Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovei D. U., atsakovui A. U., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui A. U., institucijai, duodančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė tikslino ieškinio reikalavimus: išlaikymo dukrai dydį sumažino nuo 400,00 Lt iki 300,00 Lt, tačiau prašė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes sutuoktinis išlaikymo dukrai neteikė; taip pat nurodė, kad sutinka sumokėti kompensaciją atsakovui už buto dalį, tačiau gyventi bute kartu su atsakovu negali dėl jo vartojamo smurto. Paskutinio konflikto metu murtas buvo pavartotas ir prieš dukrą.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovės reikalavimas nustatyti G. U. gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš tėvo dukros išlaikymą turtu, atitinkamai skaičiuojant išlaikymą po 300,00 Lt mėnesiui, atitinka nepilnametės interesus. Mano, kad nėra pagrindo tikėti, kad tėvas mokės išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes atsakovas nedirba, neteikia net laikino išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1987-10-02 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1788 (b.l. 9). Santuokoje gimė dvi dukros, G. U., gimusi 1997-01-15, yra nepilnametė. Šalys santuokoje yra įgijusios dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-16). Turto vertinimo ataskaitoje butas įvertintas 90 000,00 Lt (b.l. 27). A. U. vardu registruotas lengvasis automobilis „BMW 324", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Ieškovė dirba, gauna minimalų atlyginimą (b.l. 44), bei socialinę pašalpą (b.l. 37-43). Iš atsakovės sąskaitos mokama už komunalines, telekomunikacijos ir kt. paslaugas (b.l. 84-104). Atsakovas nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio pagal SoDros duomenis nedirbo ir jokių pajamų nėra gavęs (b.l. 118-119). Konfliktus šeimoje ir smurto faktus įrodo pažymos iš policijos, administracinio teisės pažeidimo protokolas, medicininės pažymos, vaizdo įrašas ir fotonuotraukos (b.l. 19-21; 45-51, 83, 108-117).

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė yra tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti, o ta aplinkybė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, triukšmauja namuose, tokiu elgesiu trukdo gyventi ne tik sutuoktinei, bet ir nepilnametei dukrai, rodo jog šeimos tolimesnis gyvenimas kartu yra neįmanomas.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė, ieškinyje prašydama nutraukti santuoką ir teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus teismui, savo reikalavimą nutraukti santuoką motyvavo tuo, kad atsakovas nesirūpina šeimos išlaikymu, piktnaudžiauja alkoholiu, grįžęs neblaivus priekabiauja, vartoja fizinį smurtą. Be ieškovės paaiškinimų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad šeimyniniai konfliktai, atsakovui esant neblaiviam, dėl kurių buvo kreiptasi į policiją kilo 2010-01-04; 2010-04-05; 2010-08-13; 2011-07-11; 2012-03-24; 2012-03-25; 2012-04-09; 2012-05-01 (b.l. 19-21; 45-51, 108-117). 2012-05-01 konflikto metu sužalojimai buvo padaryti nepilnametei G. U. , pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 111). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas nedirbdamas, neprisidėdamas prie šeimos biudžeto, neskirdamas lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui, girtuokliaudamas ir vartodamas fizinį bei psichologinį smurtą šeimoje iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Konstatuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis).

Nutraukus santuoką, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.

Nutraukus santuoką nepilnametės G. U. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi atsakovas ir tuo klausimu prieštaravimų nepareiškė, šalių dukra gyvena su motina, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetą suteikdamas vaiko interesams, jo poreikiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Byloje esantis gimimo liudijimas (b.l.8) patvirtina, kad G. U., gimusios 1997-01-15, tėvai yra D. U. ir A. U. . Vadinasi, išlaikymą nepilnamečiui vaikui turi teikti abi šalys. Ieškovė nurodė, jog atsakovas daug metų nedirba, neteikia dukrai jokio išlaikymo. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Taigi, teikdamas, kad prisidėjo prie dukros išlaikymo, atsakovas nepateikė jokių teiktą išlaikymą patvirtinančių įrodymų, tik žodžiu paminėjo kelis atliktus darbus ( pvz. vartų pagaminimą), už kuriuos gavo pinigų ir parnešė žmonai. Ieškovė neginčijo fakto, kad per paskutinius tris metus ieškovas kelis kartus yra uždirbęs ir parnešęs namo nedideles pinigų sumas. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovas tris metus nedirbo, kad tik iš ieškovės sąskaitos buvo mokami visi mokesčiai, kad į ieškovės sąskaitą nebuvo įnešami jokie pinigai, išskyrus atlyginimą ir pašalpą, teismas nevertina tokio prisidėjimo prie šeimos biudžeto, kaip vaiko išlaikymo pareigos vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip tris metus nedirbo, todėl jei prie šeimos biudžeto prisidėjo epizodiškai, toks prisidėjimas negali būti laikomas pakankamu duros išlaikymu. Atsakovas pats pripažįsta, kad neteikė išlaikymo ir po teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje (b.l. 52-53). Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus daroma išvada, kad atsakovas tinkamo išlaikymo dukrai neteikė ir yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. sausio mėnesio. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pareigą teikti ieškovei išlaikymą laikotarpiu daugiau kaip tris metus vykdė netinkamai. Ieškinio pareiškimo diena yra 2012 m. sausio 30 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo 2009 m. vasario 1 d. Ta aplinkybė, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo dukrai iš tėvo anksčiau, neatima iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes tokia teisė įtvirtinta teisės normose ir atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Įstatymas nenustato, kokio dydžio išlaikymą vaikui privalo teikti tėvai, todėl nustatant įsiskolinimo dydį ir sprendžiant tolimesnio dukros išlaikymo klausimą, būtina nustatyti išlaikymo dydį.

Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį tėvas turėtų skirti ne mažiau kaip 300 litų, kadangi ji su dukra pragyvena iš minimalaus atlyginimo ir socialinės pašalpos. Dukros poreikiai minimaliai apriboti, atsižvelgiant į šeimos turtinę padėtį: ji neturi specialių poreikių, nelanko papildomų užsiėmimų, būrelių, tačiau ir labai taupant reikalingi pinigai maistui, apavui, rūbams, higienos prekėms. Ieškovė su dukra pragyvena iš minimalaus ieškovės darbo užmokesčio ir socialinės pašalpos. Atsakovas nedirba. Abu turi tą patį nekilnojamąjį turtą – butą, kurį prašo padalinti nutraukiant santuoką. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis visais atvejais turi būti toks, kad būtų patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.156 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Nustatyta, kad šalių dukra yra penkiolikos metų, jai būtina sudaryti sąlygas augti ir vystytis kaip visavertei asmenybei. Įstatymas nenustato minimalaus vaiko išlaikymo dydžio. Tačiau teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kaip nurodoma teismų praktikoje, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus, turintis (kaip pats nurodo) darbo rinkoje paklausią suvirintojo specialybę, nėra išnaudojęs visų galimybių turėti normalias jo paties ir šeimos poreikius atitinkančias darbines pajamas Byloje surinkti faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Priešingai, iš aukščiau paminėtų įrodymų apie atsakovo girtuokliavimą, nederamą elgesį šeimoje, galima teigti, jog jis pats kaltas dėl savo materialinės padėties, kaip ir dėl šeimos iširimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas visiškai patenkinti ieškovės reikalavimus ir nustatyti, kad atsakovas kas mėnesį privalo teikti dukrai 300,00 Lt dydžio išlaikymą.

Išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o turi būti priteisiamas Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Šalys santuokoje yra įgijusios butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-16) bei automobilį. Dėl automobilio tarp šalių ginčas nekyla, atsakovas sutinka, kad automobilis, kurio praktiškai šeima jau nebeturi, būtų priteistas jam, kadangi yra registruotas jo vardu. Šalys nepageidauja teismo sprendimu pasidalinti baldų, namų apyvokos daiktų, teigia, kad daiktus pasidalins taikiai. Ieškovė ir atsakovas nurodo, kad kreditinių įsipareigojimų neturi.

Ginčas tarp šalių kyla dėl buto vertės ir padalinimo būdo. Turto vertinimo ataskaitoje butas įvertintas 90 000,00 Lt (b.l. 27). Ieškovė prašo padalinti butą lygiomis dalimis po ½ ir priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą turtu, t. y. priteisti jai ½ buto dalį. Atsakovas nesutinka nei su išlaikymo turtu priteisimu, nei su buto verte, mano, kad butas turėtų būti įvertintas ne mažiau kaip 180 000,00 Lt.

Pažymėtina, kad abi šalys turi teisę ir pareigą teikti įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178, 179 straipsniai). Taigi, ieškovė pateikė registrų centro pažymą, kurioje nurodomi nekilnojamojo daikto duomenys bei turto vertinimo ataskaitą. Jokių įrodymų, pagrindžiančių buto vertę, atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad byloje vyko trys parengiamieji posėdžiai (b.l. 65-66; 79-80; 105-106). Visuose parengiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo atsakovas, jam buvo išaiškintos šalių teisės, taip pat ir teisė teikti įrodymus, teisė naudotis teisine pagalba. Iš procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) matyti, kad atsakovas naudojosi teisine pagalba, nors teisme advokatas jo neatstovavo. Parengiamasis posėdis 2012-03-27 buvo atidėtas tik atsakovo prašymu, nes jis pageidavo atlikti ir pateikti teismui buto vertinimą. Teismas įpareigojo atsakovą iki 2012-04-10 pateikti turto vertinimą ir priešieškinį, jei atsakovas pageidautų priešieškinį teikti. Atsakovas įpareigojimo neatliko, todėl teismas, nustatydamas turto vertę, remiasi Registrų centro pažyma ir turto vertinimo ataskaita, kurių nepaneigė atsakovas. Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus teismas vertina, kad dalijamo turto vertė yra 90 000,00 Lt.

Ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis. Tam neprieštarauja ir atsakovas. Nustačius, kad dalijamas turtas yra 90 000, 00 Lt vertės, sprendžiama, kad kiekvienam sutuoktiniui tenka 45 000,00 Lt vertės turtas.

Įstatymas numato ir teismų praktikoje akcentuojama, kad turtas tarp sutuoktinių paprastai dalijamas natūra. Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Šis principas taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamos bylos atveju aukščiau aptartais ieškovės žodiniais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais: policijos pažymomis, medicininėmis pažymomis, nutarimu administracinėje byloje, fotonuotraukomis, pažyma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovui pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl nepilnametės dukros sužalojimo, nustatyta, kad šalių gyvenimas viename bute neįmanomas, kad dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo ilgą laiką pažeidinėjami nepilnametės interesai. Esant tokiai situacijai ieškovei priteistina atsakovui tenkanti turto dalis natūra, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją.

Kaip jau buvo minėta, įsiskolinimo dydis už tris metus kas mėnesį skaičiuojant po 300, 00 Lt už tris metus sudaro 10800,00 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kokia forma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, priklauso nuo reikalavimo, tačiau įstatyme (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis) leidžiama teismui nustatyti ir kitokia forma, jeigu tai labiau atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Išlaikymą, kurį ateityje iki dukros pilnametystės, privalo teikti atsakovas, teismas gali priteisti tokia forma, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato galimybę priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisiant tam tikrą turtą (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1dalies 3 punktas). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas nedirba, lėšų dukrai išlaikyti neteikia ilgą laiką, nemokėjo išlaikymo net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismo posėdžio metu ne kartą teigė, kad neturi lėšų teikti išlaikymą. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo vedamą gyvenimo būdą, iš atsakovo išlaikymas dukrai priteistinas turtu: buto dalimi. Tenkinant ieškovės prašymą išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti turtu, priteistino turto vertė apskaičiuojama taip. Atsakovo įsiskolinimas sudaro 10800,00 Lt. Prievolė išlaikyti dukrą iki pilnametystės skaičiuojant išlaikymą po 300,00 Lt nuo ieškinio priėmimo dienos 2012-02-01 iki jos pilnametystės sudaro 10800,00 Lt, viso 21600,00 Lt. Tokiu būdu nustatoma, kad priteisiant išlaikymą turtu ir įskaitant įsiskolinimą, nepilnametei G. U. atitenka 1/3 buto dalis, kuri vertintina 32550,00 Lt.

Iš ieškovės priteistina kompensacija atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Iškovė išlaikymo sau iš atsakovo nepageidauja.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistina ieškovei 142,20 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 300,00 Lt už buto vertinimą.

Iš atsakovo priteistina valstybės biudžetui 648,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymą ir 1350,00 Lt už turto padalinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 1 dalis).

Siekiant užtikrinti nepilnametės G. U. interesus, sumažinti galimybę kilti naujiems konfliktams, siekiant užkirsti kelią galimam smurto panaudojimui, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės įpareigojant atsakovą A. U. gyventi skyrium ir uždraudžiant atsakovui lankytis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.65 straipsnis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1987-10-02 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1788, tarp D. U., gimusios 1966-11-02, ir A. U., gimusio 1965- 07-28, dėl A. U. kaltės. Po santuokos nutraukimo D. U., palikti pavardę "U.", A. U. - „U.".

Nustatyti nepilnametės dukters G. U., gimusios 1997-01-15, gyvenamąją vietą su motina D. U. .

Santuokos metu įgytą turtą-dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis po l/2 ieškovei ir atsakovui.

Priteisti iš atsakovo A. U. išlaikymą nepilnametei dukrai G. U., gimusiai 1997-01-15 iki jos pilnametystės bei bei 10800,00 Lt įsiskolinimą turtu, t.y. jam tenkančią dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)03, priteisti nepilnametei dukrai G. U. , nustatant, kad G. U. priklauso 1/3 buto dalis, o D. U. – 2/3 buto dalys.

Priteisti iš D. U. A. U. 12450,00 Lt piniginę kompensaciją, už jai tenkančią didesnę buto dalį.

Lengvąjį automobilį „BMW 324", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. U. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 400,00 Lt, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. U. .

Priteisti iš A. U. 1998,00 Lt valstybei ir 442,20 Lt D. U..

Taikyti laikinąsias apsaugos pareigoti atsakovą gyventi skyrium ir uždrausti jam lankytis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant sprendimą priėmusiam teismui.