- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2-1159-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01254-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. e2-3046-603/2022 pagal ieškovės I. G. (Ž.) ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. (Ž.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, prašydama pripažinti nusikalstama veika teismų priimtas nutartis, sprendimus, išduotus vykdomuosius raštus absoliučiai negaliojančiais ir panaikinti, pripažinti Lietuvos Respublikos valstybę kalta dėl psichologinio genocido, sąmoningo tyčinio I. G. (Ž.) sveikatos suluošinimo, dėl jos šeimai priklausančio turto užgrobimo bei sunaikinimo, nuosavybės teisių nusavinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228, 300, 207, 235, 183 straipsnių ir kt. pagrindais, kompensuoti patirtus nuostolius, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 000 Eur suma. Žalą atlyginti neteismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei I. G. (Ž.) terminą iki 2022 m. spalio 24 d. pašalinti ieškinio trūkumus ir išaiškino, kad nustatytu terminu pašalinus trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad ieškovės paduotas procesinis dokumentas grindžiamas vien apibendrintais teiginiais apie faktines aplinkybes, kurios nustatytos ir / ar yra nagrinėjamos kitose bylose. Procesinis dokumentas yra pakankamai didelės apimties, jame nurodomi kitų bylų duomenys, teisės aktai, tačiau ieškovė aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo ieškinio pagrindo, nes nėra tiksliai nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė privalo sukonkretinti ieškinį, kad iš jo būtų galima nedviprasmiškai suprasti ir spręsti apie konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės I. G. (Ž.) ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2022 m. spalio 24 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė privalėjo patikslinti paduodamo ieškinio reikalavimus, t. y. sukonkretinti ieškinį, kad iš jo būtų galima nedviprasmiškai suprasti ir spręsti apie konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti, kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad bylos nagrinėjimas, jo ribos būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nustatytu terminu – iki 2022 m. spalio 24 d. – procesinio dokumento trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė I. G. (Ž.) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Faktinės aplinkybės yra nagrinėjamos proceso nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo metu. Teismas privalo įvertinti visų faktinių aplinkybių visumą. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsniu, teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
7.2. 2002 m. gegužės 17 d. įregistruotas nekilnojamas turtas – gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Neišreikalauti archyviniai dokumentai, nėra nei vieno dokumento iš Klaipėdos miesto savivaldybės (sprendimų, leidimo, aktų ir kt.) kas nekilnojamojo turto savininkas, nes A. B. Ž. vardu įregistruotos nuosavybės teisės tik 2007 m. spalio 3 d. pažymėjimo pagrindu, kurio registrų centras neišdavė bei suklastojo Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, kokiomis teisėmis I. G. (Ž.) šeima gyveno, valdė, disponavo turtu nuo 1999 metų. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. sausio 17 d. specialistų išvada, 2005 m. gruodžio 16 d. įgaliojimo kopijoje esančius rankraštinius įrašus įrašė R. Ž., o kas pasirašė nustatyti negalima, nes tiriamasis parašas yra kopija. 2012 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada, kad I. Ž. vardu pasirašė pati I. Ž. yra melas. Prokuratūra rėmėsi melaginga informacija, nesiėmė priemonių visapusiškam aplinkybių išnagrinėjimui, neišreikalavo įgaliojimo originalo, vykdė nusikalstamą veiką ir suklastotus procesinius dokumentus teikė teismui.
7.3. Nepriėmus ieškinio, neišnagrinėjus jo iš esmės yra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai, užkertamas kelias apginti savo teises ir teisėtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia žalos atlyginimo iš atsakovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratūros (tikėtina iš valstybės) dėl, jos teigimu, teismų priimtų nutarčių ir sprendimų, išduotų vykdomųjų raštų, kuriuos prašo pripažinti nuskalstama veika ir panaikinti, tyčinio ieškovės sveikatos suluošinimo bei jos turto užgrobimo, sunaikinimo ir nusavinimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei I. G. (Ž.) terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojęs patikslinti ieškinio reikalavimus, t. y. sukonkretinti ieškinį, kad iš jo būtų galima nedviprasmiškai suprasti ir spręsti apie konkretų ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė iki nustatyto termino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. ieškinio nepatikslino.
12. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinyje padrikai pateikiama daug faktinių aplinkybių apie santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovės teigimu, be jos sutikimo sudarytas kredito sutartis ir suklastotus įvairius dokumentus (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pažymėjimą apie nekilnojamojo turto įregistravimą, varžytynių aktą ir kt.), taip pat nurodomi kitų teismuose nagrinėtų bylų duomenys, cituojami teisės aktai, tačiau iš ieškinio nėra aišku, kokio konkrečiai savo subjektinių teisių gynybos būdo ieškovė siekia ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, neaišku, kokius konkrečiai nuostolius ieškovė prašo atlyginti, kuo pasireiškė turtinė ir neturtinė žala, kurią ji įvertino 1 000 000 Eur, nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos faktą ir dydį. Kitaip tariant, ieškinyje ne tik konkrečiai neįvardijamos tikslios turtinės ir neturtinės žalos sumos (nurodoma bendra 1 000 000 Eur žalos suma), bet ir nenurodoma, kokiais konkrečiais neteisėtais kiekvienos iš atsakovių veiksmais jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis ieškovės reikalavimų suformuluoti ydingai, t. y. reikalavimai pripažinti nusikalstama veika teismų priimtas nutartis ir sprendimus, išduotus vykdomuosius raštus bei pripažinti juos absoliučiai negaliojančiais ir panaikinti, pripažinti Lietuvos Respublikos valstybę kalta pagal ieškovės nurodomus BK straipsnius net nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
15. Minėta, kad ieškovės pareiga tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus yra susijusi ne tik su kitos proceso šalies (atsakovo) galimybėmis atsikirsti, tačiau ir su teismo galutinio sprendimo priėmimu. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi atitikti pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, ji turi būti išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl teismo galutinių išvadų, padarytų išnagrinėjus ginčą. Vadinasi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad dėl jo priimtas galutinis teismo sprendimas atitiktų apibrėžtumo, vykdytinumo ir privalomumo reikalavimus.
16. Šiuo atveju ieškovės I. G. pateiktas ieškinys neatitiko aukščiau paminėtų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kurių ieškovė nepašalino per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą. Dėl to teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį grąžino, neturi jokio teisinio pagrindo ieškovės ieškinį priimti. Ieškovė, siekdama savo teisių gynimo teisme, reikalaujant žalos atlyginimo, turi procesiniame dokumente (ieškinyje) tinkamai ir nuosekliai išdėstyti faktines turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo / padarymo aplinkybes, nurodyti, kokios valstybės institucijos (pareigūnai) ir kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais padarė žalą, ar yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose būtų nustatyti ir konstatuoti atitinkamų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėti veiksmai, ieškovės nurodomų dokumentų suklastojimo faktas ir pan., taip pat aiškiai ir konkrečiai nurodyti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį bei, kaip minėta, pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės I. G. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei I. G. nėra užkirstas kelias, ištaisius procesinio dokumento trūkumus ir jį parengus tinkamai, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.