Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. I., E. N., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininkės turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Byloje nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00750 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e1-551-906/2020, išduotą pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, dėl 5 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės V. I. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Bylos duomenimis, skolininkė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su E. N.. Nėra duomenų, jog skolininkė su sutuoktiniu būtų sudariusi vedybų sutartį. Antstolis 2022 m. birželio 2 d. turto arešto aktu Nr. S1g-30058 areštavo skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininkės sutuoktiniui E. N. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaitant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Tą pačią dieną skolininkei išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, siūlant nusistatyti priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. N.. Skolininkei iki nustatyto termino nepateikus nustatytos formos sutikimo, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, antstolis 2022 m. liepos 21 d. pareiškėjai pateikė siūlymą per 1 mėnesį nuo šio siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

8. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad santuoka su skolininke yra formali, faktiškai bendro ūkio jie niekada kartu nevedė, gyvena atskirai, bendrų kreditorių neįgijo ir su skolininke neturi jokio turto, kuris priklausytų jiems kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantas akcentuoja, kad visi skolininkės įsiskolinimai kreditoriams yra jos asmeninės prievolės, kurios atsirado dar iki santuokos sudarymo ir nekyla bendro gyvenimo santuokoje ar šeimos poreikių tenkinimo pagrindu. Vertinant nurodytus atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertinęs vykdymo procese esamus duomenis, padarė išvadą, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės V. I. prievoles. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neprieštarauja apelianto pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje skolininkės V. I. prievolė yra asmeninio pobūdžio.

9. Sutuoktinių prievolės gali būti tiek asmeninės, tiek bendros (bendros – dalinės arba solidariosios). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑P‑186/2010). Taigi, išieškojimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles iš esmės gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis tikrino, ar skolininkė gauna pajamas, ar turi nekilnojamojo ar kito registruotino turto, tačiau galimybės išieškoti skolas iš skolininkės nenustatė, taip pat nustatė, kad skolininkė nedirba.

10. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi CPK 667 straipsnio paskirtis yra tik nustatyti skolininko dalį bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančiame turte, tam, kad iš jos būtų galima išieškoti.

11. Apeliantas nurodo, kad su skolininke (sutuoktine) neturi jokio turto, kuris priklausytų jiems kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, koks turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

12. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, CK 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs duomenų apie V. I. ir E. N. santuokos nutraukimą, vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, nustatęs, kad turto padalijimo faktų nėra įregistruota, pagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis kreipėsi dėl privalomos mediacijos, o greitu metu santuokos nutraukimo klausimas bus nagrinėjamas teisme. Nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė. Vertinant nurodytus apelianto argumentus pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2022 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 16 d. yra priimtas ieškovo E. N. ieškinys atsakovei V. I. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir iškelta civilinė byla Nr. e2-10918-1030/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš prie nurodyto ieškovo E. N. ieškinio pridėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos matyti, kad E. N. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su V. I. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo buvo gautas 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina tai, kad nors ieškovo ieškinys yra priimtas, tačiau šalių santuoka dar nėra nutraukta.

14. Vertinant apelianto argumentus, kad esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai, klausimas dėl sutuoktinio turto dalių kitoje civilinėje byloje negali būti sprendžiamas, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Taip pat pažymėta, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑246/2014).

15. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta dar nesant iškeltai santuokos nutraukimo bylai. Pažymėtina, kad iš ieškovo ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimų matyti, kad tiek ieškiniu, tiek nagrinėjamoje byloje apeliantas laikos pozicijos, jog sutuoktinės V. I. prievolė kreditorei VMI pagal vykdomąjį raštą, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00750, yra asmeninė sutuoktinės prievolė. Taip pat įvertintina ir tai, kad ieškiniu ieškovas nereiškia reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

16. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimą šioje vykdomojoje byloje siekiama nukreipti į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliantui išlieka teisė naudotis kitomis teisinėmis priemonėmis, tarp jų ir reikalauti iš skolininkės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nenustatyta pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl apeliantui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu apeliantas E. N. yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Įvertinus šiuos duomenis, apelianto atskirąjį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.