- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-1724-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02151-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Luodė“, V. B.
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-442-598/2012 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui L. K., tretiesiems asmenims UAB „Luodė“, V. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 1-5) ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu, sudarytu dėl realaus grasinimo, ieškovės ir atsakovo 2001 m. gruodžio 16 d. pasirašytą paskolos raštelį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog atsakovą ir trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktą buvusį ieškovės sutuoktinį siejo ilgalaikiai asmeniniai ir verslo santykiai, kurių pagrindu atsakovas trečiajam asmeniui davė ginčijamame sandoryje nurodytą pinigų sumą, kuri buvo konfiskuota sulaikius trečiąjį asmenį dėl kontrabandos gabenimo. Kol trečiasis asmuo buvo kalinamas, atsakovas terorizavo ieškovę, reikalavo grąžinti pinigus, kol galiausiai privedė ieškovę prie streso būsenos, kuri ir sąlygojo ginčijamo sandorio sudarymą. Jokių pinigų šio sandorio pagrindu ieškovė negavo, valios sudaryti sandorį neišreiškė. Atsakovas apgavo ieškovę teigdamas, jog sandoris bus tik „saugiklis“, jog skolos klausimą atsakovas su trečiuoju asmeniu išspręs tarpusavyje. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė nedeklaravo sutartyje nurodytos sumos, neaptarė jos ir santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu (b.l. 124-131) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovės valstybei 10,20 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog prašomą pripažinti negaliojančia sutartį pasirašė būtent ieškovė, ginčijamas jos valios išraiškos faktas. Sutartimi ieškovė patvirtino pinigus gavusi, jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų ji nepateikė. Aplinkybes dėl grasinimų jos atžvilgiu ieškovė įrodinėja tik savo paaiškinimais ir liudytojų, kurių viena yra ieškovės duktė, kita- geriausia draugė, parodymais. Pastaroji teismui tik perpasakojo aplinkybes, sužinotas iš ieškovės, tuo tarpu ieškovės duktė taip pat tiesiogiai nedalyvavo sudarant sandorį, jos nurodytą stresinę ieškovės būseną galėjo sąlygoti ne tik konfliktai su atsakovu, bet ir sudėtinga tuometinio jos sutuoktinio padėtis. Faktą, jog atsakovą ir buvusį ieškovės sutuoktinį siejo tarpusavio santykiai, pastarasis proceso dalyvis paneigė. Reikšminga teismas laikė ir tą aplinkybę, jog kurį laiką - nuo 2002 m. iki 2009 m.- verslo santykiai siejo ieškovę su atsakovu, kas yra nesuderinama su ieškovės ieškinyje nurodytomis ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis. Ieškovė nenurodė, kokiu konkrečiu būdu pasireiškė atsakovo grasinimai. Aplinkybė, jog atsakovas grasino atimti nuomojamą vilkiko priekabą, negalėjo tapti pagrindu nepalankiam sandoriui sudaryti. Atsižvelgiant į tai, jog sandorio sudarymo metu ieškovės sutuoktinis buvo Olandijos kalėjime ir prašė atsiųsti pinigų, paneigia ieškovės argumentą, jog minėtos šalies valiuta jai nebuvo reikalinga. Aplinkybė, jog ieškovė nedeklaravo skolos, nepaneigia jos egzistavimo fakto. Tuo tarpu atsakovas paskolą deklaravo, paskolos sumos neatitikimus galėjo sąlygoti valiutų konvertavimo skirtumai. Kaip niekuo nepagrįstas atmestas ir ieškovės argumentas, jog atsakovas ją apgavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 134-137) ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
Dėl buvusio sutuoktinio įkalinimo, išgyvenimų dėl savo vaikų, atsakovo psichologinio spaudimo sandorio sudarymo metu apeliantė buvo pažeidžiama. Tai ir nulėmė apeliantei nepalankaus sandorio sudarymą. Teismas be pagrindo atmetė liudytojų, kurios patvirtino atsakovą naudojus psichologinį smurtą, parodymus.Apeliantė buvo priklausoma nuo atsakovo, kadangi nuomojo iš jo priekabą, kuri buvo jos pragyvenimo šaltinis.Nepagrįstas ir teismo argumentas, jog skolinti pinigai buvo reikalingi Olandijoje kalinčio buvusio apeliantės sutuoktinio padėčiai pagerinti. Sandoris buvo sudarytas 2001 m. gruodžio 16 d., tuo tarpu jau 2002 m. sausį buvęs apeliantės sutuoktinis grįžo iš įkalinimo įstaigos atlikęs visą bausmę. Paskolos sutartyje užfiksuotas tik pinigų gavimo, bet ne pinigų perdavimo faktas. Nors atsakovas ir pateikė teismui deklaracijos dokumentą, kuriame užfiksuota paskolos apeliantei suma, nėra aišku, kokio dokumento pagrindu skola susidarė, taip pat abejonių kelia ir skolos suma, kuri neatitinka tuometinio valiutų keitimo kurso. Kadangi ginčijamas sandoris buvo sudarytas apeliantei būnant santuokoje, preziumuotina, jog jos buvęs sutuoktinis žinojo apie sutarties egzistavimą ir taip pat yra atsakingas už dalies paskolos sumos grąžinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 155-156) atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertino.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Luodė“ (b.l. 153) ir V. B. (b.l. 158) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo sutinkantys su visais ginčijamo sprendimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje, kurioje ginčijamas civilinis sandoris, įrodinėtinų aplinkybių
Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija paskolos sandorį tvirtindama sandorio pagrindu negavusi jokių pinigų, sandorį sudariusi dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos, taip pat atsakovo jos atžvilgiu pavartotų neteisėtų veiksmų. Remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę poziciją. Šiuo atveju apeliantė privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios paneigtų jos valios sudaryti ginčijamą sandorį elementą. Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantė nenurodė jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kurie būtų galėję įtakoti apeliantės apsisprendimą sudaryti jos interesams akivaizdžiai prieštaraujantį sandorį. Šiuo aspektu reikšmingomis laikytinos kelios aplinkybės. Pirma, apeliantė nurodė, jog atsakovo psichologinis spaudimas tęsėsi ilgą laiką, jog atsakovas ją įtikinėjo sandorį esant „saugikliu“, užtikrinančiu, kad buvęs apeliantės sutuoktinis grįžęs iš įkalinimo įstaigos grąžins skolą atsakovui, kartu pripažindama, jog netrukus po sandorio sudarymo trečiasis asmuo grįžo iš įkalinimo įstaigos atlikęs visą bausmę. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejonės dėl to, kodėl apeliantė, ilgą laiką atsispyrusi jos nurodomam nepagrįstam atsakovo elgesiui, negalėjo palaukti kol buvęs vyras sugrįš ir pats išsiaiškins su atsakovu. Antra, byloje nėra jokių dalykinius atsakovo ir apeliantės sutuoktinio santykius patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu jos ir atsakovo tarpusavio verslo santykių, egzistavusių ilgą laiką po ginčijamo sandorio sudarymo, apeliantė neginčijo. Nurodytos aplinkybės vertintinos tiek kaip pagrindžiančios paskolos teisinių santykių galimybę, tiek kaip keliančios pagrįstas abejones dėl apeliantės pozicijos nuoseklumo. Nepagrįsti veiksmai priverčiant pasirašyti jos interesams prieštaraujantį sandorį, negalėjo neturėti įtakos vėlesniam apeliantės ir atsakovo bendravimui. Kiekvienas tokioje situacijoje atsidūręs protingas asmuo tolesnio bendravimo su jo atžvilgiu netinkamai pasielgusiu verslo partneriu metu būtų iniciavęs sprendimų, apginančių savo pažeistus interesus, priėmimą, tuo tarpu apeliantė ne tik beveik 10 metų neginčijo aptariamo sandorio, į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipdamasi tik po to, kai buvo inicijuotas kitas civilinis procesas dėl priverstinio sandoriu nustatytų įsipareigojimų įvykdymo, bet ir neįvardijo jokių savo veiksmų, kuriais ji ilgo tarpusavio bendravimo su atsakovu metu būtų siekusi išspręsti susiklosčiusią jai nepalankią situaciją. Trečia, akcentuodama priklausomybės nuo atsakovo dėl juos siejusių priekabos nuomos santykių faktą, apeliantė nepateikė jokių duomenų apie šių santykių specifiką ir sąlygas, kliūtis užsitikrinti analogiškus alternatyvius nuomos teisinius santykius arba spręsti konfliktus koreguojant nuomos santykių pagrindu egzistavusių periodinių finansinių prievolių apimtis.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog apeliantė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti egzistavus CK 1.91 straipsnyje nurodytas sąlygas.
Dėl liudytojų parodymų vertinimo ir ginčijamo sandorio turinio aiškinimo
Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas remiantis byloje apklaustų liudytojų parodymais. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, liudytojos yra susiję artimais ryšiais su apeliante, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Akcentuotina ir tai, jog nei viena iš jų tiesiogiai nedalyvavo sudarant ginčijamą sandorį, jų liudijimai apsiribojo aplinkybių, kurias joms atskleidė apeliantė, perpasakojimu, savo subjektyvios pozicijos dėl apeliantės elgesio išdėstymu. Kaip patvirtino pati apeliantė, nurodytas laikotarpis jai buvo itin sudėtingas dėl buvusio sutuoktinio problemų su teisėsauga, sunkios finansinės padėties, kurie ir galėjo sąlygoti stresinę apeliantės būseną. Be to, apeliantė ir be ginčijamo sandorio turėjo iš nuomos santykių kylančių finansinių įsipareigojimų atsakovui, todėl tiek jų bendravimas, tiek ir galimi atsakovo reikalavimai vykdyti prisiimtas prievoles, patys savaime negali būti vertinami kaip nepagrįsti, neteisėti atsakovo veiksmai. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai liudytojų parodymus įvertinti kaip netiesiogiai suinteresuotų asmenų subjektyvių įsitikinimų išdėstymą, kuris, nesant jokių papildomų ginčijamas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas apeliantės reikalavimus patvirtinančiu įrodymu.
Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog ginčijamame sandoryje nurodytos sumos realaus perdavimo faktą paneigia atitinkamos nuorodos sutarties tekste nebuvimas. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sandoris turi būti vertinamas ne tik lingvistiniu, bet ir teleologiniu bei sisteminiu aspektais. Kaip matyti iš ginčijamo sandorio turinio, jis suformuluotas įvardijant vienos šalies – apeliantės - prievoles, dėl ko sandoryje tiesiogiai neįvardinta atsakovo pareiga sandorio sudarymo metu ar iki jo sudarymo perduoti sandoryje nurodytą pinigų sumą. Tačiau vien atitinkamos atsakovo pareigos tiesioginis neįvardijimas negali paneigti esminio tokio pobūdžio sandorio sudarymo tikslo - pinigų perdavimo fakto ir pareigos juos grąžinti, t.y. paskolos teisinių santykių, rašytinio įforminimo. Be to, apeliantės nuoroda, jog pinigus ji gavo, sisteminiu požiūriu prilygintina pinigų perdavimo fakto patvirtinimui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo sandoris yra sudarytas apeliantei gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu, gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl prievolės pobūdžio civilinėje byloje dėl priverstinio sandorio vykdymo, tačiau negali turėti jokios įtakos reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teisėtumui ir pagrįstumui. Analogiškai vertintinas ir argumentas dėl atsakovo deklaruotos paskolos apeliantei sumos, kuris gali turėti reikšmės vertinant apeliantės prievolės atsakovui apimtį, tačiau, apeliantei nenurodžius jokių kitų šalis siejusių sutartinių paskolos santykių, leidžia atmesti prielaidą, jog deklaracijos duomenys galėjo būti pateikti ne ginčijamo sandorio pagrindu.
Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą apeliaciniam skundui atmesti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.