėta namo schema ir fotolentelė ir kiti pirmiau aprašyti įrodymai.

Nors kaltinamoji teisme siekė sumenkinti savo motinos (nukentėjusiosios) parodymų patikimumą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. K. parodymais. L. K. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, teisme ji paneigė kaltinamosios versiją, kad ji bijo liudytojo A. K.. Į teismo posėdžius vyko jo lydima. Be to, dėl šios aplinkybės pačios kaltinamosios parodymai prieštaringi, nes tai ji teigia, kad motina bijo liudytojo, tai, kad motina jį apkalbėjo liudytojui iškeltoje baudžiamojoje byloje, kad liudytojas motina rūpinasi, nes motinai po insulto sunku savimi pasirūpinti, o ji gyvena kitur. Iš kaltinamosios pasisakymų teisiamajame posėdyje matyti, kad ji yra susirūpinusi, kad palikimas gali atitekti būtent liudytojui A. K., o jei motina savo namo dalį paliktų jai, kad jai tektų namu dalintis su liudytoju. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti, pirmiau aptarti įrodymai. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Pažymėtina ir tai, kad pačios kaltinamosios parodymai dėl gaisro aplinkybių kito ikiteisminio tyrimo metu. Pirmą kartą apklausiama ji nurodė nepamenanti ar padegė taburetę, o antrą kartą jau neigė, kad gaisras galėjo kilti nuo cigaretės (t. 1, b. l. 105, 112).

Taigi, visų pirma kaltinamosios parodymus paneigia nukentėjusiosios L. K. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nors nukentėjusioji paties padegimo fakto nematė, nes buvo verandoje, tačiau nurodė, kad konflikto, dėl testamento perrašymo, metu dukra ne tik panaudojo smurtą prieš ją, neleido išeiti, bet ir pasakė padegsianti namus. Iš vyresniojo tyrėjo R. R. 2021 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą patį ji sakė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams iš karto po įvykio (t. 1, b. l. 50) bei vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tą patį nurodė ir teisme. Iš liudytojos, policijos pareigūnės G. L. S. parodymų matyti, kad jiems atvykstant į įvykio vietą gaisro dar nebuvo. Jiems buto durų, kuriame gyvena nukentėjusioji L. K., niekas neatidarė. Ji su kolega apie 7 minutes įkalbinėjo I. K. atidaryti duris, matė, kad verandoje yra kaltinamoji, jie su ja bendravo, gražiuoju įkalbinėjo atidaryti duris, kelis kartus įspėjo, kad išdauš langą, kad galėtų atidaryti duris, bes kaltinamoji kategoriškai atsisakė atidaryti duris, sakė, kad padegs namą, buvo keiksmažodžių. Taip pat nurodė, kad bendraujant kaltinamoji buvo ne kartą išėjusi iš verandos į kambarį, o duris pavyko atidaryti jėga, įveikus I. K. pasipriešinimą, kai durys buvo šiek tiek pravertos. Nurodė, kad kai atidarė duris, verandoje buvo kaltinamoji ir ant lovos sėdinti senyvo amžiaus moteris, užsidengusi veidą, kruvina galva ir dejuojanti. Kai užėjo į verandą - veržėsi dūmai, o kai pradarė duris - pamatė ugnį. Degė ant kėdės krūva drabužių. Nuo to laiko, kai kaltinamoji pasakė, kad padegs, iki durų atidarymo - praėjo gal 5 minutės. Liudytojo A. K. toje namo dalyje nebuvo, jis juos pasitiko atvykusius, buvo arba lauke, arba savo namo dalyje. Pareigūnės parodymai sutampa ir su vaizdo įrašu„2021_0401_175647_008“, darytu pareigūno „Body“ kamera. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams atvykus, juos pasitiko liudytojas A. K., kuriam pareigūnai liepė laukti savo namo dalyje (A. K. vis išeidavo į lauką, o pareigūnai jam liepdavo grįžti). Matyti, kaip 17:57:24 pareigūnai bando įkalbėti kaltinamąją atidaryti buto duris. Kaltinamoji I. K. pareigūnams atsakinėjo, kad durų neatidarys, svarstė, kas juos kvietė, manė, kad A. K., sakė, kad prostitutės atvažiavo; durų neatidarys, nes jai tuomet užlauš rankas; atsisakinėjo atidaryti duris, kalbėjo apie palikimą, kad geriau užmuš ir palikimas tuo ir pasibaigs; keikėsi necenzūriniais žodžiais; atsakė, kad tai pareigūnų problemos, jei jiems teks langą išmušti; atsisakė kalbėtis su pareigūnais. Iš įrašo taip pat matyti, kad 18:00:29 pareigūnams duris atidaryti pavyko tik panaudojant jėgą. Verandoje buvo kaltinamoji ir ant lovos sėdinti nukentėjusioji, trinanti akis (dėl pareigūnų papurkštų dujų), kruvina galva ir dejuojanti. Pareigūnui reikalaujant, kad I. K. ateitų pas pareigūną, pagarsinus panaudoti elektrošoką, I. K. juokiasi, neina. Pareigūnas pasako, kad dega namas, I. K. ištempiama iš namo, o L. K. už parankės išvedama. I. K. paguldoma ją ant žemės. Taip pat įraše užfiksuota, kad pareigūnui pareikalavus I. K. duoti ranką, ši priešinasi. Vienas iš Greitosios medicinos pagalbos medikų padeda pareigūnui ištraukti I. K. ranką. I. K. sugniaužtoje rankoje pareigūnas randa žiebtuvėlį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnams gaisro dar nebuvo, jiems durų kaltinamoji I. K. neatidarė, nors pati juos kvietė, buvo agresyviai nusiteikusi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Iš policijos pareigūnės G. L. S. parodymų ir vaizdo įrašų (kaltinamosios balsas tai nutoldavo, tai priartėdavo) matyti, kad I. K., bendraudama su pareigūnais per uždarytas verandos duris, ne visą laiką buvo verandoje. Pareigūnė nurodė, kad kaltinamoji kelis kartus buvo išėjusi į kambarį. Tiek nukentėjusioji, tiek pareigūnė nurodė, kad I. K. grasino padegti namą. Pasak nukentėjusiosios L. K., dukra pasakė padegsianti namą po konflikto dėl palikimo ir po panaudoto smurto, kai nukentėjusioji išeidinėjo. Pareigūnė nurodė, kad jiems atvykus, kelioms minutėms iki durų atidarymo I. K. sakė, kad padegs namus. Vaizdo įraše girdisi I. K. teiginiai, jog ji geriau užmuš ir palikimas tuo ir pasibaigs. Tai, kad apdegė tik kėdė su rūbais, rodo, kad gaisras buvo ką tik prasidėjęs, o sulaikytos I. K. sugniaužtoje rankoje, kurią priešinosi pareigūnams duoti, rastas žiebtuvėlis. Teismas atsižvelgdamas į konflikto eigą, priežastį (dėl testamento perrašymo), į tai, kad konfliktas dėl palikimo yra įsisenėjęs, I. K. elgesį, pasak jos supratus, kad mama dėl palikimo ją „vedžioja už nosies“ (smurto naudojimą, agresiją), stiprų I. K. apsvaigimą nuo alkoholio (praėjus daugiau kaip 4 valandoms po įvykio nustatytas 1,63 promilių neblaivumas), elgesį atvykus pareigūnams, kuriuos pati ir iškvietė, išsakytus grasinimus padegti namą tiek mamai, tiek pareigūnei, kad gaisras buvo ką tik prasidėjęs, degė atvira liepsna, kad pas I. K. rankoje rastas žiebtuvėlis, kurį pareigūnui pavyko paimti tik panaudojus jėgą, kad pareigūnams šaukiant, kad name gaisras ir, kad galimai jį sukėlė I. K., pastaroji niekaip nereagavo, šios aplinkybės neneigė, tik aiškino, kad ir ji yra sumušta - sprendžia, kad šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji I. K. tyčia sukėlė gaisrą. Šiam jos poelgiui neabejotinai įtakos turėjo stiprus apsvaigimas nuo alkoholio. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į alkotesterio kvito duomenimis, iš kurių matyti, kad praėjus daugiau kaip 4 valandoms I. K. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, kas rodo, kad įvykio metu apsvaigimas buvo dar didesnis. Vaizdo įrašuose matyti, kad I. K. atvykus pareigūnams elgėsi neadekvačiai, nors, kaip minėta, juos pati kvietė. Akivaizdu, kad stiprus apsvaigimas įtakojo kaltinamosios nesugebėjimą kontroliuoti savo elgesį, suvokimą ir neigiamą, agresyvią reakciją, paaiškėjus, kad motina neketina perrašyti testamento.

Teisme buvo iškelta versija, kad gaisrą sukelti galėjo liudytojas A. K., tačiau teismas šią versiją atmeta. Šiai versijai patikrinti teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, apžiūrėtas liudytojo A. K. butas (I. K. namo dalies apžiūrėti nepavyko, nes ji gulėjo slaugos ligoninėje), kuris siena ribojasi su nukentėjusiosios butu, ir nenustatyta, kad A. K. galėjo įvykio metu patekti į L. K. kambarį ir ten nepastebėtas sukelti gaisrą. Apžiūroje dalyvavusi kviestinė A. K. paaiškino, kad namo dalis, kurioje gyvena L. K. – atskiras butas, A. K. gyvena savo atskirame bute. Prieš 20 metų tai buvo vienas butas, bet prieš 20 metų, kai mirė A. K. giminės, butas buvo padalintas į du skirtingus butus. Ankščiau iš A. K. buto galima buvo pateikti į L. K. butą neišeinant į lauką, nes viduje buvo durys. Bet kai butai buvo padalinti, vidinės durys buvo uždarytos ir užtaisytos. Nuo tuo laiko iš vidaus iš vieno buto į kitą butą nėra galimybės pateikti. Buto apžiūros metu durys nerastos, jos galimai yra už spintos, stovinčios prie sienos. Atsižvelgiant į liudytojo amžių (duomenys neskelbtini) ir aplinkybę, kad durys yra užstatytos spinta, į itin trumpą laiką (kelios minutės) per kurį buvo sukeltas gaisras, į tai, kad visą ta laiką liudytojas nebuvo name ir vis išeidavo į lauką, teismas atmeta versiją, kad A. K. galėjo patekęs į L. K. kambarį sukelti gaisrą, kaip neįtikimą.

kaltinime nurodyta, kad svetimą turtą pasikėsinta sunaikinti visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-352/2013). Nagrinėjamu atveju gaisras sukeltas namo viduje, kitoje namo dalyje buvo liudytojas A. K., padegtoje namo dalyje buvo nukentėjusioji ir pati I. K., namas yra gyvenvietėje, šalia jo yra kiti pastatai (ūkiniai ir pan.), todėl gaisras kėlė grėsmę name buvusiems žmonėms bei kitam turtui. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju turtą pasikėsinta sunaikinti visuotinai pavojingu būdu.

Taigi, teismas įvertinęs visumą aptartų įrodymų bendrame bylos kontekste, kurie vienas kitą papildo ir sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančią daryti neabejotiną išvadą, jog būtent I. K. veikdama tiesiogine tyčia sukėlė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje gaisrą, jos veika nebaigta, nes name gaisrą užgesino pareigūnai, tokiais veiksmais I. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

I. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

I. K. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), o kitą - apysunkį, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje), yra vieną jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (susijusi su fizinio skausmo motinai sukėlimu) ir viena sunkinanti (susijusi su abiem veikomis). Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Ji (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, „Sodros“ duomenimis nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą (t. 1, b. l. 97-99). Kaltinamoji yra neteista (t. 1, b. l. 137-140). 2021 m. balandžio 2 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per trejus metus I. K. buvo bausta administracine tvarka 17 kartų: už važiavimą viešuoju transportu be bilieto – 4 kartus, informacijos apie 3 iš 4 baudų sumokėjimą nėra; už alkoholinių gėrimų vagystę iš parduotuvės – 4 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; už viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviai – 2 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; už administracinius pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu – 5 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; už prekybą viešoje vietoje neturint leidimo, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; taip pat už smulkią vagystę iš parduotuvės „Humana“, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 129-136).

Prokurorė prašė kaltinamajai I. K. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; 1 metus ir 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti ir skirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taip pat prokurorė prašė kaltinamajai skirti įpareigojimus – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei įpareigoti kaltinamąją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgęs į tai, kad praeityje I. K. nėra teista, tačiau periodiškai daro kitus teisės pažeidimus, nukentėjusiajai dėl smurto sukeltas fizinis skausmas, pasekmės nebuvo ilgalaikės, sukeltas gaisras, nors ir ne kaltinamosios dėka, nesukėlė sunkių padarinių, taip pat į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji nedirba, baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, nemoka, o šių veikų padarymo aplinkybės ir administraciniai nusižengimai rodo, kad I. K. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, agresijos valdymo, todėl teismas sutinka, kad šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė, su papildomais įpareigojimais ir draudimais, yra tinkama BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. I. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, o už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje – 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Bausmės tikslams pasiekti yra būtina skirti šiuos įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvavimą elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad būtent tokia laisvės apribojimo bausmė (be intensyvios priežiūros), kuri iš bausmių rūšių yra trečia pagal griežtumą, su teismo paskirtais įpareigojimais, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni bei nevaržys kaltinamosios teisių labiau, nei būtina bausmės tikslams pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina (t. 1, b. l. 114).

I. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. balandžio 1 d. 18.50 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. 15.70 val. (1 diena) (t. 1, b. l. 119-121), šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, 1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Kompaktiniai diskai, kuriuose yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, daryti „Body“ kamera (prisegti prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: nulaužta medinės kėdės dalis, tuščias butelis nuo vyno „Winter Glintwein Vaisių ir uogų vyno gėrimas, Alk. 8,5% tūrio, 0,75 l“, popierinės servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis, dujinis žiebtuvėlis – saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (t. 1, b. l. 29-32) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti I. K. subendrintą galutinę 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, I. K. per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, įskaityti I. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 1 d. 18.50 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. 15.70 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinius diskus, kuriuose yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, daryti „Body“ kamera – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: nulaužtą medinės kėdės dalį, tuščią butelį nuo vyno „Winter Glintwein Vaisių ir uogų vyno gėrimas, Alk. 8,5% tūrio, 0,75 l“, popierines servetėles su raudonos spalvos dėmėmis, dujinį žiebtuvėlį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Su nuosprendžiu I. K. išsiųsti išaiškinimą apie laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.