Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui L. Š., išvadą byloje teikianti institucija –Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Š., prašydama padidinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimu priteisto iš atsakovo L. Š. nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mokamo po 101,37 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. D.. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: Kauno rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad L. Š. teiks išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt iki dukters pilnametystės. Šiuo metu dukra A yra 10 metų amžiaus, mokosi Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos 3 klasėje pagal pradinio ugdymo programą, išlaidos maistui sudaro apie 150,00 Eur, kanceliarinėms prekėms – 20,00 Eur, vaistams ir vitaminams - apie 50,00 Eur per mėnesį, dukrai diagnozuota ambliopija, žvairumas, toliaregystė, astigmatizmas, kas 3 mėnesius yra reikalinga vykti medikų apžiūrai į Kauno klinikas, kas dvejus metus dukrai atliekamos operacijos regos sutrikimams gydyti, kas sudaro 80,00 Eur per metus ir 7,00 Eur per mėnesį. Be to, dukra patiria nuolatinį stresą dėl prastos regos, žvairumo, todėl yra perkami papildai nervų sistemai stiprinti, mergaitė lankosi pas psichologą. Dukters rūbams ir avalynei ieškovė išleidžia apie 50,00 Eur, laisvalaikiui – 10,00 Eur, telefonui- 5,00 Eur, higienos priemonėms – apie 15,00 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti nepilnametei dukrai sudaro apie 20,00 Eur. Vaiko minimalių poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 330,00 Eur per mėnesį. Atsiradus papildomiems vaiko poreikiams, ieškovė finansiškai nepajėgi pati viena juos patenkinti – šiuo metu nedirba, jos vienintelės pajamos – 110,00 Eur nedarbo draudimo išmoka, taip pat 58,90 Eur dydžio išmoka vaikui, kuri naudojama išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be dukters A. Š. turi ir kitų išlaikytinių – O. D. ir D. D.. Nors turi nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini) k., tačiau tai yra vienintelė jos šeimos gyvenamoji vieta, todėl jo realizuoti ir taip pagerinti savo materialinę padėtį, negali.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė J. D.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Ieškovė atstovaujama adv. padėjėjos I. V..

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. L. Š į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurią atstovė teismo posėdžio metu palaikė, kurioje nurodė, kad teismui nustačius aplinkybes, pagrindžiančias nepilnametės A. Š. poreikių padidėjimą dėl sveikatos būklės, yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui padidinti iki 150,00 Eur kas mėnesį (dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams).

Ieškinys tenkintinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė ir atsakovas sutarė, kad atsakovas dukrai A. Š., gim (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokės po 101,37 Eur dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės (b. l. 7-8).

I. J. D kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, dukters Adrijanos poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja, taip pat mergaitė turi sveikatos problemų, dėl kurių ji patiria papildomas išlaidas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo didinimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Akivaizdu, kad šalių - ieškovės J. D. ir atsakovo L. Š. nepilnametės dukros Adrijanos poreikiai nuo 2009 metų yra išaugę (susitarimo dėl išlaikymo dydžio patvirtinimo metu dukrai buvo beveik treji metai), dukra šiuo metu yra paauglė, lanko mokymo įstaigą (progimnaziją), kas tiesiogiai įtakoja jai būtinų skirti sumų padidėjimą, daugiau kainuoja jos drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla – mergaitė lanko muzikos mokyklą, dainuoja jaunimo chore, taip pat turi sveikatos problemų – vaikui diagnozuota ambliopija, žvairumas, toliaregystė, astigmatizmas (b. l. 13-16), be to, pasikeitus ekonominei situacijai, išlaidos vaiko išlaikymui taip pat yra padidėjusios.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 18, 19) bei ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė J. D. šiuo metu nedirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 110,00 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka, taip pat 58,90 Eur dydžio išmoka vaikui, kuri naudojama išimtinai vaiko interesams. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 buto (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 24-25), taip pat 13/500 pastato-ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) k., ieškovė kartu su nepilnamete dukra A bei kitais turimais išlaikytiniais – vaikais O. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) ir D. D. gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 12) gyvena nuomojamajame trijų kambarių name su daliniais patogumais (b. l. 34). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas L. Š. yra deklaravęs išvykimą į J. K. (b. l. 38), jo vardu yra registruotas nekilnojamais turtas (duomenys neskelbtini) k. bei Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 48-54). Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, priešingų įrodymų jis byloje nepateikė.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 M. J. gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad A. Š. reikalingos papildomos išlaidos regos korekcijai, okulistų paslaugoms, taip pat vykimo į gydymo įstaigą apmokėti, vitaminams bei maisto papildams vaiko psichinei būklei gerinti. Todėl teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad siekiant užtikrinti būtinas vaiko gyvenimo ir jo vystymosi sąlygas, nepakanka išlaikymui vaikui skirti 101,37 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus A. Š. poreikius, jos tėvų turtinę padėtį, laiko, kad išlaidos jos (A. Š.) išlaikymui per mėnesį sudaro apie 330,00 Eur.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 150,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis dukrai A. Š.. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus, atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei turimą turtą, į tai, kad ieškovė išlaiko dar du mažamečius vaikus, taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, t. y. jų dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio – 101,37 Eur ? pakeitimo didinant jį iki 150,00 Eur tenkintinas, iš atsakovo L. Š. priteistinas išlaikymas dukrai A. Š., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki dukros pilnametystės.

Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pareiškus ieškinį CK 3.201 str. įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 str. nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl konstatuotina, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2016-05-30. Nagrinėjamu atveju Kauno rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimu priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo L. Š. priteistinas išlaikymas dukrai A. Š., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki dukros pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2016-05-30 priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.208 str.).

Nepilnametei A. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskirtina jos motina ieškovė J. D. (CK 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo L. Š. priteistina 13,00 Eur (150,00 Eur - 101,37 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista, taip pat 185,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str.).

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimu priteisto išlaikymo iš L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. Š., gim. 2006-01-28, (a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur, iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2016-05-30.

Nepilnametei dukrai A. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. Š. 13,00 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu) bei 185,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.