Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-09 · Byla Nr. ATP-367-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3-325/2014Nutarimas · 2014-03-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-367-557/2014Nutartis · 2014-06-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
ATP-367-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00630-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-367-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00630-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.1.; 45.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo G. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2013-10-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. spalio 26 d. 17.40 val. Vytauto g. 51 Palangoje vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,83 ‰ neblaivumo laipsnis, pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę ten, kur tai trukdė transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (ant šaligatvio). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 155.5, 155.10 punktų reikalavimus. Tokie G. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutarimu pripažino G. B. kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. ir skyrė jam 2500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pripažino kaltu pagal ATPK 124¹ str. 4 d. ir skyrė jam 200 Lt dydžio baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą dalyje, kuria jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., ir šioje dalyje administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kitoje dalyje Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, jog sutinka ir pripažįsta, kad jis 2013-10-26 d. apie 17.40 val. Vytauto g. 51 Palangos m. pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ten, kur tai trukdė transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (ant šaligatvio), tuo pažeisdamas ATPK 124¹ str. 4 d., tačiau nesutinka su Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimu dalyje, t. y. dėl to, kad jis neva transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,83 ‰). Laiko, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nutarimą grindė vien tik prieštaringais liudytojų parodymais, nepašalindamas esminių prieštaravimų, nevertino kitų įrodymų, dėl ko daro išvadą, kad nutarimas dalyje nėra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, kas reiškia, kad aukštesnysis teismas turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą nutarimą dalyje panaikinti ir priimti naują nutarimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, neturėjo pakankamai neginčijamų įrodymų, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, dėl ko teismas iš esmės pažeidė ATPK 284 str., nes teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, imperatyviai įpareigojamas nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu.

Nagrinėjant bylą iš esmės jis nurodė, kad iki automobilio pastatymo neleistinoje vietoje alkoholio nebuvo vartojęs, o alkoholį pavartojo tik tuomet, kai 2013-10-26 grįždamas iš Klaipėdos m. viršijo greitį ir tai užfiksavo greičio matuoklis. Atvykęs į Palangos m. buvo susijaudinęs ir šoko būsenoje, jautė stiprius galvos skausmus, dėl ko nusipirko ir išgėrė degtinės. Tik po to, kai pavartojo alkoholinius gėrimus, jį prie automobilio sulaikė policijos pareigūnai, kurie ir pristatė į policijos komisariatą. Teisme patvirtino, kad paaiškinimą rašė savo ranka, kai buvo išleidžiamas iš policijos komisariato (2013-10-27 d. apie 01.00 val.), tačiau rašant paaiškinimą jis nesuprato savo veiksmų reikšmės, nes dar buvo girtas. Teismas pripažino įrodymu jo surašytą paaiškinimą, kuriame jis pripažino išgėręs 250 g degtinės, tačiau šis paaiškinimas turėjo būti įvertintas kritiškai, nes jo surašytas turinys prieštaravo kitoms faktinėms aplinkybėms. O būtent, paaiškinime nurodyta, kad „Palangoje išgėriau alkoholio prie Suros, sesuo paskambino SOS vaikui. Prasidės temperatūra. Aš buvau išgėręs, ruošiausi pasilikti Palangoje, bet teko važiuoti gelbėti vaiką iš padėties. Sustojau bažnyčioje pasimelsti. Sustojau ant šaligatvio, nes pradėjo lyti. Sustojau ant šaligatvio. Išgėręs buvau 250 ml degtinės. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailiuosi, daugiau tai nepasikartos“. Iš paaiškinimo teksto galima konstatuoti, kad jis nebuvo tokios būsenos, kad būtų galėjęs suprasti rašomą tekstą. Jau sulaikant, policijos pareigūnai P. B. ir A. K. patvirtino, kad ką jis sakė, nelabai buvo galima suprasti. Teisme apklausta liudytoja D. B. (jo sesuo) patvirtino, kad turi dviejų metų amžiaus dukrą, tačiau vaikas tą dieną nesirgo ir temperatūros neturėjo, o ir brolis jai neskambino į mobilųjį telefoną. Teismui buvo pateiktos mobiliųjų telefonų abonentų, naudojamų jo ir D. B., išklotinės, iš kurių aiškiai matyti, kad jie tarpusavio kontaktų laikotarpyje nuo 2013-10-26 iki 2013-10-27 neturėjo. Tiek jis, tiek institucijos atstovas negalėjo pateikti jokių duomenų apie Šurą, pas kurią neva jis ir buvo vartojęs alkoholio. Iš to seka, jis paaiškinimą surašė neadekvačios būsenos, surašytas turinys nepatvirtina faktinių aplinkybių, dėl ko teismas turėjo ir privalėjo šį paaiškinimą vertinti kritiškai.

Teismas nevertino institucijos pateiktos įvykio apskaitos kortelės, iš kurios matyti, kad įvykio pranešėjas yra policijos pareigūnas A. K., įvykio laikas 2013-10-26 17.40 val., o įregistravimo laikas 2013-10-26 19.45 val. Prie aplinkybių kortelėje nurodyta, kad „Į Palangos m. P K iš viešos vietos gatvės, adresu Palanga Vytauto g. 51, pristatytas neblaivus, kai nustatytas 1,83 prom. pil G. B., gim. 1982-09-10, kuris svirduliavo, negalėjo paeiti, sunkiai orientavosi aplinkoje. LR ATPK 178 str. 1 d. ROIK 07-13-7924995“. Ir tik prie aplinkybių papildomai nurodyta „Iš viešosios vietos pristatytas neblaivus asmuo, įtariamas padaręs KET pažeidimą“. Teismas nevertino ir policijos pareigūno A. K. 2013-10-26 surašyto tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta „<..> prie bažnyčios Vytauto g. 51 Palanga, prie įėjimo į bažnyčią pastebėjome a/m „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ant šaligatvio, prie pat įėjimo į bažnyčią, trukdė pėsčiųjų eismui. Privažiavus prie minėto a/m šalia stovėjo vyriškis, atsidaręs a/m dureles, kuris norėjo lipti į šį a/m <...>“. Taigi, tiek įvykio apskaitos kortelėje, tiek policijos pareigūno A. K. nurodytos aplinkybės patvirtino jo parodymus, kad šis nevairavo automobilio būdamas neblaivus, o sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą buvo ATPK 178 str. 1 d. numatytu pagrindu, t. y. dėl girto pasirodymo viešoje vietoje.

Jeigu policijos pareigūno A. K. pradinė įregistruota įvykio aplinkybė buvo dėl jo padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., ir tai jis pats nurodė savo 2013-10-26 tarnybiniame pranešime, tai tuomet policijos pareigūnas P. B. savo 2013-10-26 tarnybiniame pranešime nurodė priešingas aplinkybes, kad „<...> pastebėjome automobilį „Nissan Primer“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris sustojo ant šaligatvio prie įėjimo į bažnyčią, trukdė pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui. Tarnybiniu automobiliu apsisukus ties Kretingos - Vytauto gatvių sankryža ir privažiavus prie minėto automobilio, prie jo atsidaręs vairuotojo dureles stovėjo vyriškis, prisistatęs kaip automobilio savininkas G. B. <...> G. B. paaiškino, kad užvažiavo ant šaligatvio, nes norėjo eiti į bažnyčią pasimelsti“. Šis pareigūnas tarnybiniu pranešimu konstatavo, kad jis pažeidė KET 14, 155.10, 155.5 punktų reikalavimus, dėl ko surašytas ATP protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d. Šio pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas vertintinas kritiškai. Visų pirma, vienas pareigūnas (A. K.) tarnybiniame pranešime nenurodo fakto, jog matė jį vairuojantį automobilį, o priešingai, šio pareigūno tarnybinio pranešimo teisiniu ir faktiniu pagrindu įregistruotas faktas, jog jis pažeidė ne Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o ATPK 178 str. 1 d., o dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis yra tik „įtariamas“. Nors pareigūnas P. B. savo 2013-10-26 tarnybiniame pranešime nurodė, kad surašytas ATP protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d., tačiau kortelės apskaitoje įregistruotas įvykis šios aplinkybės nepatvirtina. Dar daugiau, nors P. B. savo 2013-10-26 tarnybiniame pranešime nurodė, kad tą pačią dieną, t. y. 2013-10-26 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d., tačiau iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti, kad protokolas buvo surašytas tik sekančią dieną, t. y. 2013-10-27. Iš nurodytų aplinkybių seka išvada, kad pareigūnas P. B. savo 2013-10-26 tarnybinį pranešimą surašė jau po to, kai pareigūno A. K. 2013-10-26 tarnybinis pranešimas buvo įregistruotas, o įvykio apskaitoje įregistruotos kitos aplinkybės, nei buvo nurodyta P. B. tarnybiniame pranešime. Yra akivaizdu, kad P. B. tarnybiniame pranešime nurodoma faktinė aplinkybė „surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas“ prieštarauja šio protokolo surašymo momentui, nes pats protokolas buvo surašytas tik kitą dieną, t. y. 2013-10-27. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad rašydami tarnybinius pranešimus pareigūnai A. K. ir P. B. galimai „nesusitarė“, kokias gi faktines aplinkybes reikia nurodyti bei kokią teisinę atsakomybę reikėtų jam taikyti. Todėl daugiau yra faktinių aplinkybių, kad jis automobilio, būdamas neblaivus, nevairavo, o ir pareigūnai A. K. bei P. B. nematė ir negalėjo matyti, kaip jis automobilį vairavo, nes pats automobilis jau buvo pastatytas ir stovėjo neleistinoje vietoje (ant šaligatvio).

Prieštaravimai tarp policijos pareigūnų iškilo ir bylą nagrinėjant teisme. Jeigu apklausiamas A. K. jau tvirtino, kad matė jį vairuojantį automobilį, tuo paneigdamas savo tuoj po įvykio surašytą tarnybinį pranešimą ir įregistruotą įvykį, tai šis pareigūnas (A. K.) nurodė ir papildomai, kad kol P. B. aiškinosi įvykį, jis buvo nuėjęs į bažnyčią, neva kalbėjęs su ten buvusiais asmenimis, kurie paaiškino, kad į bažnyčią jis buvo atėjęs, meldėsi ir paliko saują pinigų. Apklausiamas pareigūnas P. B. nurodė priešingai, kad nematė, jog jo kolega buvo nuėjęs į bažnyčią. Jeigu tikėti policijos pareigūnų A. K. ir P. B. teisme duotais parodymais, tuomet pagal juos seka taip, kad jie, tarnybiniu automobiliu važiuodami į įvykio vietą, pamatė jo vairuojamą ir statomą ant šaligatvio automobilį, po ko, šiems apsisukus ir privažiavus prie jo, jį sulaikė. Tačiau pagal A. K. parodymus, jis dar suspėjo nueiti į bažnyčią ir pasimelsti, nors šios aplinkybės nepatvirtino pareigūnas P. B., nurodydamas priešingai, kad jis tuoj pat buvo sulaikytas. Tad belieka klausimas, kuris gi iš pareigūnų teisme davė teisingus parodymus, nors teismas šių prieštaravimų nepašalino.

Vertinant surinktų administracinėje byloje įrodymų visetą, galima padaryti išvadą, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis P. B. neturėjo ir negalėjo turėti pakankamai duomenų apie neva G. B. padarytą teisės pažeidimą, priešingai, nagrinėjant administracinę bylą teisme paaiškėjo esminiai prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepašalino leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bet nutarime buvo išdėstytos aukščiau aptartos, viena kitai prieštaraujančios aplinkybės. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas turėtų padaryti išvadas, kad vien tik liudytojo pareigūno P. B. parodymai negali būti pakankamu pagrindu apkaltinti jį tuo, ko jis nepadarė, nes surinktų duomenų visuma vis tiek duoda pakankamą pagrindą atsirasti pagrįstai abejonei. Kitų tiesioginių įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., teismui pateikta nebuvo, priešingai, įvykio apskaitos kortelėje buvo fiksuotas pažeidimas, numatytas ATPK 178 str. 1 d., dėl ko iš esmės liko nepaneigti jo paaiškinimai, duoti teisme, ir tuo pačiu jo skundo argumentai. Iš to seka, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų padaryti išvadai, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, dėl ko administracinėn atsakomybėn dalyje jis patrauktas bei administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, t. y. nesurinkus pakankamai neginčijamų bei patikimų įrodymų. Kadangi iškilo pagrįsta abejonė dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, jo atžvilgiu administracinė teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., nutrauktina nesant įvykio ir sudėties.

Be to, 2014 m. kovo 31 d. nutarime neteisingai konstatuota, jog jis neva yra nedirbantis. Priešingai, jo darbo vieta yra „O.“, dirba autošaltkalvio pareigose ir nutarimo priėmimo momentu tai buvo jo darbo vieta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. B. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas G. B. kaltu, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors G. B. kategoriškai neigia, kad jis kaltinime inkriminuotu laiku vairavo automobilį būdamas neblaivus, teismo posėdyje (b. l. 68-70) nurodė, kad alkoholį vartojo tik po to, kai ant šaligatvio pastatė aumobilį, tačiau tokia jo versija paneigta kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. liudytojų policijos pareigūnų parodymais, G. B. pirminiu paaiškinimu, kita bylos medžiaga.

Iš byloje esančio pirminio G. B. paaiškinimo (b. l. 7), surašyto jo paties, matyti, jog jis pripažino vairavęs automobilį būdamas išgėręs degtinės. Byloje nėra jokių duomenų, to nenurodo ir G. B., kad jį kas nors būtų vertęs prisipažinti kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo pirminiu paaiškinimu, kurį jis savo parašu patvirtino esant teisingu. Kartu pastebėtina, jog paaiškinimas surašytas pakankamai rišliu ir gerai suprantamu tekstu, užpildyti G. B. anketiniai duomenys, todėl sutikti su G. B. teismo posėdyje (b. l. 68-70) iškelta versija, kad rašydamas paaiškinimą jis neva nesuvokė savo veiksmų, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad G. B. dėl kokios tai ligos, būdamas išgėręs, nesuvokia ir negali valdyti savo veiksmų. O tai, kad G. B. paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl jo sesers vaiko ligos, kas neva privertė G. B. sėsti esant neblaiviam už vairo, nepasitvirtino, nereiškia, kad visos jo paaiškinime nurodytos aplinkybės yra išgalvotos. Pastebėtina, jog vairuotojai, kurie vairuoja būdami neblaivūs, pakankamai dažnai kaip vieną iš priežasčių, neva privertusių juos sėsti už vairo esant neblaiviems, nurodo šeimos narių sveikatos pablogėjimą, tokiu būdu siekdami bent iš dalies sušvelninti savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmes.

Kartu pastebėtina, jog Institucija neprivalėjo aiškintis ir pateikinėti duomenų apie neva G. B. paaiškinime (b. l. 7) nurodytą asmenį „Sura/Šura“, kadangi iš paaiškinimo matyti, jog G. B. paaiškinime kalbėjo ne apie kokį tai asmenį, o apie tai, kad Palangoje išgėrė alkoholio prie jūros.

Liudytojai policijos pareigūnai A. K. bei P. B. teismo posėdyje (b. l. 70-72, 72-73) taip pat nurodė, jog pravažiuodami pro šalį matė, kaip pažeidėjas G. B. važiavo automobiliu ant šaligatvio prie Palangos bažnyčios. Nors liudytojas policijos pareigūnas A. K. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nenurodė matęs važiuojančio automobilio (tai jis teismo posėdyje paaiškino tuo, jog tarnybiniame pranešime surašė tai, kas jam atrodė tikslinga, b. l. 70-72), kitas policijos pareigūnas P. B. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 6) šią aplinkybę pažymėjo nurodydamas, kad vykdami apžiūrėti įvykio vietą pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą, važiuojant Vytauto g., ties Vytauto g. 51 namu pastebėjo automobilį „Nissan Primera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo ant šaligatvio prie įėjimo įbažnyčią. Iš to seka, jog pareigūnas P. B., pravažiuodamas pro šalį, matė, kaip G. B. vairuojamas automobilis sustojo, o ne kad pravažiuojant automobilis jau stovėjo. Iš liudytojų policijos pareigūnų A. K. bei P. B. teismo posėdyje (b. l. 70-72, 72-73) duotų parodymų taip pat matyti, jog jie iš karto apsisuko ir privažiavo prie G. B., kitų asmenų automobilyje nebuvo.

Netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad policijos pareigūnai siekia melagingai apkalbėti G. B.. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats G. B.. O tai, kad policijos pareigūnų parodymuose yra neesminių neatitikimų ar įforminant pažeidimą buvo padarytos techninės klaidos, neduoda pagrindo nesivadovauti jų parodymais.

Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju esminės reikšmės G. B. kaltės klausimui neturi pareigūno A. K. nurodyta (b. l. 70-72) aplinkybė, kad jis buvo nuėjęs į bažnyčią ir jam aplinkiniai papasakojo, jog G. B. buvo atėjęs į bažnyčią pasimelsti ir davė pinigų. Akivaizdu, jog jeigu pareigūnai iš karto po vairavimo G. B. sulaikė, to jis po sulaikymo padaryti negalėjo, vienok G. B. į bažnyčią galėjo nueiti dar prieš tai, kai sėdo už vairo ir jį policijos pareigūnai pastebėjo vairuojantį.

Apeliantas įžvelgia neatitikimų ir įvykio apskaitos kortelėje (b. l. 78-80) įregistruojant įvykį. Anot jo, pareigūnas A. K. jo veiksmuose įžvelgė tik ATPK 178 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau tokius jo samprotavimus paneigia toje pačioje įvykio apskaitos kortelėje nurodyta aplinkybė, kad asmuo įtariamas padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be to, priešingai negu teigia apeliantas, pareigūnas A. K. ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 5) kalba apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ne apie viešosios tvarkos pažeidimą.

G. B. kaltės klausimui taip pat neturi esminės įtakos pareigūno P. B. surašyto tarnybinio pranešimo data „2013-10-26“. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2013-10-27, t. y. po to, kaip nurodė pareigūnai (b. l. 70-73), kai G. B. išblaivėjo. G. B. savo paaiškinimą taip pat surašė po išblaivėjimo (b. l. 7), t. y. 2013-10-27. Kadangi pareigūno P. B. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog iš G. B. paimtas paaiškinimas, darytina pagrįsta išvada, jog ir šio pareigūno tarnybinis pranešimas surašytas ne 2013-10-26, o 2013-10-27, po G. B. išblaivėjimo. Tokiai išvadai pagrindo duoda tai, jog jeigu pareigūnas tarnybinį pranešimą būtų surašęs dar 2013-10-26, jis nebūtų nurodęs, kad iš G. B. paimtas paaiškinimas, nes tada jis dar nebūtų galėjęs žinoti, ar G. B. sutiks rašyti paaiškinimą. Pastebėtina ir tai, jog nors skundžiamo nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta aplinkybė, kad G. B. yra niekur nedirbantis, o jis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad dirba UAB „O.“ autošaltkalviu ir nutarimo priėmimo momentu tai buvo jo darbo vieta, šis teismo padarytas apsirikimas vertintinas kaip juridiškai nereikšminga klaida, neturinti įtakos apelianto G. B. veikos teisiniam vertinimui.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir G. B. kaltės klausimu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai G. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

G. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas