Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-248-372/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-248-372/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-248-372/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06424-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13870-907/2018 pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei L. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, teismo prašė iš atsakovės L. J. priteisti: 1) 993,93 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).

2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2017 m. sausio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Pažymėjo, jog buvo nustatyta, kad 2017 m. sausio 19 d. apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, ties butu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes pagal gautą iškvietimą dėl galimo triukšmo bute, atsakovė L. J. tyčia keliu vieną kartą sudavė pareigūnui A. A. į tarpkojį, dėl ko jam buvo padarytas kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas, t. y. nežymiai sutrikdyta pareigūno sveikata.

3. Ieškovas nurodė, kad dėl 2017 m. sausio 19 d. patirto sveikatos sutrikdymo A. A. nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo nedarbingas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2017 m. balandžio 6 d. išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

4. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 8 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo tarnyboje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo pripažinta, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas tarnybos vykdymo metu. Nurodė, jog pareigūno nedarbingumo laikotarpis truko 21 dieną, tad vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 4.1 punktu, Šiaulių apskrities viršininko 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 40-TE-244 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ nuspręsta pareigūnui išmokėti 993,93 Eur (1 mėnesio darbo užmokesčio) dydžio kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad jo teisė reikalauti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens išmokėtos kompensacijos kyla iš teisinių santykių, kurie atsirado ieškovui vykdant valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl socialinių garantijų teikimo policijos pareigūnams – pareigūnui dėl įvykdytos nusikalstamos veikos padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto, todėl ieškovas, kaip išmoka išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo asmens.

5. A. L. J., atsiliepdama į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą (specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo) turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Atsakovė akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu atsakovę pripažino kalta (vieną kartą sudavus pareigūnui į tarpkojį); iš ikiteisminio metu atsakovei pareikšto kaltinimo teismas pašalino aplinkybę apie pareigūnui padarytą kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi – atsakovė nėra pripažinta kalta dėl pareigūno sužalojimo, tad tarp atsakovei inkriminuotos veikos ir žalos, kurią patyrė ieškovas, išmokėdamas pareigūnui kompensaciją, nėra priežastinio ryšio, o nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, tenkinti ieškovo reikalavimus nėra pagrindo.

6. Atsakovė pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje pareigūnui nustatytas sužalojimas buvo grindžiamas tik tuo, kad jis skundėsi skausmingumu sėklidėse, tačiau jokių objektyvių sužalojimų atlikus apžiūrą nebuvo nustatyta, visi įrašai medicininiuose dokumentuose pagrįsti tik paties pareigūno nurodomu skausmingumu. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas kompensaciją išmokėjo skubotai, išsamiai neištyrus sužalojimo aplinkybių ir pagrįstumo, nesulaukus bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl ieškovas turi prisiimti paties patirtų nuostolių riziką.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pareigūnui buvo padaryta būtent tokia žala, kokią išmoką jam išmokėjo ieškovas, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė ir dar vienos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 893,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 893,93 Eur (nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018-09-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); kitoje dalyje ieškinį atmesti.

9. Teismas nurodė, kad atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, pasekmių atsiradimo, žalos fakto aplinkybės sudarė baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyką. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su L. J. neteisėtų veiksmų atlikimu, pasekmėmis, priežastiniu ryšiu, žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų ir kitų duomenų pagrindu konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu (tyčia keliu vieną kartą sudavė policijos pareigūnui A. A. į tarpkojį, dėl ko pareigūnui buvo padarytas kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas). Teismas pažymėjo, jog dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų kilo teisiniai padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta pareigūno A. A. sveikata ir iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas. Teismas sprendė, kad galima remtis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistosios neteisėtais veiksmais sutrikdant sveikatą policijos pareigūnui bei dėl šių neteisėtų veiksmų kilusiais teisiniais padariniais (atsiradusia žala). Teismas akcentavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, pavartojo fizinį smurtą, dėl ko pareigūnui buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

10. Teismas nurodė, kad byloje yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovė policijos pareigūno atžvilgiu atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, sutrikdė sveikatą policijos pareigūnui tarnybos metu, kuris dėl sužalojimo patyrė lengvą (nežymų) sveikatos sutrikdymą ir buvo laikinai nedarbingas, dėl ko jam buvo išmokėta kompensacija; atsakovės kaltės forma – tyčia, o atsakovės veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Esant visoms sąlygoms atsakovei taikytina civilinė atsakomybė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė turi atsakyti.

11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apskrities VPK, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl lengvo sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Teismas nurodė, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Teismas akcentavo, kad ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovė ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėta kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta.

12. Spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas pabrėžė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš atsakovės L. J. nukentėjusiajam A. A. buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nuosprendis buvo priimtas jau po kompensacijos išmokėjimo pareigūnui, tačiau priimdamas nuosprendį teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendė, kad 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnui iki nuosprendžio priėmimo jau buvo išmokėta 993,93 Eur kompensacija, buvo perteklinis, todėl minėtu dydžiu sumažino nagrinėjamoje byloje priteistinos kompensacijos dydį.

13. Teismas nurodė, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 893,93 Eur, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo dienos (2018-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą, atsakovė (apeliantė) L. J. prašo: 1) sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei kasacinio teismo praktiką. Teismas iš esmės netyrė ir nevertino, kokia reali turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta pareigūnui. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo išmokėtos kompensacijos dydis, lygus vieno vidutinio atlyginimo dydžiui, atitinka pareigūnui atsakovės padarytą žalą. Pareigūnas baudžiamojoje byloje reiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet nekėlė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, neįrodinėjo tokios žalos ir jos dydžio, todėl darytina išvada, kad turtinė žala jam nebuvo padaryta. Nėra pagrindo teigti, kad pareigūnui buvo padaryta didesnė žala, nei ją nustatė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

16. Atsakovė nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta dėl to, kad sudavė pareigūnui į tarpkojį, teismas iš ikiteisminio tyrimo metu atsakovei pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę apie pareigūnui padarytą kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimus, t. y. apie nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi atsakovė nėra pripažinta kalta dėl pareigūno sužalojimo, t. y. nėra konstatuota jos kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovė pažymėjo, jog nesant sužalojimo, nėra ir priežastinio ryšio su jos veiksmais, tad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Vien tai, kad atsakovė pripažinta kalta dėl neteisėtų veiksmų pareigūno atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji jį sužalojo, todėl civilinę bylą nagrinėjantis teismas turėjo pareigą nustatyti sužalojimo, su kuriuo sietas kompensacijos išmokėjimas, pagrįstumą civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

17. Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir motyvus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad atsakovė nesutinka su teismo faktinių aplinkybių vertinimu, ginčija nusikalstamų veiksmų pasekmes, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

18. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi teismo nuosprendžiu konstatuoti apeliantės nusikalstamos veikos padarymo ir šios veikos tiesioginių padarinių faktai, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia. Nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas pareigūno civilinis ieškinys, tačiau ieškovo pareigūnui išmokėtos kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumas nebuvo baudžiamosios bylos dalykas ir nuosprendį priėmusio teismo nebuvo vertinamas, tai yra šios civilinės bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareigūnui iš atsakovės buvo priteista 100 Eur, todėl šia suma ir sumažino ieškovo regresinį reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei konstatavo, kad atsakovė ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis nei išmokėta kompensacija ar tokios žalos išvis nepatirta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu L. J. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir nuteista (3 t., b. l. 124–132). Nuosprendyje konstatuota, kad L. J., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: 2017 m. sausio 19 d. apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes pagal gautą iškvietimą dėl galimo triukšmo bute, tyčia keliu vieną kartą sudavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjui A. A. į tarpkojį, dėl ko pareigūnui buvo padarytas kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas, t. y. nežymiai sutrikdyta pareigūno A. A. sveikata, ir dėl ko jis nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo nedarbingas. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo pakeistas tik dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 174–182).

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų (2017 m. kovo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjo A. A. sveikatos sutrikdymo tarnyboje Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 6 d. LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini); Policijos departamento prie LR VRM išvados dėl sprendimo priėmimo; piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės; Šiaulių apskrities VPK viršininko 2017 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“; mokėjimo nurodymo) matyti, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, konstatuota, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūno A. A. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, t. y., kad policijos pareigūnas A. A. lengvą sveikatos sutrikdymą patyrė eidamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, taip pat konstatuotas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas; pareigūno nedarbingumo laikotarpis truko 21 dieną nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. vasario 8 d. (b. l. 48–53). 2013 m. rugsėjo 24 d. Policijos departamentas priėmė sprendimą skirti 993,93 Eur, t. y. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą piniginei kompensacijai išmokėti Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnui A. A., taip pat siūlė Šiaulių apskrities VPK savo naudai, regreso tvarka išieškoti iš žalą padariusio asmens 993,93 Eur piniginės kompensacijos sumą (b. l. 25–25). Iš civilinėje byloje esančio 2017-05-18 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnui A. A. išmokėjo jo vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją 993,93 Eur (b. l. 30).

Dėl ginčo esmės

24. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, valstybės socialinės funkcijos įgyvendinimo, suteikiant visuomenės nariams būtinas ekonomines, socialines priemones, taip pat civilinės atsakomybės taikymo proceso trukmės ir galimybių tam tikrais atvejais pasiekti jos tikslų nebuvimo (atsakovui esant nemokiam), padaryta žala gali būti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tačiau, atlyginus žalą alternatyviu jos kompensavimo būdu, išlieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, nes tik civilinės atsakomybės taikymas suteikia galimybę daryti turtinio pobūdžio įtaką žalą padariusiam asmeniui. Tokiais atvejais regreso teisė leidžia taikyti civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų sumų. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalą padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

25. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-134/2013).

26. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Taigi teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

27. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl L. J. atsakomybės už BK 286 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Baudžiamojoje byloje buvo vertintos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo, konstatuoti L. J. neteisėti veiksmai, padaryti nukentėjusio policijos pareigūno atžvilgiu, aptartos minėtų veiksmų pasekmės, nustatytas priežastinis ryšys, aptartas ir vertintas pareigūno sužalojimo pobūdis, vertintas sužalojimo laipsnis, gydymo trukmė, padarytos žalos dydis, priteista neturtinė žala, kuri apeliacinės instancijos teismo sumažinta.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės L. J. neteisėtų veiksmų atlikimo, pasekmių atsiradimo, žalos fakto aplinkybės sudarė baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyką, kurioje buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su L. J. neteisėtų veiksmų atlikimu, pasekmėmis, priežastiniu ryšiu, žalos dydžiu. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų ir kitų duomenų pagrindu konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu – tyčia keliu vieną kartą sudavė policijos pareigūnui į tarpkojį, dėl ko pareigūnui buvo padarytas kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas. Dėl šių neteisėtų veiksmų kilo teisiniai padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta pareigūno sveikata ir iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas. Taigi, atsakovės L. J. padaryta nusikalstama veika, padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens sveikatos sutrikdymas) – aplinkybės, nustatytos Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi, nagrinėjamoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią.

29. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: atsakovė pareigūno atžvilgiu atliko tyčinius neteisėtus veiksmus; pareigūnas dėl atsakovės veiksmų patyrė lengvą (nežymų) sveikatos sutrikdymą ir buvo 21 dieną nedarbingas, dėl ko jam buvo išmokėta kompensacija; atsakovės katės forma – tyčia; atsakovės veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Esant nustatytoms visoms sąlygoms, atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, o jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nenustatytų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (atsakovės vertinimas, jog nėra konstatuota jos kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga; jog nesant nustatyto pareigūno sužalojimo, nėra ir priežastinio ryšio su jos veiksmais) atmestini kaip nepagrįsti.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, kokia reali turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo išmokėtos kompensacijos dydis atitinka pareigūnui atsakovės padarytą žalą.

31. Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines jiems taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-29), 57 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai, o Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje reglamentuoti draudžiamieji įvykiai.

32. Statuto 2 straipsnio 4 punktas numato, jog nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nelaimingas atsitikimas pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos – kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, būtent – lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

33. Minėtos nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – Sąlygos). Sąlygų 17 punktas numato lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) dydžio kompensaciją. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1V-125 (akto redakcija, galiojanti nuo 2012-04-01) „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ir kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 3 punktas numato, jog pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo dienų skaičių ar sveikatos sutrikdymų pobūdį. Aprašo 4.1 punktas numato, kad jeigu laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio kompensacija. Pagal 5, 5.1 punktus pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobūdis – nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Pagal Sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (2012 m. balandžio 18 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

37. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši nuostata teisę į regresą taip pat sieja su padarytos žalos dydžiu, o ne išmokėta suma, nebent įstatymai nustato kitaip.

38. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apskrities VPK apskaičiavo ir išmokėjo policijos pareigūnui kompensaciją už lengvą sveikatos sutrikdymą vadovaujantis Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IV-125 5.1 punktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, jog išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji žalos pareigūnui nepadarė ar padarė mažiau, nei jam išmokėjo socialinio draudimo įstaiga. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovė ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėta kompensacija ar tokios žalos apskritai nepatirta. Pagal teismų praktiką išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba priešingai – ją viršija. Taigi, atsakingas už žalą asmuo privalo šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013). Atsakovei neįrodžius, kad pareigūnas patyrė mažesnę žalą, negu jam buvo išmokėta kompensacija, apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, bei nepateikus argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl išmokėtos kompensacijos netinkamo dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog atsakovės (apeliantės) L. J. apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovės (apeliantės) patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė