Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2910, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

4. J. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d., užskaitant 4 (keturis) metus 7 (septynis) mėnesius ir 3 (tris) dienas. Neatliktos bausmės dalis Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos posėdžio, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 12 (dvylika) dienų.

5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. RV-25-2910 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. D. (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. D. skundas atmestinas.

3. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. D. skundo argumentus, Skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, įvertino visas ir teigiamai, ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, savo sprendimus argumentavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Komisijos priimto Skundžiamo nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis BPK nustatytų reikalavimų, o iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Būtina pažymėti, kad J. D. iš esmės naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nepateikė. Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas Skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2729 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) užfiksuoti duomenys, be kita ko, ir nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio rizika, atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigose, kuri išliko nepakitusi.

6. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta septynis kartus (Vilniaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. birželio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2022 sausio 17 d., 2022 rugpjūčio 19 d., 2023 vasario 9 d., 2023 rugpjūčio 22 d.). Visų vertinimų metu J. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai, o kaip nagrinėjamu atveju – vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kurios neįžvelgė nei Komisija, nei apylinkės teismas.

7. Nuteistasis J. D. skunde nurodo ir akcentuoja, jog žemesnysis teismas išimtinę reikšmę suteikė ir bei vadovavosi tik statiniais, t. y. nekintančiais, kriminogeniniais veiksniais, susijusiais su jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir sunkumu. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir pabrėžia, jog Skundžiamoje nutartyje yra įvertintos visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą J. D. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš pateiktos J. D. asmens bylos bei Socialinės tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Taip pat, J. D. buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis, nusikaltimai sunkėjantys. Nustatyta, kad J. D. savo kaltę dėl paskutinių nusikalstamų veikų neigia, atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus prisiima iš dalies.

9. Taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo J. D. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nurodytais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde. Nustatyta, jog J. D., sistemingai leidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, taip pat jis siekė įsidarbinti bausmės atlikimo metu, atliko nemokamus darbus, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. įgijo profesines kvalifikacijas, dalyvavo tam tikrose intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose. Svarbu pastebėti ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra du kartus baustas drausmine tvarka ir vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada skatintas devynis kartus. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad darbinė, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Nuteistajam rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

10. Nagrinėjamu atveju itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Minimos Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad tokia nuteistojo motyvacija yra išreikšta. Nuteistasis įgyvendino ankstesniu Komisijos nutarimu nustatytas rekomendacijas ir dalyvavo Socialinės integracijos projekto „Visi skirtingi, visi lygūs“ atstovės vestuose užsiėmimuose nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. programoje „Nerimo valdymas“, 2023 m. liepos 25 d. dalyvavo UAB „Militra“ atstovo vestuose privalomojo „Pirmosios pagalbos“ mokymų programoje po kurios pabaigimo gavo „Sveikatos žinių ir įgūdžių“ atestavimo pažymėjimą, 2023 m. balandžio 6 d. nuteistajam įteiktas pažymėjimas apie jo dalyvavimą Vilniaus šeimos centro atstovo organizuotuose 24 akademinių valandų užsiėmimuose „Psichologinė savęs analizė grupėje (Socialinė ir psichologinė integracija)“, 2023 m. birželio 6 d. nuteistajam įteiktas pažymėjimas apie jo dalyvavimą teisinio ugdymo mokymuose tema „Vykdymo procesas“ ir kt. Tačiau jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentišas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti (asmens byla, 3 t., 1 dalis, b. l. 79).

11. Be kita ko, itin svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo J. D. skundo pagrįstumo laikytina ir tai, kad Komisijos Skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsakant į skundo argumentą, kad taikant lygtinį paleidimą mažėtų nuteistojo recidyvizmo rizika, pažymėtina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino kriminogeninių veiksnių visumą, išskyrė esamus apsauginius bei dinaminius veiksnius galinčius turėti įtakos nuteistojo resocializacijai laisvėje ir pagrįstai abejojo dėl nuteistojo deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti. Nuteistojo argumentai, kad laisvėje taikomos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės, nei taikomos pataisos namuose, vertinami kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

12. Pažymėtina ir tai, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

13. Pastebėtina, kad skunde cituojama teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas ar Komisija su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nurodomame skunde, konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesinių sprendimų išvados, kurias skunde cituoja nuteistasis, nekvestionuojamos, tačiau nuteistasis akcentuoja tik atskiras, palankias šių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinis paleidimas yra taikomas tik nustačius BVK 82 straipsnyje numatytas sąlygas, kurių, kaip aptarta, nuteistasis J. D., neatitinka.

14. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.