Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atstovui R. J. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Judira“ atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Judira“ dėl skolos, kylančios iš patalpų nuomos sutarties, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo ieškinio dalyką sudarė piniginiai reikalavimai, atsiradę iš sutarties, visi ieškovo reikalavimai buvo grindžiami prie ieškinio pridėtais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl teismas bylą nagrinėdamas dokumentinio proceso tvarka 2017 m. balandžio 7 d. priimtu preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas keistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos reikšmingas faktines aplinkybes: 2016 m. sausio 11 d. ieškovas UAB „Talša“ su atsakovu UAB „Judira“ sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 504, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 100 Eur nuomos mokestį už kalendorinį mėnesį. Sutarties termino pabaiga 2017 m. sausio 11 d. (34-38 b.l.). 2016 m. birželio 13 d. atsakovas pateikė prašymą ieškovui nutraukti negyvenamųjų patalpų sutartį nuo 2016 m. liepos 1 d. (43 b.l.). Ieškovas atsakovui rašytinės formos atsakymo į pateiktą prašymą nepateikė. 2017 m. gegužės 1 d., jau po ieškinio priėmimo teisme, atsakovas ieškovui sumokėjo 154,95 Eur (92 b.l.).

Pagal sudarytos nuomos sutarties nuostatas sutartis anksčiau termino gali būti nutraukta nesant kitos šalies kaltės abipusiu susitarimu (5.3 punktas), taip pat vienašališkai kitą šalį įspėjus prieš 90 dienų (5.4 punktas).

Byloje iš esmės nekyla ginčas, kad šalys sudarė terminuotą negyvenamų patalpų nuomos sutartį ir, kad ši sutartis pasibaigė anksčiau numatyto termino. Tačiau šalys iš esmės nesutaria, kokiu pagrindu pasibaigė jų sudaryta sutartis.

Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovui 2016 m. birželio 13 d. pateikus prašymą dėl sutarties nutraukimo ieškovas su tokiu sutarties nutraukimu sutiko, t.y. ieškovas sutiko, kad sutartis būtų nutraukta, kaip ir prašė atsakovas, nuo 2016 m. liepos 1 d. Atsakovui ir po 2016 m. liepos 1 d. naudojantis patalpomis ilgiau nei dešimt dienų sutartis tapo neterminuota ir galėjo būti nutraukta tik kaip neterminuota šalių sutartis. Todėl atsakovui išsikrausčius 2016 m. rugsėjo mėnesį, jis turi ieškovui sumokėti 200 Eur netesybas (dviejų nuomos mėnesių kainą).

Atsakovas su ieškovo pozicija nesutinka ir nurodo, kad sutartis niekada neterminuota netapo, ji pasibaigė sutarties 5.4 punkte nurodytais pagrindais 2016 m. rugsėjo viduryje, kada ir išsikraustė atsakovas, t.y. nuo 2016 m. birželio 13 d. praėjus 90 dienų, kaip ir numatyta sutartyje. Atsakovo atstovas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad pateikus 2016 m. birželio 13 d. prašymą UAB „Talša“ atstovė (administratorė) nurodė, kad sutartis gali būti nutraukta tik ieškovą įspėjus prieš 90 dienų, todėl atsakovas nuo jo prašymo pateikimo 2016 m. birželio 13 d. praėjus 90 dienų išsikraustė iš patalpų ir jas perdavė ieškovui.

Taip pat atsakovas pažymėjo, kad skolą už komunalines paslaugas ir nuomos mokestį 154,95 Eur atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 2017 m. gegužės 1 d. Todėl atsakovas laiko, kad sumokėjus skolą ir nesant pareigos mokėti netesybų atsakovas ieškovui nėra skolingas.

Dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindų.

Teismas tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį kvalifikuoja kaip nuomos teisinius santykius, kuriems yra taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos (CK XXVIII skyriaus pirmas skirsnis), specialios CK XXVIII skyriaus septinto skirsnio normos ir šalių sudaryta sutartimi nustatytos normos. Taip pat aiškinant sutarties šalių teises ir pareigas jos turi būti aiškinamos vadovaujantis ir bendrosiomis sutarčių aiškinimo ir sutarčių vykdymo normomis. CK 6.198 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o CK 6.200 straipsnis nurodo, kad šalys privalo vykdyti sutartis ne tik tinkamai ir sąžiningai, tačiau vykdydamos sutartį jos privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas laiko, kad šalių sudaryta nuomos sutartis atsakovo prašymu buvo nutraukta nuo 2016 m. liepos 1 d. šalių susitarimu. Teismas, vertindamas tokią ieškovo poziciją, laiko, kad ji neatitinka nei šalių sudarytos sutarties sąlygų, nei byloje esančių įrodymų. Pagal sutarties 5.3 punktą sutartis gali būti nutraukta abiem šalims susitarus. Teismas pažymi, kad susitarimas dėl sutarties sąlygų vykdymo yra abiejų šalių išreikšta ir kitai šaliai suprantama valia, kuria šalys nustato aplinkybes ir sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Talša“, gavusi 2016 m. birželio 13 d. prašymą sutartį nutraukti nuo 2016 m. liepos 1 d., tokį prašymą akceptavo ir atsakovas turėjo suprasti, kad sutartis yra nutraukiama nuo paprašytos datos (2017 m. birželio 19 d. posėdžio garso įrašas nuo 29 min. iki 32 min.).

Kaip minėta, pasiektame susitarime turi būti galima nustatyti abiejų šalių suderintą valią ir kokių pasekmių šalys siekia. CK 6.173 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tylėjimas arba neveikimas savaime nereiškia akcepto priėmimo, nes akceptas priimamas pareiškimu apie priėmimą arba kitokiu elgesiu, kuriuo pareiškiamas akcepto priėmimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas gavęs atsakovo prašymą kokiais nors savo veiksmais ir kokiu nors pranešimu pateiktą prašymą akceptavo ir apie tai buvo aišku, arba tai galėjo numatyti atsakovas. Priešingai - atsakovas paaiškino, kad administratorė nurodė, jog sutartis galės būti nutraukta tik po 90 dienų. Nors atsakovui patalpos jau nebuvo reikalingos ir jomis jis nesinaudojo, patalpas pridavė ir raktą grąžino paėjus 90 dienų terminui. Todėl teismas atmeta ieškovo argumentus, kad UAB „Talša“ tylėjimu su teikiamu prašymu sutiko ir nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2016 m. liepos 1 d.

Teismui konstatavus, kad nesant duomenų apie šalių pasiektą bendrą suderintą sutarimą, atsakovui pateikus prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, sutartis galėjo pasibaigti sutarties 5.4 punkto pagrindu, t.y. nuomininkui nuomotoją įspėjus prieš 90 dienų. Būtent tokį sutarties nutraukimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Talša“ atstovo rašytame elektroniniame laiške aiškiai nurodoma, kad ieškovas laiko, jog sutartis nutraukiama pagal 5.4 punkto nuostatas, t.y. įspėjus prieš 90 d. ir buvo nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. (76 b.l.). Sutarčiai pasibaigus minėtu pagrindu ieškovas atsakovui išrašė apmokėti sąskaitas (85,87 b.l.).

Teismui ieškovo tylėjimą, gavus atsakovo prašymą nutraukti sutartį, nelaikant abiejų šalių sudarytu susitarimu dėl sutarties nutraukimo, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog šalys sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2016 d. liepos 1 d. Vertinant šias aplinkybes teismas laiko, kad atsakovas, pranešdamas ieškovui apie sutarties nutraukimą, veikė laikydamasis sutarties sąlygų, sutartis pasibaigė praėjus 90 dienų nuo pranešimo pateikimo ieškovui ir atsakovui neatsiranda pasekmės, numatytos sutarties 5.5 punkte, t.y. mokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 200 Eur netesybų pagal sutarties 5.5 punktą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas tokią išvadą daro ir vertindamas ieškovo poziciją viso proceso metu. 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovas teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo prašė išieškoti iš atsakovo skolą, tačiau minėtų 200 Eur netesybų išieškoti neprašė. Minėtame 2016 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške ieškovo atstovas, kuris nurodė, kad sutartis nutraukta 5.4 punkto pagrindu ir baigėsi 2016 m. birželio 13 d. taip pat nurodė, kad skolos neapmokėjus iki 2016 gruodžio 6 d. ieškovas kreipsis į teismą ne tik dėl skolos, tačiau ir netesybų priteisimo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui neatsiskaičius laiku ieškovas patyrė papildomų sąnaudų, turėjo papildomai dirbti buhalterė, administratorė ir įmonės teisininkas - rengti dokumentus, dalyvauti posėdyje užuot dirbus kitus įmonei naudingesnius darbus. Būtent todėl ieškovas teismui pateikdamas ieškinį ir prašo priteisti 200 Eur netesybų, kurių neprašė išieškoti teismo įsakymu (2017 m. birželio 19 d. posėdžio garso įrašas nuo 40 min. iki 41 min.).

Teismas šiame kontekste pažymi, kad teisės normomis yra sukuriama teisinė tikrovė, kurioje jos dalyviams (šiuo atveju šalims) atsiranda teisiniai padariniai. Tai reiškia, kad konkretų teisinių padarinių ir pasekmių turinį nulemia teisinio santykio specifika ir to santykio esmė, tačiau ši situacija negali būti aiškinama atvirkščiai, t.y., kad pagal siekiamus padarinius šalys pasirenka kokia teisinė tikrovė tarp šalių yra sukurta. Ieškovo teisė į netesybas atsiranda iš to, kokiu pagrindu pasibaigė nuomos sutartis, ar esant sutarties pažeidimui, ar be sutarties pažeidimo. Sutarties pasibaigimo pagrindas nulemia, ar ieškovas gaus netesybas, ar jų negaus, tačiau ieškovas pats negali pasirinkti kokiu pagrindu pasibaigė sutartis, priklausomai nuo to, ar ieškovas nori gauti netesybas ar nenori. Netesybos, kaip sutarties pažeidimo pasekmė, atsiranda tik iš sutarties pažeidimo fakto ir ji negali būti siejama su kitomis aplinkybėmis, tokiomis kaip ieškovo darbuotojų laiko sąnaudos, atsitraukimas nuo kitų darbų ir pan.

Apibendrinant aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog šalys sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2016 m. liepos 1 d., šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2016 m. rugsėjo 13 d., atsakovas laikėsi numatytų sąlygų ir jam neatsiranda pareiga mokėti sutarties 5.5 punkte numatytos dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, todėl teismas šioje dalyje ieškovo ieškinį sprendžia atmesti.

Dėl kitų ieškovo ieškinio reikalavimų.

Šalys bylos nagrinėjimo eigoje pripažino ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po bylos iškėlimo atsakovas ieškovui 2017 m. gegužės 1 d. pavedimu sumokėjo 154,95 Eur skolą už komunalinius mokesčius ir nuomą (92 b.l.). Teismas pripažįsta, kad šis ieškovo reikalavimas buvo teisėtas bei pagrįstas ir kilo iš šalių sudarytos nuomos sutarties, tačiau atsakovui jį įvykdžius po preliminaraus sprendimo priėmimo, teismas sprendžia priimant galutinį sprendimą šios sumos ieškovui nepriteisti (CPK 430 straipsnio 9 d.).

Atsakovui laiku neįvykdžius prievolės atsiskaityti su ieškovu iš jo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki skolos sumokėjimo 2017 m. gegužės 1 d. už 154,95 Eur sumą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovas kreipėsi į teismą 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Tiek pareiškimas, tiek vėliau pareikštas ieškinys yra susiję su tos pačios ieškovo pažeistos subjektinės teisės tęstiniu gynimu, todėl teismas palūkanas priteisia nuo 2016 m. gruodžio 20 d.

Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Teismas spręsdamas šį ieškovo reikalavimą pažymi, kad minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Teismas vertindamas, kad abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys - verslo subjektai, patalpos buvo nuomojamos atsakovo komercinei veiklai vykdyti, sprendžia, kad šio įstatymo nuostatos gali būti taikomos bylos šalims.

Šio įstatymo 7 straipsnis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be minėtos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Šis įstatymas numato neįrodinėtiną 40 Eur sumą, tuo atveju, jei kita šalis praleido įvykdyti iš komercinės sutarties kylančią prievolę ir kreditorius turi teisę gauti palūkanas. Teismui konstatavus, kad ieškovas turi teisę į įstatyme (civiliniame kodekse) numatytas palūkanas, vertindamas tai, kad šalys ir jų sutartis atitinka minėto įstatymo 1 straipsnio reikalavimus sprendžia šį ieškovo reikalavimą tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti 154,95 Eur skolą, 200 Eur netesybų ir 40 Eur išieškojimo kompensaciją. Nors teismas galutiniu sprendimu 154,95 Eur skolos ieškovui sprendė nepriteisti, nes atsakovas skolą sumokėjo po preliminaraus sprendimo priėmimo, teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas laiko, kad šioje dalyje ieškovo ieškinys yra patenkintas 100 proc. Teismui atmetus ieškinį dėl 200 Eur priteisimo, teismas laiko, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 49 procentais ir atmestas 51 procentu (bendra ieškinio suma 394,95 Eur, pagrįsta reikalavimo dalis 194,95 Eur, atmesta reikalavimo dalis – 200 Eur). Ieškovas patyrė 8 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (2, 49 b.l.), todėl ieškovui priteistina 3,92 Eur (8 Eur x 49 proc.) žyminio mokesčio.

Atsakovas prašė priteisti 70 Eur advokato padėjėjai sumokėtų išlaidų. Atsakovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą (88,89 b.l.). Kaip minėta, CPK 98 straipsnis numato galimybę šaliai priteisti atstovavimo išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Tiek dalyvavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek procesinių dokumentų rengimas yra vertinamas kaip advokato ar advokato padėjėjo atstovavimas.

Pagal CPK 56 straipsnio 1 ir 2 dalis juridinio asmens, koks ir yra atsakovas, atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. CPK 57 straipsnio 3 dalis nurodo, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Taigi, atstovavimo pagrindas, iš kurio kyla ir teisė prašyti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra su advokato padėjėju sudaryta atstovavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, civilinė byla Nr. 3K-3-212-219/2015, formuojanti praktiką, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, iš esmės yra nurodžiusi, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos pagal sudarytą atstovavimo sutartį su CPK numatytais atstovavimo teisę turinčiu subjektu (advokatu ar advokato padėjėju). Taigi, teismas iš esmės nurodė, kad kiekvienas iš šių elementų yra būtinas, tačiau savaime nepakankama sąlyga priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tik esant abiem sąlygom 1) atstovaujant CPK numatytam subjektui pagal su 2) juo sudaryta pavedimo (atstovavimo) sutartį šalis gali tikėtis, kad jai bus priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad teikdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atstovavimo sutarties pateikti negali (2017 m. birželio 19 d. posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 5 min. iki 1 val. 6 min.). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovo atstovas prašymų ir papildymų stadijoje prašymo sudaryti sąlygas pateikti atstovavimo sutartį taip pat nepateikė. Nors pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas yra nurodomas nagrinėjamos bylos numeris, tačiau atsakovui nepateikus atstovavimo sutarties su advokato padėjėju, teismas negali nustatyti atstovavimo santykių realumo, todėl teismas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžia netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“, juridinio asmens kodas 144806535, naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovė „Judira“, juridinio asmens kodas 304147157, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už 154,95 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. gruodžio 20 d.) iki šios sumos sumokėjimo (2017 m. gegužės 1 d.) ir 3,92 Eur (tris eurus devyniasdešimt du centus) žyminio mokesčio.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.