- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- eII-1608-1123/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01676-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Pažeidėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. spalio mėn. 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24589-2025 ( ROIK: 25284918486).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. spalio mėn. 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24589-2025 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, o būtent: jis, Vilniaus miesto sav., Vilnius, Buivydiškių, 2025 m. rugsėjo mėn. 12 d. 13 val. 23 min., vairavo automobilį LEXUS, 2011 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo V. J. buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda ir 18 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir teisme duoti paaiškinimai
2. Vilniaus miesto apylinkės teismui V. J. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2025 m spalio 10 d nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.. 10-ANR N-24589-2025, panaikinant tą jo dalį kurioje nutarta skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, sumažinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėn, arba jos netaikyti, sumažinti paskirtą baudą 800 eurų iki 300 eurų. Skunde nurodyta, jog V. J. pripažįsta padaręs jam Nutarime inkriminuojamus pažeidimus, tai yra pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę vairavo transporto priemonę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodyta, jog sprendžiant automobilio vertės konfiskavimo klausimą Nutarime yra nurodyta, kad šiuo atveju automobilio vertės konfiskavimas iš pareiškėjo nėra perteklinis, proporcingas padarytam nusižengimui, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Skunde pareiškėjas dėsto argumentus ir nurodo, jog šie argumentai, patvirtina faktą, jog transporto priemonės vertės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, kuri suvaržytų V. J. teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas taip pat mano, kad jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių yra labai griežta priemonė. Įstatymas numato minimalų teises vairuoti transporto priemones terminą - 6 mėn. Pareiškėjas neturėdamas teisinių žinių nesuvokė, kad jo turimos (Sakartvelo) teisės vairuoti transporto priemones nėra galiojančios Lietuvoje ir tai sužinojęs jis iš karto kreipėsi į atitinkamą vairavimo mokyklą, tam kad gauti galiojantį atitinkamą dokumentą, todėl prašo sumažinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimą ( teisės vairuoti transporto priemones) iki 6 mėnesių arba jos netaikyti.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri jam suteikė leidimą teikti pavėžėjimo paslaugas, kartu pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, pasą ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ko pasėkoje jam buvo suteiktas leidimas, verstis pavėžėjo veikla, todėl jis buvo įsitikinęs, jog gali vairuoti automobilį su turimomis Sakartvele išduotomis teisėmis. Anksčiau jau buvo nubaustas dėl to, kad vairavo, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, tada ir sužinojo, kad neturiu teisės vairuoti transporto priemonės su Sakartvele išduotu vairuotojo pažymėjimu. Šiuo atveju niekur mieste ar gatvėje nevažiavo, tiesiog kieme perstatė automobilį. Nurodė, kad pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėlto gailisi. Po pirmojo pažeidimo, jis Lenkijoje yra įvykdęs visus reikalavimus, susijusius su vairuotojo pažymėjimo gavimu, tai yra lankė kursus, išlaikė egzaminą. Teismui išaiškinus, jog skundžiamu nutarimu nėra paskirtas automobilio ar jo vertės konfiskavimas, pareiškėjas prašė neskirti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių ir baudą iki 200-300 eurų. Nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas 850-900 iki 1000 Eurų, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo V. J. skundas netenkinamas.
2. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
3. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Šis administracinis nusižengimas kvalifikuotas nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
4. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu..
5. Lietuvos Respublikos 1991 m. lapkričio 20 d. ratifikuotoje 1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šią konvenciją taikančios šalys pripažįsta a) visus nacionalinius vairuotojo pažymėjimus, surašytus atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašytus pažymėjimus, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, b) visus nacionalinius vairuotojo pažymėjimus, atitinkančius šios konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visus tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, atitinkančius šios konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžiančius vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. To paties Vienos konvencijos straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad straipsnio nuostatos neįpareigoja susitariančiųjų šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos susitariančiosios šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.
6. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punkte numatyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
7. Pažymėtina, jog vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.
8. Taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. 2013 m. sausio 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2018 m. balandžio 6 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Praėjus 7 mėnesių laikotarpiui nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo - 2018 m. lapkričio 27 d. – naujas vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas Sarkatvele, duomenų, jog V. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas dėl vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pareiškėjas. Kartu pažymėtina, jog laikotarpis nuo kada asmeniui buvo išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje iki jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra beveik 7 metų laikotarpis, buvo pakankamai ilgas tam, kad susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką, ir nustatyta tvarka pasikeisti jo pilietybės valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. visų šių veiksmų per minėtą laikotarpį neatliko.
10. Tiek skunde, tiek teisme Pareiškėjas teigė, jog buvo suklaidintas Lietuvos transporto saugos administracijos, kuri išdavė jam leidimą vairuoti transporto priemones, turint Gruzijos vairuotojo pažymėjimą. Jis kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo sustabdytas policijos ir jokių pretenzijų dėl turimo vairuotojo pažymėjimo jam nebuvo išsakyta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12720-2024, kurį V. J. skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui bei Vilniaus apygardos teismui, V. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl po 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-320-1121/2024 priėmimo, V. J. žinojo, jog Lietuvos transporto saugos administracijos išduotas jam leidimas vykdyti keleivių vežimo paslaugą, nesuteikia jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje su Gruzijoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, tačiau vis tiek nesikreipė į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas dėl vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo.
11. Bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. paaiškinimus, juos sugretinus su rašytine bylos medžiaga, byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pripažintina, kad Institucija pagrįstai pripažino, kad 2025 m. rugsėjo mėn. 12 d. 13 val. 23 min., vairavo automobilį LEXUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kas, kaip buvo minėta pirmiau, visiškai atitinka ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
12. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui išaiškinus Pareiškėjui, jog skundžiamu nutarimu nėra paskirtas automobilio ar jo vertės konfiskavimas, ginčas šioje byloje išliko dėl to, ar V. J. pagrįstai, teisėtai ir proporcingai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių ir 800 eurų dydžio bauda.
13. V. J. prašė neskirti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių ir sumažinti paskirtą 800 eurų baudą iki 200-300 eurų.
14. Pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
15. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025 m. spalio 10 d. nutarimu V. J. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 800 Eur dydžio baudą ir minimaliam 18 mėnesių terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
16. Konstatuotina, kad V. J. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.
17. Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė V. J. turėtų būti neskiriama ar švelninama. Pareiškėjo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, tai yra tai, kad vairuotojo pažymėjimas asmeniui yra reikalingas darbe, tai, kad netekus vairuotojo pažymėjimo sumažės jo darbo užmokestis ir kt., teismo vertinimu, nėra išskirtinės aplinkybės ir jos nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Pažymėtina, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.
18. Svarbu paminėti tai, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. daro administracinius nusižengimus, nes ne kartą baustas administracine tvarka, tai yra per penkerius metus V. J. 6 kartus baustas administracine tvarka už KET nusižengimus, mokesčių įstatymo pažeidimus, visos administracinės nuobaudos yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus jis padarė nepraėjus nė metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo). Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį V. J. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – vien tik baudos – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.
19. Be to, pažymėtina tai, kad tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalaus termino (aštuoniolikos mėnesių), ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas ir ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijos minimalaus 800 Eur dydžio baudos paskyrimas V. J. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, todėl Pareiškėjo skundas dėl Nutarimo netenkintinas ir 2025 m. spalio mėn. 10 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-24589-2025 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4,6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. spalio mėn. 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24589-2025 ( ROIK: 25284918486) nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.