Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai S. L., jos įstatyminiam atstovui A. L., advokatui Mindaugai Kepeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. L. 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu S. L. buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu (priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo), taip pat nutarta, jog informaciją apie padarytą administracinį pažeidimą, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, tikslinga perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, dėl to, kad 2024 m. spalio 18 d., apie 20.40 val., Pajūrio - Debesų g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu S. L., vairuodama transporto priemonę „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir vykdydama manevrą iš kairės į dešinę, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taip su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas keleivis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. gegužės 5 d. gautas Institucijos persiųstas pareiškėjos S. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas dėl Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, jog S. L. 2024 m. spalio 18 d., apie 20.45 val., vairuodama automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Palangos plento ir pasuko į Pajūrio gatvę. Važiuodama apie 45 km/h greičiu vidurine eismo juosta, ji artėjo prie sankryžos su Debesų gatve. S. L. turėjo pasukti į dešinę, todėl prieš pradėdama posūkio manevrą, pasižiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodį ir pamatė iš toli nuo Palangos plento atvažiuojantį automobilį. Įvertinusi, kad buvo pakankamas atstumas iki jos vairuojamo automobilio, netoli sankryžos automobilis „Citroen“ parodęs posūkį ruošėsi važiuoti į dešinę pusę, bet nespėjo atlikti manevro, nes į galinį dešinį rėmą ir galinį ratą trenkėsi automobilis „Audi“. Į jos automobilio galą, rėmą ir galinį dešinį ratą atsitrenkė automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. G., kuris tuo metu važiavo ženkliai viršydamas leistiną greitį apie 76,2 km/h greičiu. Po smūgio jos automobilis tiesiai nuskriejo apie 40 metrų į priekį per visą sankryžą ir atsitrenkė į elektros stulpą jau už sankryžos. D. G. savo paaiškinime nurodė, kad jis važiavo Palangos pl. nuo Klaipėdos pusės suko ant viaduko link Tauralaukio. Tuo metu automobilių nebuvo, pravažiavęs viaduką matė, kad „Citroen“ automobilis stovi trečioje eismo juostoje ir rodė posūkio signalą į kairę pusę. Tuo metu automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas. Jis važiavo antra eismo juosta ir artėdamas prie sankryžos matė, kad jam jau degė žalias šviesoforo signalas. Būnant netoli sankryžos, automobilis „Citroen“ pradėjo važiuoti į dešinę pusę. Jis manė, kad automobilis pasiliks antroje eismo juostoje, todėl savo automobiliu persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, taip norėdamas apvažiuoti, tačiau „Citroen“ automobilis toliau tęsė važiavimą į dešinę pusę link pirmos eismo juostos. Matydamas, kad automobilis kelyje sukelia avarinę situaciją, jis pradėjo staigiai stabdyti. Kadangi sustabdyti nebespėjo, kliudė „Citroen“ automobilio dešinės pusės galinį sparną ir ratą. Po susidūrimo abu automobiliai nuslydo į sankryžą link Debesų g. Šio vairuotojo paaiškinimas visiškai nelogiškas, kadangi jo nurodytomis aplinkybėmis, jei automobilis „Citroen“ būtų stovėjęs prie sankryžos, tai turėjo daryti manevrą beveik 90 laipsniu kampu į dešinę, kad susidūrimas įvyktų specialisto išvadoje nurodytoje vietoje. Be to, KET 128 p. reikalauja: „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Iš D. G. paaiškinimo seka, kad jis, matydamas, kad automobilis keičia važiavimo kryptį, nevykdė minėto KET reikalavimo ir nemažino greičio bei nestabdė automobilio, o bandė jį apvažiuoti ir tuo sukėlė autoįvykį. Be to iš specialisto išvados matoma, kad jei jis nebūtų viršijęs leistino 50 km/h greičio, jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti savo automobilį neprivažiavęs susidūrimo vietos 23,7 m. atstumu. D. G. paaiškinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi specialisto išvadoje nustatytas susidūrimo mechanizmas tai akivaizdžiai paneigia, nors šioje išvadoje yra klaidingai nustatyta, kad smūgis buvo į kairį automobilio „Citroen“ galinį ratą. Išvadoje minima, kad buvo atsitrenkta į kairės pusės ratą, tačiau nuotraukose matoma, kad apgadintas galinis dešinysis ratas. S. L. prieš pradėdama manevrą į dešinę įsitikino, kad nei vienam vairuotojui, nepažeidžiančiam KET reikalavimų, neviršijančiam leistino greičio, nesudarys kliūčių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. G. nustatytas greitis 76,2 km/h, tačiau nevertinant susidūrimo metu ir nuvažiuojant į priekį nuo susidūrimo vietos prarastų kinetinių energijų dalių, todėl realiai greitis buvo žymiai didesnis ir S. L., pamačiusi atgaliniame veidrodyje dar toli artėjantį automobilį, negalėjo tikėtis, kad jis gali viršyti leistiną greitį dvigubai ir, kad ji galėtų jam sudaryti kliūtį. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teisme mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346- 699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35- 895/2017). Išimtis iš šios nuostatos gali būti tik tokia situacija, kai eismo įvykis sukeltas dėl dviejų eismo dalyvių abipusės kaltės, tačiau nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą patiria tik vienas iš jų. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo, nors ir yra eismo įvykio vienas iš kaltininkų, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir jį sukėlusios priežastys, aptariami kiekvieno eismo dalyvio veiksmų teisėtumo ir jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu klausimai, atsakoma į klausimus, ar konkretaus eismo įvykio dalyvio padarytas KET pažeidimas techniniu požiūriu buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti. Kita vertus, eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 474/2011, 2K-375/2014, 2K-204-895/2018). Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas. Pareiga įrodinėti baudžiamajame procese tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės. Draudžiama įrodinėjimą perkelti kaltinamajam (šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui). Tyrėjo atliktas specialisto išvados vertinimas prieštarauja cituotai teismų praktikai. Tokiu vertinimu įrodinėjimo pareiga yra perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, vairuotojo D. G. veiksmuose yra ANK 423 str. numatyto nusižengimo sudėtis, kadangi jo padaryti KET 127 ir 128 punktų reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t. y S. L. nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šioje byloje esanti specialisto išvada nėra patikima, kadangi kaip minėta joje minimas atsitrenkimas į kairį galinį automobilio „Citroen“ ratą, nors įvykio vietoje yra užfiksuota, kad pažeistas šio automobilio dešinysis ratas. Iki šiol automobilis „Citroen“ nėra remontuotas ir siekiant nustatyti objektyvias šio autoįvykio kilimo priežastis turėjo būti paskirta byloje teismo autotechninė ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui. Ekspertams pateikti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo panaikinti 2025 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą prieš S. L. nutraukti.

Pareiškėja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kažkiek atsimena įvykį. Jie važiavo iš Kalotės į Tauralaukį, sustojo Tauralaukyje prie sankryžos. Ji norėjo daryti manevrą į pirmą juostą, matė per veidrodėlį automobilį ant tilto. Ji važiavo vidurine eismo juosta, norėjo sukti į dešinę. Ji nespėjo pabaigti manevro, pamatė automobilį už jos, įvyko smūgis. Draugai buvo netoliese, išgirdo smūgį, atėjo į įvykio vietą. Tada į įvykio vietą atvažiavo tėčio pažįstami. Jai buvo šokas po įvykio. Juos išvežė į ligoninę. Ji neremontavo automobilio. Ji neatsimena, ar buvo įvažiavusi į trečią eismo juostą. Jai atrodo, kad ji buvo vidurinėje eismo juostoje. Ji rikiavosi į pirmą eismo juostą. Ji nebuvo sustojusi sankryžoje. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Smūgis buvo į jos automobilio dešinį ratą. Ji kalbėjo su pareigūnais ligoninėje.

Pareiškėja S. L. 2025 m. balandžio 10 d. paaiškinime nurodė, jog 2024 m. spalio 18 d. buvo tamsus paros metas. Ji važiavo Palangos plentu su N. G. savo automobiliu „Citroen“. Iš Palangos pl. suko link Tauralaukio į Pajūrio gatvę. Jų kryptis buvo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojant link sankryžos Debesų g. – Pajūrio g., važiavo vidurine eismo juosta. Jos greitis buvo apie 45 km/h. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Ji prieš sankryžą rikiavosi į pirmą eismo juostą. Ji pažiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį, rodydama dešiniojo posūkio signalą, saugiai pradėjo manevrą. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė gale automobilį. Ji rikiuodamasi pajuto smūgį į dešiniojo šono galinę dalį. Ji su galva trenkėsi į vairą, automobilį nubloškė į gatvės apšvietimo stulpą. Po įvykio ji išlipo iš automobilio ir pro šalį važiavę medikai juos pristatė į Klaipėdos vaikų ligoninę.

Iš 2024 m. spalio 28 d. S. L. tėvo A. L. paaiškinimo matyti, jog jam 2024 m. spalio 18 d., apie 20.47 val. paskambino dukra S. ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį, pats buvo išvykęs į užsienį ir į įvykio vietą atvykti negalėjo, prašė, kad nuvyktų dukros trenerė K. J. Po kurio laiko jam paskambino K. J. ir jį informavo, kad laukia, kol atvažiuos greitoji ir paims vaikus. Apie visą eismo įvykį jį informavo K. J. Po kelių dienų jis kalbėjo su dukra ir ji jam papasakojo, kad apie eismo įvykį nelabai gali papasakoti, nes nedaug ką atsimena, kadangi buvo stiprus smūgis su galva į automobilio vairą. Dukra atsimena tik tiek, kad išvažiavo nuo Palangos pl. link Tauralaukio į Pajūrio g. pas draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), su ja kartu važiavo N. G. Nurodyti, kokia eismo juosta ji važiavo, negalėjo, nes neatsiminė, kitų automobilių nebuvo. Po susidūrimo atsimena, kad su draugu susižvalgė ir tuo metu draugai, kurie vaikščiojo po rajoną ir išgirdę smūgį atėjo iki jų.

Pareiškėjos S. L. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena S. L. atžvilgiu turėtų būti nutraukiama. D. G. yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, tai nurodyta ir ekspertizės akto išvadose. S. L. patvirtino, kad važiavo antra eismo juosta. Jai nepradėjus sukti į dešinę į ją atsitrenkė automobilis „Audi“. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji darė staigų manevrą, ar būtų užkirtusi kelią „Audi“ automobilio vairuotojui. Įvykis kilo būtent dėl automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmų ir kaltės. Šitoje byloje esančios abejonės turėtų būti vertinamos S. L. naudai. Prašo skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jis automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš draugės namo. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu, pagrindiniu keliu, vidurine eismo juosta, jam degė žalias šviesoforo signalas. S. L. stovėjo prie kairės juostos, rodė posūkį į kairę, jai degė raudonas šviesoforo signalas. Jis apie 300 metrų atstumu pamatė S. L. automobilį. Tai buvo vienintelis automobilis. Staiga minėtas automobilis pradėjo keisti važiavimo kryptį, suktis iš kairės pusės į dešinę pusę, per ištisinę liniją ir riedėdamas į šoną. Jie susidūrė sankryžoje, šiek tiek už sankryžos. Jis pradžioje manė, gal S. L. įvažiuos į vidurinę juostą, todėl bandė sukti į dešinę, tačiau S. L. vairuojamas automobilis irgi važiavo į dešinę. Jis bandė išvengti smūgio, pradėjo stabdyti. Stabdymo žymės matėsi. Smūgis buvo į S. L. automobilio dešinį galinį ratą, o jam buvo į priekinį kairinį ratą. Po smūgio S. L. mašina pariedėjo, jo automobilis taip pat pariedėjo. Jam buvo šokas. Jis išlipo iš automobilio. S. L. automobilyje buvo dar vienas jaunuolis. Įvykio vietoje atsirado daug žmonių. Jis klausė, ar pildom deklaraciją. S. L. sakė, jog pildom deklaraciją. Kai abu kalbėjo, S. L. buvo prisiėmusi kaltę dėl kilusio įvykio. Policijos pareigūnai atvyko po 30 minučių. Jam neprireikė medikų pagalbos. Medikai abu jaunuolius išsivežė į ligoninę. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda už nustatyto greičio viršijimą, jog važiavo 76 km/h. Įvykio metu neiššoko oro pagalvės. Jis neginčijo šio įvykio. Jis su S. L. tėvais nekalbėjo. Jis vairuoja beveik dvejus metus. To įvykio metu jis turėjo teises vienerius metus.

Iš 2024 m. spalio 18 d. D. G. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis 2024 m. spalio 18 d. važiavo tiesiai, nebuvo visiškai mašinų (važiuojant tiesiai iš viso yra trys eismo juostos), stovėjo mergina, rodydama posūkį į kairę, staiga ji pradėjo sukti į dešinę per dvi eismo juostas į jį. Jis išsigando ir pradėjo staigiai stabdyti, atsitrenkė šonu į ją. Jis vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. spalio 30 d. D. G. paaiškinimo matyti, jog jis papildomai paaiškina, kad 2024 m. spalio 18 d., apie 20.48 val., jis po darbo su savo automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Palangos plentu nuo Klaipėdos pusės sukosi ant viaduko link Tauralaukio. Tuo metu automobilių nebuvo. Pravažiavęs viaduką matė, kad automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi trečioje eismo juostoje ir rodydamas posūkį į kairę pusę prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, tuo metu automobiliui degė raudonos spalvos signalas. Jis važiavo antra eismo juosta ir artėjant prie sankryžos matė, kad jam dega žalias šviesoforo signalas. Jam būnant netoli sankryžos automobilis „Citroen“ pradėjo važiuoti į dešinę. Jis manydamas, kad automobilis liks antroje eismo juostoje, rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą, norėdamas apvažiuoti automobilį, tačiau automobilis tęsė važiavimą į dešinę pusę link pirmos eismo juostos. Jis pradėjo staigiai stabdyti, bet nebespėjo sustabdyti savo automobilio ir kliudė Citroen automobilio dešinės pusės galinį sparną ir ratą. Po susidūrimo jų automobiliai nuslydo į sankryžą link Debesų g.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. spalio 18 d. nutarimu D. G. pripažintas nukentėjusiuoju.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Vytautas Agintas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų. Pažymėjo, kad šiuo atveju pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Citroen“ vairuotojos veiksmai, t. y. S. L. veiksmai. S. L. versija paneigta byloje ištirtais įrodymais. N. G. vaizdo įraše nurodo, kad jie stovėjo prie šviesoforo ir sugalvojo persirikiuoti į dešinę. Norėjo suktis į kairę, sugalvojo, kad suks į dešinę, nes galvojo, kad neveikia šviesoforas. Prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Liudytojas N. G., dalyvaujanti įstatyminei atstovei - mamai E. G., teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną S. L. atvažiavo jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini). Jie važiavo į Tauralaukį. Jis neatsiminė, kurioje juostoje jie važiavo. Jie sustojo prie sankryžos, prie šviesoforo. Jis žiūrėjo į telefoną, nematė tiksliai, kas įvyko. Kai pajuto smūgį, jis pamatė, kad buvo lauke daug žmonių. S. L. automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą. Jis mano, kad automobilis, kuris į juos įvažiavo, viršijo leistiną greitį. Posėdžio metu parodytame vaizdo įraše užfiksuotas jis. Jis neatsimena, ar kalbėjo su pareigūnais. Jis ligoninėje sakė tėčiui aplinkybes apie įvykį, bet tiksliai neatsimena. Po kilusio įvykio medikai nuvežė juos į ligoninę. Jis nebuvo sužalotas.

Iš 2024 m. spalio 18 d. rašytinio N. G. įstatyminio atstovo L. G. paaiškinimo matyti, kad pagal jo sūnaus paaiškinimus Pajūrio g. sankryžoje, neprivažiavus šviesoforo S. L. norėjo persirikiuoti, kad pasuktų į dešinę ir tuo metu pajuto smūgį į mašiną. Daugiau neatsimena.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog S. L. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu 16 metų asmuo. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 104 punkte nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Eismo įvykio tyrimo metu ir priimant skundžiamą nutarimą įvertinti byloje esantys duomenys, konstatuota, kad priežastiniame ryšyje su eismo įvykio ir jo pasekmių kilimu yra transporto priemonė „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai. 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-100(25) aiškiai konstatuota, kad sprendžiant iš skaitmeniniuose atvaizduose matomų vaizdų ir eismo įvykio vietos schemos duomenų, eismo įvykio metu automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėjant prie sankryžos važiavo antra eismo juosta, joje buvo užstabdytas, įstrižai į dešinę stabdant perslydo į pirmą eismo juostą, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą, priekinės ašies ratams esant ties dviračių tako ženklinimo viduriu, susidūrė su automobiliu „Citroen“. Konstatuota tai, kad susidūrimo metu automobilio „Audi“ judėjimo krypties atžvilgiu automobilis „Citroen“ judėjo įstrižai iš kairės į dešinę. Minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. G. po eismo įvykio teikė teisingus duomenis, tai yra, kad transporto priemonė „Citroen“ manevro metu, tai yra sukant į dešinę, buvo trečioje juostoje, taip priversdama jį važiuojant antra juosta staigiai stabdyti vairuojama automobilį „Audi“ ir keisti važiavimo kryptį į dešinę. Akivaizdu, kad padaryta išvada, jog atlikto tyrimo pagrindu eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojos veiksmai, vykdydama manevrą iš kairės į dešinę, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Audi“ judėjimui, yra argumentuota ir objektyvi. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje sankryžoje eismas yra reguliuojamas ir kelio ženklu Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, kuris nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti. Esantis minėtoje sankryžoje ženklas nurodo, kad iš trečios eismo juostos galima sukti tik į kairę (apsisukti), antra juosta - važiuoti tik tiesiai, pirma juosta - važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. Akivaizdu, kad šiuo atveju transporto priemonės „Citroen“ vairuotoja iš trečios juostos sankryžoje galėjo sukti tik į kairę, šiuo atveju jos atliktas manevras, tai yra sukimas į dešinę nesuprantamas ir nepaaiškinamas. Nutarimas ne teismo tvarka byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų.

Iš 2024 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio tyrėju R. Bernotu nustatytame maršrute Klaipėdos mieste tarnybiniu transportu „L11117‘ iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Pajūrio g. – Debesų g. sankryžoje susidūrė „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą, buvo „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. G. ir „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja S. L.. D. G. teigė, kad važiavo keliu Pajūrio g. ir sankryžoje jau stovėjo automobilis „Citroen“ trečioje juostoje bei rodė posūkį į kairę pusę ir jam važiuojant antra juosta S. L. pradėjo rikiuotis į dešinę pusę ir bandė važiuoti į antrą juostą. Taip jis atsitrenkė į automobilį. Kartu su S. L. važiavo N. G.

Iš 2024 m. spalio 18 d. matyti eismo įvykio metu užfiksuota kilusio eismo įvykio vietos schema. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės – automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis bamperis) ir „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas ir priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas).

Iš apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, jog S. L. nustatyta: galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kaktos srityje bei saike minkštųjų audinių sutinimu ir čiuopiama nedidele poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas ne anksčiau kaip 2024 m. spalio 18 d. 21.18 val. sužalojimas gavosi nuo nemažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kaktos sritį. Sužalojimas yra nežymaus sutrikdymo masto atitikties. N. G. nustatytas galvos sumušimas kaktos ir pakaušio srityse su saikiu minkštųjų audinių sutinimu, dešinėje kaktos pusėje ir pakaušio kairėje srityje. Sužalojimai padaryti ankščiau kaip 2024 m. spalio 18 d., 21.13 val. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietais bukais daiktais paveikus dešini kaktos ir kairią pakaušio sritis. Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Iš 2025 m. vasario 20 d. užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriui buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Koks transporto priemonių „Audi“ ir „Citroen“ sugadinimų padarymo mechanizmas?; 2) Koks buvo transporto priemonių susidūrimo (kontakto) mechanizmas?; 3) Kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti?

Iš 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-100(25) išvadų matyti, jog 1-2 p. nurodoma, kad eismo įvykio metu automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėjant prie sankryžos didesniu nei 76,2 km/h greičiu buvo važiuojama antra eismo juosta. Antrojoje eismo juostoje automobilis „Audi“ buvo užstabdytas ir įstrižai į dešinę perslydo į pirmą eismo juostą, kur prieš važiuojamųjų dalių sankirtą automobilio „Audi“, priekinės ašies ratams esant ties dviračių tako ženklinimo viduriu, susidūrė su automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu automobilis „Citroen“ dešiniojo šono galine dalimi buvo pirmoje eismo juostoje, prieš trečią nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto dviračių taką ženklinantį tolimąjį kvadratą. Susidūrimo metu automobilis „Audi“ priekiniu kairiuoju kampu su praslydimu atsitrenkė į automobilio „Citroen“ galinį kairįjį ratą ir jo aplinkoje esančia detales. Susidūrimo metu tarp automobilio „Audi“ išilginės ašies ir automobilio „Citroen“ išilginės ašies buvo smailus atviras į dešinę kampas, tai yra susidūrimo metu automobilio „Audi“ judėjimo krypties atžvilgiu automobilis „Citroen“ judėjo įstrižai iš kairės į dešinę. Po susidūrimo automobilis „Citroen“ buvo nublokštas į priekį ir dešinę pakelę, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į stulpą. Transporto priemonės po eismo įvykio sustojo įvykio vietos apžiūros metu fiksuotose vietose; 3 p. nurodoma, kad šio eismo įvykio kilimo techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojos veiksmai, vykdydamas manevrą iš kairės į dešinę sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Audi“ judėjimui; Techniniu požiūriu automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmai, – važiavo didesniu nei 76,2 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Citroen“, – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Ekspertas Virginijus Pačebutas teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina pateiktą išvadą šioje administracinio nusižengimo byloje. Patikslina, jog pateiktos išvados 1-2 p. automobilis „Audi“ atsitrenkė į automobilio „Citroen“ galinį dešinįjį ratą, o ne į kairįjį ratą. Tai techninė spausdinimo klaida. Dėl šios klaidos nesikeičia ekspertizės akto išvados. Eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojo veiksmai – vykdydamas manevrą iš kairės į dešinę sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Audi“ judėjimui. Pateiktose nuotraukose matosi „Audi“ automobilio slydimo pėdsakai. Kaip matyti pėdsakai nukrypsta į kairę. „Citroen“ automobilis turėjo užimti abi eismo įvykio juostas įvykio metu. Iš byloje esančių asmenų paaiškinimų buvo bandoma įsivaizduoti išankstinę situaciją. Eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojo veiksmai, net jei keistųsi ir automobilio „Audi“ greitis, pateikta išvada liktų tokia pati.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. PSS-20241018-221810UTC+0300 matyti, jog policijos pareigūno „Body“ kameroje užfiksuotas N. G. ir jo įstatyminio atstovo (tėvo L. G.) pokalbis ligoninėje, kurio metu girdisi, kaip N. G. nurodo, kad įvykio dieną jie stovėjo prie šviesoforo ir norėjo sukti į kairę, jie laukė, laukė, bet nesulaukė žalios spalvos, stovėjo kažkur tris minutes ir S. L. sugalvojo persirikiuoti ir važiuoti tiesiai ten toliau ir tada įdaužė į juos (vaizdo įrašo laikas nuo 00.12.44 min. iki 00.13.05); N. G. įstatyminis atstovas klausia N. G.: „kaip viskas buvo?“, N. G. įstatyminiam atstovui nurodo, jog važiavo link namų, įsuko į Tauralaukį, stovėjo prie šviesoforo, galvojo, kad neveikia šviesoforas, tada S. L. sugalvojo persirikiuoti į dešinę, kad tiesiai važiuotų, ir tada įvyko viskas, būtent, kai ji suko į dešinę, tada į automobilio galą atsitrenkė ir jie atsitrenkė į stulpą (vaizdo įrašo laikas nuo 00.16.01 iki 00.16.39).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

S. L. administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta dėl to, kad 2024 m. spalio 18 d., apie 20.40 val., Pajūrio – Debesų g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu S. L., vairuodama transporto priemonę „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vykdydama manevrą iš kairės į dešinę, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir dėl to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas keleivis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu S. L. administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu (priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo).

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu S. L. ir jo atstovas teigė, jog dėl kilusio eismo įvykio yra kalta ne pareiškėja S. L., o nukentėjusysis D. G.. Skunde pažymėta, kad KET 128 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. D. G., matydamas, kad automobilis keičia važiavimo kryptį, nevykdė minėto KET reikalavimo ir nemažino greičio bei nestabdė automobilio, o bandė jį apvažiuoti ir tuo sukėlė autoįvykį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. L. darė staigų manevrą, ar būtų užkirtusi kelią „Audi“ automobilio vairuotojui. Įvykis kilo būtent dėl automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmų ir kaltės. Šitoje byloje esančios abejonės turėtų būti vertinamos S. L. naudai.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas padarė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

KET 9 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus.

ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

Teismas, išanalizavęs pateikto skundo argumentus, išklausęs pareiškėjos nepilnametės S. L. paaiškinimus, liudytojo N. G., nukentėjusiojo D. G. parodymus teisme, įvertinęs 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-100(25) išvadas, eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, Institucijos pateiktuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotus duomenis bei kitus byloje surinktus rašytinius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju S. L. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, požymių visuma ir Institucija pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. L. atžvilgiu, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 18 d. policijos informacinėje sistemoje PRĮR buvo registruotas pranešimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl eismo įvykio, įvykusio apie 21.23 val. adresu Klaipėdos m., Pajūrio g. – Debesų g. kurio metu sankryžoje susidūrė „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). „Citroen“ vairuotoja S. L. ir kartu važiavęs keleivis N. G. pristatyti į Klaipėdos vaikų ligoninę. Byloje esančiuose apžiūros protokoluose užfiksuota, jog S. L. ir N. G. nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Nors pati S. L. įvykio dieną Institucijos apklausta nebuvo, tačiau kaip matyti iš jos įstatyminio atstovo tėvo A. L. 2024 m. spalio 28 d. paaiškinimo, jis apie įvykį po kelių dienų kalbėjo su dukra S. L. ir ši jam papasakojo, kad apie eismo įvykį nelabai gali papasakoti, nes nedaug ką atsimena, dukra atsimena tik tiek, kad išvažiavo nuo Palangos pl. link Tauralaukio į Pajūrio g. pas draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), su ja kartu važiavo N. G. Nurodyti, kokia eismo juosta ji važiavo, negalėjo, nes neatsiminė, kitų automobilių nebuvo. Paaiškinimą Institucijai S. L. pateikė tik 2025 m. balandžio 10 d., nurodydama, kad važiuojant link sankryžos Debesų g. – Pajūrio g., važiavo vidurine eismo juosta, jai degė žalias šviesoforo signalas ir ji prieš sankryžą rikiavosi į pirmą eismo juostą. Ji pažiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį, rodydama dešiniojo posūkio signalą, saugiai pradėjo manevrą. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė gale automobilį ir rikiuodamasi pajuto smūgį į dešiniojo šono galinę dalį. Teikdama paaiškinimus teisme, S. L. nurodė, kad važiavo iš Kalotės į Tauralaukį, sustojo Tauralaukyje prie sankryžos, važiavo vidurine eismo juosta, norėjo sukti į dešinę, į pirmą juostą, matė per veidrodėlį automobilį ant tilto. Ji nespėjo pabaigti manevro, pamatė automobilį už jos, įvyko smūgis. Neatsimena, ar buvo įvažiavusi į trečią eismo juostą, atrodo, kad ji buvo vidurinėje eismo juostoje. Ji nebuvo sustojusi sankryžoje. Jai degė žalias šviesoforo signalas.

Tokių prieštaringų S. L. paaiškinimų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Nors teisme, dalyvaujant mamai E. G., apklaustas nepilnametis N. G. teigė, kad neatsimena, kurioje eismo juostoje jie važiavo, tačiau patvirtino, kad S. L. vairuojamas automobilis sustojo prie sankryžos, prie šviesoforo. Nematė tiksliai, kas įvyko, nes žiūrėjo į telefoną, patvirtino ir tai, kad teismo posėdžio metu parodytame vaizdo įraše užfiksuotas jis, nors neatsimena, ar kalbėjo su pareigūnais.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. PSS-20241018-221810UTC+0300 matyti, jog policijos pareigūno „Body“ kameroje užfiksuotas N. G. ir jo įstatyminio atstovo pokalbis, kurio metu girdisi, kaip N. G. tėvui nurodo, kad įvykio dieną jie stovėjo prie šviesoforo ir norėjo sukti į kairę, jie laukė, laukė, bet nesulaukė žalios spalvos, stovėjo kažkur tris minutes ir S. L. sugalvojo persirikiuoti ir važiuoti tiesiai ten toliau ir tada įdaužė į juos (vaizdo įrašo laikas nuo 00.12.44 min. iki 00.13.05); N. G. įstatyminis atstovas klausia N. G. „kaip viskas buvo?“, N. G. įstatyminiam atstovui nurodo, jog važiavo link namų, įsuko į Tauralaukį, stovėjo prie šviesoforo, galvojo, kad neveikia šviesoforas, tada S. L. sugalvojo persirikiuoti į dešinę, kad tiesiai važiuotų, ir tada įvyko viskas, būtent, kai ji suko į dešinę, tada į automobilio galą atsitrenkė ir jie atsitrenkė į stulpą (vaizdo įrašo laikas nuo 00.16.01 iki 00.16.39).

Tikslinant gauto pranešimo aplinkybes, buvo apklaustas D. G., kuris paaiškino, jog vairuodamas „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 18 d., apie 20.48 val., važiavo po darbo savo automobiliu. Važiavo Palangos pl. nuo Klaipėdos pusės suko ant viaduko link Tauralaukio. Tuo metu automobilių nebuvo, pravažiavęs viaduką matė, kad „Citroen“ automobilis stovi trečioje eismo juostoje ir rodė posūkio signalą į kairę pusę. Tuo metu „Citroen“ automobiliui degė raudonas šviesoforo signalas. D. G. važiavo antra eismo juosta ir artėdamas prie sankryžos matė, kad jam jau degė žalias šviesoforo signalas. D. G. būnant netoli sankryžos, „Citroen“ automobilis pradėjo važiuoti į dešinę pusę. D. G. manė, kad automobilis pasiliks antroje eismo juostoje, todėl savo automobiliu persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, taip norėdamas apvažiuoti „Citroen“ automobilį, tačiau šis automobilis toliau tęsė važiavimą į dešinę pusę link pirmos eismo juostos. Matydamas, kad automobilis kelyje sukelia avarinę situaciją, D. G. pradėjo staigiai stabdyti. Kadangi D. G. savo automobilio sustabdyti nebespėjo, kliudė „Citroen“ automobilio dešinės pusės galinį sparną ir ratą. Po susidūrimo abu automobiliai nuslydo į sankryžą link Debesų g. Eismo įvykio metu D. G. nenukentėjo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. G. parodymais patvirtino, kad įvykio dieną jis automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš draugės namo. Jis važiavo pagrindiniu keliu, vidurine eismo juosta, jam degė žalias šviesoforo signalas. S. L. stovėjo prie kairės juostos, rodė posūkį į kairę, jai degė raudonas šviesoforo signalas. Jis apie 300 metrų atstumu pamatė jos automobilį. Jos automobilis buvo vienintelis. Staiga automobilis pradėjo keisti važiavimo kryptį, suktis iš kairės pusės į dešinę pusę, riedant į šoną, per ištisinę liniją ir į šoną. Jie susidūrė sankryžoje, šiek tiek už sankryžos. Jis pradžioje manė, gal ji į vidurinę juostą įvažiuos. Jis bandė išvengti smūgio, pradėjo stabdyti. Jis išsigando. Jis bandė sukti į dešinę, tačiau ji irgi važiavo į dešinę. Stabdymo žymės matėsi. Smūgis buvo į jos automobilio dešinį galinį ratą, o jam buvo į priekinį kairinį ratą. Jos mašina pariedėjo, taip pat ir jo automobilis pariedėjo. Kai jie abu kalbėjo, ji buvo prisiėmusi kaltę dėl kilusio įvykio. Policijos pareigūnai atvyko po 30 minučių. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir D. G. 2024 m. spalio 18 d. bei 2024 m. spalio 30 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo D. G. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Iš 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-100(25) konstatuota, kad eismo įvykio metu automobiliui „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėjant prie sankryžos didesniu nei 76,2 km/h greičiu buvo važiuojama antra eismo juosta. Antrojoje eismo juostoje automobilis „Audi“ buvo užstabdytas ir įstrižai į dešinę perslydo į pirmą eismo juostą, kur prieš važiuojamųjų dalių sankirtą automobilio „Audi“, priekinės ašies ratams esant ties dviračių tako ženklinimo viduriu, susidūrė su automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu automobilis „Citroen“ dešiniojo šono galine dalimi buvo pirmoje eismo juostoje, prieš trečią nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto dviračių taką ženklinantį tolimąjį kvadratą. Susidūrimo metu automobilis „Audi“ priekiniu kairiuoju kampu su praslydimu atsitrenkė į automobilio „Citroen“ galinį kairįjį ratą ir jo aplinkoje esančia detales. Susidūrimo metu tarp automobilio „Audi“ išilginės ašies ir automobilio „Citroen“ išilginės ašies buvo smailus atviras į dešinę kampas, tai yra susidūrimo metu automobilio „Audi“ judėjimo krypties atžvilgiu automobilis „Citroen“ judėjo įstrižai iš kairės į dešinę. Po susidūrimo automobilis „Citroen“ buvo nublokštas į priekį ir dešinę pakelę, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į stulpą. Transporto priemonės po eismo įvykio sustojo įvykio vietos apžiūros metu fiksuotose vietose; 3 p. nurodoma, kad šio eismo įvykio kilimo techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojos veiksmai, vykdydamas manevrą iš kairės į dešinę sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Audi“ judėjimui; Techniniu požiūriu automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmai, - važiavo didesniu nei 76,2 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Citroen“, - turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertas Virginijus Pačebutas teismo posėdžio patvirtino minėto ekspertizės akto išvadas ir patikslino išvadoje aptiktą techninį apsirikimą - išvados 1-2 p. automobilis „Audi“ atsitrenkė į automobilio „Citroen“ galinį dešinįjį ratą, o ne į kairįjį ratą. Nurodė, kad tai techninė klaida. Dėl šios klaidos nesikeičia ekspertizės akto išvados. Eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojo veiksmai – vykdant manevrą iš kairės į dešinę bei sudarant kliūtį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Audi“ judėjimui. Pažymėjo, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Citroen“ vairuotojo veiksmai, net jei keistųsi ir automobilio „Audi“ greitis. Pateikta išvada liktų tokia pati.

Teismui nekyla abejonių, jog šiuo atveju eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo būtent automobilio „Citroen“ vairuotojos S. L. veiksmai, jai vykdant manevrą iš kairės į dešinę ir sudarant kliūtį ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Audi“ judėjimui. Būtent S. L. padaryti KET pažeidimai yra būtinoji pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Kaip minėta anksčiau, šios aplinkybės užfiksuotos tiek 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-100(25), šias aplinkybes ekspertas patvirtino teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-100(25) išvadomis ir teismui eksperto duotais paaiškinimais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis D. G. tiek Institucijai, tiek teismui davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, be to, ekspertizės akto išvados patvirtina, kad nukentėjusiojo paaiškinimai logiški ir teisingi, o vairuotojos S. L. paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi, juolab juos paneigia ir teisme apklausto kartu su S. L. važiavusio N. G. paaiškinimai, kuris, priešingai nei S. L., patvirtino, jog jie buvo sustoję prie sankryžos, ir kad, jis užfiksuotas vaizdo įraše, kuomet pasakoja eismo įvykio aplinkybes paaiškinimą Institucijai rašančiam savo tėčiui L. G.

Aptarti duomenys paneigia S. L. ir jos atstovo nurodomas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad ji darė staigų manevrą, ar būtų užkirtusi kelią „Audi“ automobilio vairuotojui. Tiek ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, tiek aptartame vaizdo įraše N. G. nurodomos aplinkybės, jog būtent S. L. norėjo sukti į kairę, tačiau ilgai neužsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji sugalvojo persirikiuoti į dešinę, kad važiuotų tiesiai, t. .y. jai persirikiavus į antrą eismo juostą, tokiais veiksmais užkirto kelią „Audi“ automobilio vairuotojui ir dėl šių veiksmų kilo eismo įvykis. Taigi, visi aptarti duomenys sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti, jog eismo įvykis kilo būtent dėl vairuotojos S. L. veiksmų – vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vykdydama manevrą iš kairės į dešinę, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir taip su juo susidūrė, tokiais veiksmais padarydama administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, tačiau administracinė atsakomybė šiai vairuotojai nekyla, nes nusižengimų padarymo metu ji nebuvo sulaukusi 16 metų.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti ar keisti Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną skunde nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną kitu, nei skundžiamame nutarime nurodytu ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos S. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Vadovaujantis aptartomis ANK 666 straipsnio bei BPK 104 straipsnio nuostatomis, nukentėjusysis D. G. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų ir pateiktų dokumentų (2025 m kovo 21 d., rugsėjo 1 d., rugsėjo 3 d. sąskaitų už teisines paslaugas, grynųjų pinigų priėmimo kvitų Nr. 1206025 ir 1206036, 2025 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymo) matyti, kad nukentėjusysis D. G. už advokato V. Aginto teisinę pagalbą sumokėjo 900 Eur. Teismas pažymi, jog advokatas V. Agintas teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą dėl Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo, susipažino su bylos medžiaga, atstovavo jo interesus vykusių posėdžių metu. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį ir apimtį, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos nukentėjusiajam iš pareiškėjos S. L., o S. L. neturint pakankamai pajamų ar turto, iki ji sulauks pilnametystės, 900 Eur suma subsidiariai priteistina iš jos įstatyminio atstovo A. L.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. L. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Priteisti D. G. iš S. L. 900 Eur (devynis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, o S. L. neturint pakankamai pajamų ar turto, iki ji sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą subsidiariai išieškoti iš jos įstatyminio atstovo A. L.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.