- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-367-643/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01388-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- M. M. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal M. M. P.(toliau – ieškovė) ieškinį A. B. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
2. 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis, pervedant jas į ieškovės banko sąskaitą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2023 m. sausio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 27d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą patenkinti ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J. B. ir K. J. B., mokamą 250 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, paskiriant vaikų motiną M. M. P. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs vaikų poreikius ir vaikams išlaikyti reikalingą orientacinį dydį, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, remdamasis teismų formuluojama praktika dėl vaiko minimalių poreikių užtikrinimo, kol vyksta teisminis ginčas tarp vaikų tėvų, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį pakeisti, priteisiant iš jo (A. B.) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J. B. ir K. J. B., mokamą 100 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties priėmimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
6. Apeliantas nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė atsakovui nepranešęs ir nesudaręs galimybės pateikti reikšmingus duomenis. O atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikęs įrodymus apie tai, kad ieškovės teiginys, neva atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, yra nepagrįstas, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra nepagrįsta ir grindžiama deklaratyviais teiginiais, bet ne įrodymais ir ne faktinėmis išlaidomis, reikalingomis vaikų minimalių poreikių patenkinimui. Atsakovo turtinė padėtis ir realios jo galimybės išlaikyti vaikus paneigia teismo išvadą, kad atsakovas gali skirti vaikų išlaikymui 500 Eur dydžio sumą.
7. Atsakovo vertinimu, ieškovė nėra įrodžiusi per mėnesį patiriamų vaikų poreikiams patenkinti išlaidų dydžio, o jos nurodomas dydis (1000 Eur) yra ženkliai per didelis ir neatitinka pačios ieškovės gaunamų pajamų.
Šalies argumentai
8. Apelianto teigimu, teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą ne vieno, o iš karto dviejų vaikų atžvilgiu, turėjo vertinti tik minimalius vaikų poreikius bei priteisti būtiną išlaikymą tik tokių minimalių poreikių patenkinimui. Atsakovo nuomone, tokio amžiaus vaikai, kurie lanko darželį ir pirmą klasę, yra aprūpinami nemokamu maitinimu, pati ieškovė pateikė duomenis, kad vaikams perkami ne nauji rūbai (dėl tėvų turtinės padėties), berniukai dalijasi rūbais, taip pat tokio amžiaus vaikai dar neturi telefonų, interneto ir pan., todėl jų abiejų minimalių poreikių patenkinimui visiškai pakanka ne didesnės nei 400 Eur sumos.
9. Be to, atsakovas akcentuoja, jog abu vaikai gyvena su ieškove, kuri iš valstybės gauna išmokas vaikams (272,44 Eur dydžio socialinę išmoką vaikams), papildomai tėvai kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų skirti po 65 Eur (400,00 – 270,00/2 Eur), o atsakovo teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti po 65,00 Eur abiejų vaikų išlaikymui (kas iš esmės atitinka ir iki šiol buvusią situaciją).
10. Apeliantas pažymi, kad jo turtinė padėtis yra labai sudėtinga, jis realiai negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, o net ir laikinas tokio dydžio išlaikymas atsakovui yra nepakeliamas. Nurodo, kad jis (atsakovas) yra ūkininkas, turi ūkininko pažymėjimą, atlieka darbus žemės ūkio ir miško ūkio srityje, pajamos nėra didelės, o šiemet jos yra ypatingai mažos. Atsakovo grynasis pelnas po mokesčių 2022 m. sudarė 15 030,44 Eur. Be to, atsakovas privalo kas mėnesį mokėti maždaug 1400 Eur kredito įmokas už techniką, kurią jis įsigijo ūkininkavimo tikslais. Visas atsakovo turtas yra areštuotas arba įkeistas dėl vykdomųjų bylų, kuriose išieškoma suma siekia 130 560 Eur, atsakovas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei vykdymo išlaidas antstoliui S. O. G.; skolingas antstolės S. K. vykdomojoje byloje; skolingas antstolės A. M. vykdomosiose byloje, todėl atsakovas nėra pajėgus mokėti teismo priteisto dydžio laikiną išlaikymą.
Šalies argumentai
11. Apelianto teigimu, įvertinus būtent minimalus vaikų poreikius, valstybės skiriamas vaiko išmokas, ieškovės ir atsakovo realias finansines galimybes, iš atsakovo protinga būtų priteisti 200 Eur sumą per mėnesį vaikų laikinam išlaikymui, t. y. po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
13. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad ji su vaikais gyvena pas savo tėvus, kuriems šiuo metu ir tenka visas vaikų išlaikymo krūvis, t. y. asmenys, neturintys prievolės išlaikyti anūkus, tai daro už atsakovą, o atsakovas atskiruoju skundu bando paneigti vaikų kasdieninius poreikius ir grindžia savo skundą mažomis vaikų motinos pajamomis, įrodinėdamas, kad ieškovė neturi pajamų teikti vaikams išlaikymą, tuo pačiu pats neteikdamas jokio išlaikymo vaikams. Atsakovas, neteikdamas išlaikymo vaikams, niekaip neprisideda prie vaikų gerovės.
Šalies argumentai
14. Ieškovė akcentuoja, jog išlaikymu, priešingai nei teigia atsakovas, turi būti patenkinti ne tik minimalūs vaikų poreikiai, bet visi, t.y. tiek fundamentalūs (valgyti, gydytis, pailsėti, apsirengti, mokytis, bendrauti su draugais), tiek individualūs (būdingi atskiram vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, gebėjimus, sveikatos būklę ir pan.)
15. Ieškovė pažymi, kad kalbant apie materialinę tėvų padėtį, omenyje turima ne tik gaunama alga, bet ir kiti asmens pajamų šaltiniai, asmens turimas turtas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateikia savo įsiskolinimų sąrašą, iš kurio matosi, kad didelę dalį skolų sudaro baudos už kaltus atsakovo veiksmus. Tačiau atsakovas nepateikia duomenų apie turimas transporto priemones bei viso turimo turto vertę. Atsakovo siūloma išlaikymo dydžio suma yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, nustatytą Statistikos departamento.
16. Dėl atsakovo nurodomų pavedimų į banko sąskaitą ieškovė paaiškina, kad pagal notaro įgaliojimą šią sąskaitą valdo ir atsakovas, turintis bankinio mokėjimo instrumentą — debetinę kortelę, kuria sėkmingai naudojasi. Todėl atsakovo teiginiai, kad gavusi bankinį pavedimą ieškovė gali panaudoti jį vaikų reikmėms, nėra pagrįsti, o atsakovas nuslėpdamas šiuos faktus nuo teismo yra nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi sūnų J. J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnų K. J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Bylos šalys gyvena skyrium. Nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove.
20. Apeliantas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27d. nutartimi, kuria pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 21 d. (ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui diena) iki sprendimo priėmimo dienos ir paskyrė ieškovę priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Apelianto vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje priteistas per didelis, t. y. viršijantis minimalius vaikų poreikius ir atsakovo galimybes mokėti, laikinas išlaikymas.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
22. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone – laikinu materialinio išlaikymo priteisimu – siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, konkrečiai, jų paskirtis yra užtikrinti vaikų teisių apsaugą (CK 3.3 straipsnis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinti vaiko išlaikymo principai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.
23. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).Iš pastarojo teismo išaiškinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone – laikinu materialinio išlaikymo priteisimu – siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, konkrečiai, jų paskirtis yra užtikrinti vaikų teisių apsaugą (CK 3.3 straipsnis).
24. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo CK Trečios knygos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp skyrium gyvenančių tėvų (proceso šalių) yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl yra teisinis pagrindas išlaikymą priteisti. Tokiu laikinu teisinių santykių sureguliavimu efektyviai užtikrinama nepilnamečių vaikų teisių gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą. Skyrium gyvenančio vieno iš tėvų (šiuo atveju atsakovo) nereguliarus ir akivaizdžiai nepakankamas išlaikymo teikimas, nėra pakankama aplinkybė paneigti teismo pareigą įgyvendinti CK 3.194 straipsnio 2 dalies nuostatas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
26. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia mėnesine alga (MMA) ir pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina pagrįsta išvada, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas proceso šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo teismų formuojamos ginčo klausimu praktikos.
27. Dar kartą pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams šiame etape iš esmės nesprendžiamas. Faktines aplinkybes dėl šalių finansinės padėties, vaikų poreikių, pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą, kuomet bus nustatoma galutinė skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų tenkančio išlaikymo suma.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai, nustačius proceso šalių gyvenimo skyrium ir vaikų gyvenimo su ieškove faktą, nėra aktualūs sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio atsakovo klausimą, todėl detaliau nėra vertinami.
29. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto A. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.