- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- I-536-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02677-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Henrikas Sadauskas, Nijolė Sušinskienė
- Trečiasis asmuo
- J. R.
- Pareiškėjas
- O. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, pareiškėjos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. (J. R.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Vaitkuvienei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Danutei Ribinskienei, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto socialinės paramos centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2011-09-21 protokoliniu sprendimu O. R. neskyrė vienkartinės pašalpos iki 2 bazinių socialinių išmokų, nes pareiškėjos pajamos viršija vienkartinės pašalpos skyrimui nustatytą ribą (t. 1, b. l. 148-150).
Šalies argumentai
O. R., nesutikdama su šiuo sprendimu, teismui pateikė skundą (t. 1, b. l. 1-5), patikslintą skundą (t. 2, b. l. 137-140) ir prašo: 1) panaikinti Komisijos 2011-09-21 sprendimą (jo dalį); 2) įpareigoti suteikti pareiškėjai 520 Lt vienkartinę socialinę pašalpą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Skyrius) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2092 Lt turtinės žalos; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 12500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 5% palūkanų nuo visos atlygintinos žalos sumos ir 5% delspinigių nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškino, kad Komisija, vadovaudamasi klaidingais duomenimis, priėmė nepagrįstą sprendimą neskirti vienkartinės pašalpos. Pareiškėja pažymėjo, kad nedirba, todėl asmeninių pajamų neturi, šeimą išlaiko sutuoktinis J. R., todėl vieno asmens gaunamos pajamos skaičiuotinos nuo jo gaunamų pajamų. Kai kreipėsi dėl paramos suteikimo, pareiškėjos sutuoktinis gaudavo pajamas pagal darbo sutartį (dirbo ne visą darbo dieną) ir netekto darbingumo pensiją. Tačiau nustatant faktiškai gaunamų pajamų dydį buvo netinkamai apskaičiuota jo gaunamų pajamų suma, t. y. pažymose apie pensijos mokėjimą buvo netinkamai nurodoma asmeniui išmokėtų išmokų suma. Faktiškai iš J. R. priklausančios mokėti pensijos sumos buvo neteisėtai atliekami išieškojimai, o išmokėtų pinigų (pensijos) suma sudarė 300,49 Lt. Vadinasi pajamos vienam asmeniui sudarė vos 405,79 Lt. Pateikta suma neviršijo paramai teikti nustatytos 525 Lt ribos. Dėl to buvo netinkamai apskaičiuotas pajamų dydis vadovaujantis klaidinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2 -ojo pensijų skyriaus pažyma apie asmens gautas išmokas, kurioje nurodoma, kad J. R. faktiškai buvo išmokama po 600,97 Lt net ir tuo laikotarpiu, kai pareiškėja kreipėsi dėl paramos skyrimo. Tokia informacija neatitinka tikrovės. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio gaunamos pajamos faktiškai mažesnės nei nurodyta svarstant klausimą dėl paramos skyrimo. Iš tiesų išmokėta neįgalumo pensija sudarė 300,47 Lt, o realiai gauta suma yra netgi mažesnė, kadangi banke buvo padaryti ir kiti nuskaitymai.
Centras, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad iš jos vyro J. R. nedarbingumo pašalpos (pensijos) nuo 2010 m. spalio mėn. iki gegužės mėn. buvo daromos neteisėtos išskaitos, visą netekto darbingumo pensiją išskaičiuodavo antstolis M. D.. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13643-864/10 priėmė nutartį, kuria šie antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais ir jis įpareigotas J. R. grąžinti visą išskaičiuotą neįgalumo pašalpą (pensiją), tačiau tai iki šiol nepadaryta. Nors Tarnyba deklaruoja, kad pareiškėjos vyrui yra mokama 600,97 Lt išmoka, tačiau iš Šiaulių banko išrašo matyti, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. yra pervedama tik 300,00 Lt. Be to, iš netekto darbingumo pašalpos Skyriaus naudai dar daromos 72 Lt išskaitos, taip šiurkščiai pažeidžiant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 738 straipsnį, 739 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei įstatymų saugomus interesus.
Nurodo, kad Tarnyba ir Skyrius išskaičiuodavo daugiau kaip 50 proc. lėšų iš pareiškėjos sutuoktinio neįgalumo pašalpos, taip neteisėtai sumažindami neįgalumo pašalpos lėšas, skirtas J. R. sveikatai palaikyti. Nors Centrui iš pateikto Šiaulių banko išrašo ir žodinio paaiškinimo buvo gerai žinoma, kad jų šeima negauna visos išmokos, tačiau jis vis tiek atsisakė skirti jiems labai reikalingą socialinę pašalpą. Pareiškėjos teigimu, jų šeimos lėšų per mėnesį niekaip neužtenka pragyventi, ypač vaistams, įvairiems medicininiams tyrimams ir procedūroms, kurios yra būtinos sveikatai palaikyti, bei komunalinėms ir kitoms būtinoms paslaugoms apmokėti. Pareiškėja serga įvairiomis ligomis, todėl jai reikalingas nuolatinis gydymas medikamentais nuo skausmo ir uždegimo, o jos vyrui privalu kas trečią mėnesį daryti kraujo tyrimą dėl onkologinio susirgimo pagal gydytojo nurodymą, kuris kainuoja 37,60 Lt. Pinigų vaistams pirkti, tyrimams atlikti ir pan. nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis neturi. Dėl daromų neteisėtų išskaitų iš pareiškėjos sutuoktinio pašalpos valstybės naudai jie jaučia įtampą, išsekimą, nuolatinį stresą, sumažėjo jų galimybės rūpintis sveikata, jie neturi lėšų net būtiniausioms pragyvenimo reikmėms. Iš Šiaulių banko išrašo matyti, kad sutuoktinis faktiškai gauna tik 223,69 Lt, todėl Tarnyba pateikia melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeisdama CPK 634 straipsnio 2 dalį, CPK 738, 739 straipsnius. Valdyba, papildomai neteisėtai išskaičiuodama po 72 Lt kas mėnesį, pažeidžia CPK 738, 739 straipsnius. Centras, remdamasis tikrovės neatitinkančiais duomenimis, atsisakė jiems suteikti vienkartinę socialinę išmoką, nors jų šeimos lėšos faktiškai neviršija 525 Lt per mėnesį vienam šeimos nariui.
Pareiškėja šiuo metu jokių pajamų negauna, jos sutuoktinis J. R. iki banko „Snoras“ uždarymo turėjo galimybę dirbti vienoje įmonėje 1/2 etato bei 1 val. kitame darbe, tačiau gaunamos pajamos gerokai per mažos jų dviejų asmenų šeimai išlaikyti. Pareiškėjos teigimu, dėl gerai organizuotų sąmoningų pareigūnų ir tarnautojų neteisėtų veiksmų jų šeimos turtas buvo neteisėtai nusavintas, šeimos verslas sužlugdytas, atsirado individualių įmonių skolų našta, buvo atimta galimybė vykdyti įsipareigojimus. Per 20 metų buvo visiškai sužlugdyta jų šeimos narių sveikata. Kompetentingos įstaigos nenori pripažinti R. 1989–1993 m. sumokėtų labai didelių įmokų pensijai gauti, tinkamai apskaičiuoti jų darbo stažą bei atitinkamai tinkamo neįgalumo pašalpos (pensijos) dydžio. Pareiškėja teigia, kad yra išnaudojusi visas galimybes gauti pinigų bei artimųjų ir giminaičių paramą. Ji nebeturi už ką pragyventi, todėl privalo būti paskirta vienkartinė parama.
Gavęs patikslintus 2011-11-25 duomenis iš Tarnybos apie J. R. išmokėtą nedarbingumo pensijos dalį, Centras turėjo savo iniciatyva imtis veiksmų ir panaikinti tikrovės neatitinkančiais duomenimis priimtą sprendimą atsisakyti suteikti vienkartinę paramą. Apie tai, kokio dydžio pajamos buvo išmokamos pareiškėjos sutuoktiniui J. R. patvirtina Tarnybos 2011-11-25 pažyma Nr. Z-557 ir 2011-11-28 pažyma Nr.Z-578. Atkreipė dėmesį, kad 2011-11-28 pažymoje netgi nurodomas prierašas, kad iš J. R. pensijos vykdomi išskaitymai. Vadinasi, yra pripažintas faktas, jog iš esmės šeima gauna netgi mažesnes pajamas nei pareiškėjos sutuoktiniui išmokama netekto darbingumo pensijos dalis.
Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, jai visų pirma privalo būti atlyginta tiesioginė žala, t. y. patirti nuostoliai. Norėdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, ji yra priversta kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VVGTPT) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tam pareiškėja turėjo kreiptis į savivaldybę, vykti į VVGTPT. Taip pat kelis kartus vyko į advokatų kontorą. Be to, važiavo į Centrą, Tarnybą, Skyrių, Vilniaus apskrities VMI, VVGTPT, Šiaulių banką, pas J. R. darbdavius tam, kad surinktų būtinas pažymas ir į teismą. Kelionės bilietai kainuoja po 2,00 Lt į vieną pusę, tačiau dažnai tekdavo važiuoti su persėdimais, taigi ji patyrė apie 92 Lt tiesioginės žalos. Pažymi, kad jeigu nebūtų neteisėtų Tarnybos ir Skyriaus veiksmų, t. y. jie nebūtų pateikę tikrovės neatitinkančių domenų, ji būtų gavusi 520 Lt vienkartinę socialinę išmoką šeimai. Be to, jai tik 2011 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta 2011 m. liepos mėn. apskaičiuota 2 068,78 Lt (295,54 x 7) išmoka. Taip pat nebūtų patyrusi visuomeninio transporto išlaidų, susijusių su bylinėjimusi, skundo surašymu, suderinimu ir padavimu. Pareiškėja sugaišo laiką, taigi prarado galimybę ieškoti darbo ir uždirbti. Prašo pripažinti jos sugaištą laiką turėtomis išlaidomis pagal CK 6.249 str. ir jas minimaliai teisingai atlyginti (įvertina 2 000 Lt). Taip pat prašo priskaičiuoti 5 proc. palūkanas bei 5 proc. delspinigius nuo 2 612 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomai prašo kreiptis į prokuratūrą dėl galimai neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Centro veiksmų bei antstolio veiksmų, prašo įpareigoti sudaryti komisiją šiam klausimui išspręsti.
Atsiliepimas
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto socialinės paramos centras atsiliepimuose (t. 1, b. l. 111-114, t. 2, b. l. 160-162) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius iki 2012-01-01 reglamentavo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (toliau – ir Įstatymas), nuo 2012-01-01 – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų skirti socialinę paramą ir kitais įstatymo nenustatytais atvejais. Vadovaujantis šia Įstatymo nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-05-25 sprendimu Nr. 1-65 patvirtintas Vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Atkreipė dėmesį, kad Komisija nėra Centro struktūros dalis. Komisija, kuri priima sprendimą dėl vienkartinės šalpos skyrimo, yra sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. 30-930. Centras, vadovaudamasis Aprašo 12 punktu, iš pareiškėjos priėmė prašymą skirti vienkartinę pašalpą su visais reikalingais papildomais dokumentais, vadovaujantis Aprašo 16 punktu, Centro socialinis darbuotojas, apsilankęs pareiškėjos namuose, surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, vadovaujantis Aprašo 31 punktu, 2011-10-12 raštu Nr. 17-80-373(1.17) informavo pareiškėją apie Komisijos priimtą sprendimą. Gavusi visus reikalingus dokumentus, sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo priima Komisija. Taigi, Centras jokių savarankiškų sprendimų, skiriant vienkartines pašalpas, nepriima.
Pareiškėjai juridines pasekmes sukelia Komisijos sprendimas neskirti pašalpos, todėl Centro neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjai galėjo kilti žala, negali būti konstatuoti. Komisija 2011-09-21 posėdyje, įvertinusi visus pareiškėjos esamos situacijos (turtinės padėties) faktus ir aplinkybes (2011-09-21 posėdžio protokolas Nr. 17-29-20), priėmė sprendimą vienkartinės pašalpos neskirti, kadangi pareiškėjos pajamos viršija vienkartinei pašalpai skirti nustatytą ribą, t. y. pajamos vienam šeimos nariui sudaro 556,03 Lt. Pajamos apskaičiuotos vadovaujantis Aprašo 20, 22 punktais, Aprašo 21 punkte išvardytų į šeimos pajamas neįskaitytinų pajamų šiuo atveju nenustatyta.
Centras dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą paaiškino, kad, nagrinėjant vienkartinės pašalpos skyrimo pareiškėjai klausimą, laikytasi visų reglamentuotos tvarkos procedūrų, vadovautasi šią tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, oficialiai išduotų pažymų, viešųjų registrų duomenimis. Nenustatyta jokios institucijų pateiktos melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos apie gaunamas O. R. bei jos sutuoktinio pajamas. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Nei Centras, nei Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu sudaryta Komisija jokiais veiksmais nedarė įtakos pareiškėjos bei jos šeimos sunkiai materialinei padėčiai, sveikatos būklei. Atvirkščiai, pareiškėjos sutuoktiniui J. R. Centro direktoriaus 2011-04-14 įsakymu Nr. 17-2-123 skirta 200 Lt dydžio vienkartinė pašalpa.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsakovo manymu, šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad nėra neteisėtų savivaldybės institucijų veiksmų, kuriais būtų padaryta kokio nors dydžio turtinė ir neturtinė žala pareiškėjai, taigi nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimai dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinami.
Atsiliepimas
Centras pateiktame patikslintame atsiliepime (t. 1, b. l. 184–187) papildomai paaiškino, kad, apskaičiuojant O. R. šeimai vienkartinės pašalpos skyrimą, sumuotos visos šeimos gautos iki kreipimosi 3 mėnesių vidutinės pajamos, t. y. UAB „Verkių ūkis“ išmokėta piniginė 803,72 Lt dydžio suma kaip darbo užmokestis sutuoktiniui J. R. už birželio, liepos ir rugpjūčio mėn., nurodyta 2011-09-09 išduotoje pažymoje Nr. 11-3, UAB „Priemiestis“ išmokėta 729,60 Lt dydžio piniginė suma kaip darbo užmokestis sutuoktiniui J. R. už liepos ir rugpjūčio mėn., nurodyta 2011-09-09 pažymoje Nr. 318, bei sutuoktinio J. R. kasmėnesinė 600,97 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, nurodyta „Sodros“ duomenų bazėje. Apskaičiuota, kad bendros pareiškėjos šeimos vidutinės pajamos yra 1 112,07 Lt, o vieno šeimos nario vidutinės pajamos – 556,03 Lt. Kadangi pagal Aprašo 6 p. vienkartinė pašalpa iki 2 bazinių socialinių išmokų (toliau – ir BSI) skiriama, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP) (525 Lt), pareiškėjos šeimai vienkartinė pašalpa buvo neskiriama.
Vilniaus miesto socialinės paramos centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (t. 1, b. l. 76–79, t. 2, b. l. 164-166) atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad Skyrius remiasi Pensijų įstatymo 40 str. 1, 2, 4, 5 dalimis, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 57, 63, 69 punktais. Pareiškėja O. R. prašymą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo su reikiamais dokumentais Skyriui pateikė 2011-08-02, visi pateikti dokumentai įrašyti prašymo kvite apie pateiktus ir trūkstamus dokumentus. Tarp trūkstamų dokumentų buvo įrašyta, kad nepateikta banko sąskaita ir pažyma apie 1991–1993 metų uždarbį. Pareiškėja 2011-08-04 pateikė J. R. įmonės „Variantas“ 2011-08-10 išduotą trūkstamą pažymą apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti Nr. 12, kurioje nurodytas pareiškėjos uždarbis ir kitos pajamos, turėtos dirbant šioje įmonėje, tačiau banko sąskaitos, į kurią būtų pervedama jos netekto darbingumo pensija, nepateikė. Skyriaus specialistė, nustačiusi pažymos trūkumus, telefonu apie juos informavo J. R. ir paprašė pateikti pažymą, patikslinančią O. R. darbo laikotarpį įmonėje „Variantas“. Specialistė paprašė pateikti kopijas asmeninių sąskaitų, pagal kurių duomenis buvo išrašyta pažyma Nr. 12. Po savaitės specialistė telefonu paskambino pareiškėjai ir paprašė pateikti 1989–1993 metų asmenines sąskaitas dėl pažymos Nr. 12 išdavimo pagrįstumo patikrinimo bei pasiūlė pareiškėjai paskirti netekto darbingumo pensiją, neįvertinus į pensijos apskaičiavimą pažymos Nr. 12 duomenų. Kartu informavo, kad, atlikus šios pažymos išdavimo pagrįstumo patikrinimą, netekto darbingumo pensijos skyrimas bus patikslintas nuo pensijos skyrimo datos, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus ir, jei susidarytų pensijos nepriemoka, ji būtų išmokėta.
Pareiškėjai nepateikus pažymos Nr. 12 išdavimo pagrįstumo patikrinimui reikalingų dokumentų, 2011-09-08 buvo išsiųstas raštas Nr. (11.5.3)3-54317 J. R. mokslinei gamybinei įmonei „Variantas“, kuriame buvo paprašyta atsiųsti pažymą apie O. R. darbo stažą šioje įmonėje ir 1989–1993 metų asmeninių sąskaitų kortelių patvirtintas kopijas. 2011-10-10 buvo gautas atsakymas, kuriame J. R. nurodė, kad prašomų dokumentų pateikti neturi galimybės, kadangi jie yra prarasti. Skyrius, įvertinęs visus turimus pareiškėjos dokumentus, 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 pareiškėjai nuo 2011-07-25 paskyrė netekto darbingumo pensiją ir 2011-11-09 raštu Nr. (11.5.3) 3-69255 informavo apie pensijos paskyrimą, bet negalėjo išmokėti paskirtos pensijos, nes pareiškėja nebuvo pateikusi banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti paskirtą pensiją. Pareiškėja tik 2011-11-28 pateikė prašymą Skyriui mokėti pensiją per paštą pagal gyvenamąją vietą, nenurodydama jokių svarbių priežasčių. Skyrius 2011-12-05 raštu Nr. (l1.5.3)3-74891 informavo pareiškėją, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) direktoriaus 2009 metų gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 patvirtinto Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, jog pensijos, paskirtos po 2010-01-01, pagal nuolatinę arba faktinę gavėjo gyvenamąją vietą gali būti pristatomos tiems gavėjams, kurie: 1) yra netekę 75–100 procentų darbingumo; 2) nedirba ir gyvena vietovėse, kuriose nėra kredito įstaigų ar jų padalinių; 3) yra sukakę 80 ir daugiau metų, todėl Skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir paprašė pateikti banko sąskaitą. Skyrius 2011-12-12 gavo pakartotinį pareiškėjos prašymą mokėti netekto darbingumo pensiją per 22-ąjį paštą pagal gyvenamąją vietą, kadangi jos sunki sveikatos būklė. Įvertinus prašyme įvardytas priežastis ir, vadovaujantis Aprašo 24 punktu, buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjos prašymą ir visa laikotarpio nuo 2011-07-25 iki 2011-12-31 netekto darbingumo pensijos suma papildomu mokėjimu 2011-12-16 buvo perduota Vilniaus miesto 22-ajam paštui išmokėti pensiją pareiškėjai.
VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su patikslinto skundo dalimi, kurioje pareiškėja teigia, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus išduotoje pažymoje apie asmens gautas išmokas pateikti duomenys apie J. R. faktiškai išmokėtą 600,97 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją yra klaidingi. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis „vieno langelio“ principu 2011-12-01 išdavė pažymą Nr. 12-16-759 apie asmens gautas išmokas, kurioje nurodytos J. R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-11-30 apskaičiuotos ir išmokėtos netekto darbingumo pensijos sumos. Pareiškėja faktiškai gaunamas pajamas supranta kaip pajamas, „gaunamas į rankas“. Faktiškai gaunamos pajamos yra suprantamos kaip pajamos, kuriomis asmuo gali naudotis tenkindamas savo poreikius ar vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad asmuo turimų įsipareigojimų geranoriškai nevykdo, o yra vykdomas priverstinis išieškojimas, nereiškia, kad asmuo šių pajamų negavo. Be to, Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos sprendimas dėl vienkartinės pašalpos pareiškėjai neskyrimo buvo priimtas 2011-09-21, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius pažymą išdavė 2011-12-01, todėl ji negalėjo turėti įtakos priimant minėtą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, išduodamas pažymą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėja galėjo turėti turtinę ar neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 2, b. l. 167-169) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos šeimai vienkartinė pašalpa 2011-09-21 Vienkartinių pašalpų komisijos sprendimu nebuvo skirta, nes jo šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui viršijo valstybės remiamų pajamų dydį. Pajamų skaičiavimo pagrindimas detaliai nurodytas Centro atsiliepime. Išskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o faktiškai gaunamos pajamos Aprašo 20 punkto prasme turėtų būti suprantamos, kaip pajamos, kuriomis asmuo gali naudotis tenkindamas savo poreikius ar vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad asmuo turimų įsipareigojimų gera valia nevykdo, o vykdomas priverstinis išieškojimas, nereiškia, kad pareiškėja šių pajamų negavo. Sprendimas dėl pašalpos skyrimo pareiškėjai buvo priimtas remiantis galiojančiomis Aprašo nuostatomis, buvo laikytasi visų teisės aktuose numatytų procedūrų (surašytas Buities tyrimo aktas, įvertinti pareiškėjos pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį bei kiti pateikti dokumentai). Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokiais veiksmais neįtakojo pareiškėjos ir jos šeimos sunkios materialinės padėties ar sveikatos būklės pablogėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko kažkokius neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu ir padarė kokios nors turtinės ar neturtinės žalos. Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo skundą atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti (t. 1, b. l. 152–154). Paaiškino, kad Tarnybos 2010-12-22 sprendimu Nr. D-10-8471 J. R. buvo paskirta 600,97 Lt valstybinė socialinio draudimo pensija. Tarnybos 2011-11-25 pažymoje Nr. PAŽ-451 apie J. R. 2010-10-01–2011-10-31 išmokas yra nurodyta, kad jam nuo 2010-10-01 iki 2011-10-31 kas mėnesį buvo priskaitoma 600,97 Lt dydžio netekto darbingumo pensija. Iš paskirtos pensijos įstatymo nustatyta tvarka buvo vykdomi išskaitymai ir apie tai J. R. buvo informuojamas 2010-11-24 raštu Nr. SEU-15121.
Dėl pareiškėjos prašymo atlyginti žalą nurodė, kad Tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl valstybės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.
Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje J. R. palaikė pareiškėjos skundo reikalavimus, prašė skundą patenkinti, papildomai prašo kreiptis į prokuratūrą dėl galimai neteisėtų VSDFV ir Centro veiksmų bei antstolio veiksmų, prašo įpareigoti sudaryti komisiją šiam klausimui išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl vienkartinės pašalpos neskyrimo pareiškėjai O. R. teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2011-09-06 Centrui pateikė prašymą dėl 500 Lt vienkartinės pašalpos skyrimo (t. 1, b. l. 127). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė asmens tapatybės dokumentus, neįgaliojo pažymėjimą (t. 1, b. l. 133), pažymą apie šeimos narių pajamas už praėjusius 3 mėnesius, metinę gyventojo turto deklaraciją (t. 1, b. l. 127-147).
2011-09-06 Centro Socialinio darbo skyriaus socialinio darbo specialistė surašė buities tyrimo aktą, kuriame pažymėjo, kad pareiškėja gyvena 80 kv. m. keturių kambarių bute, jos šeimos nario J. R., kuriam nustatytas 40% darbingumo lygis, pajamas sudaro 600,97 Lt pensija, ir 511,10 Lt darbo užmokestis; bendros šeimos pajamos yra 1 112,07 Lt, pareiškėjos šeimos nario vidutinės pajamos – 556,03 Lt. Pareiškėja savo parašu patvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi (t. 1, b. l. 124). Socialinė darbuotoja pažymėjo, kad pareiškėjos netekto darbingumo pensijos dydis dar nepaskaičiuotas, sutuoktinio netekto darbingumo pensijos dalis pervedama antstoliui, todėl šiuo metu šeimos pajamos yra tik J. R. darbo užmokestis.
Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija 2011-09-21 posėdyje priėmė sprendimą pareiškėjai neskirti vienkartinės pašalpos iki 2 bazinių socialinių išmokų, nes pareiškėjos pajamos viršija vienkartinės pašalpos skyrimui nustatytą ribą. Komisijos 2011-09-21 posėdžio protokolo Nr. 17-29-20 priede Nr. 20-1 pažymėta, kad pareiškėjos sutuoktinio netekto darbingumo pensijos dalis yra pervedama antstoliams, nurodė, kad pareiškėja pateikė nekompensuojamų vaistų pirkimo čekius (117,99 Lt) (t. 1, b. l. 148-150).
Vienkartinė pašalpa – tai finansinė parama šeimai ar asmeniui, esant sunkiai materialinei padėčiai, skiriama iš savivaldybės biudžeto, jos skiriamos siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, vienkartinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (2011-06-22 redakcija) 22 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais šio įstatymo nenustatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-05-25 sprendimu Nr. 1-65 patvirtinto Vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatytais atvejais gali būti paskirta vienkartinė pašalpa iki 2 BSI, siekiant padėti šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP dydžio.
Aprašo 12 punkte buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl vienkartinės pašalpos skyrimo prašymą pateikia pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą į Centro Socialinio darbo skyrių seniūnijoje <...>. pagal Aprašo 14 punktą kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti nurodytus dokumentus, tarp kurių - asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, pažyma apie darbingų šeimos narių paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi pajamas, pažyma iš gydymo įstaigos apie ligą; pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys papildomas išlaidas ar patirtus nuostolius ir kt. aprašo 19 punktas nustatė, kad darbingo amžiaus asmenys kreipimosi metu privalo būti užsiregistravę Darbo biržoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Aprašas reglamentavo, kad į šeimos pajamas įskaitomos visų šeimos narių faktiškai gautos pajamos (20 punktas); į šeimos pajamas neįskaitoma: vaiko išlaikymui skirtos išmokos, vienkartinės išmokos (vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka įsikurti, laidojimo pašalpa, vienkartinė pašalpa, mokama gaisro, stichinės nelaimės, ligos ir kitais atvejais, kietojo ir kitokio kuro įsigijimo, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos) (21 punktas); į pajamas įskaitomos kartu su pareiškėju viename būste gyvenančio (-ių) ir bendrą ūkį vedančio (-ių) asmens (-ų) pajamos. Sprendimus dėl vienkartinės pašalpos skyrimo priima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Vienkartinių pašalpų skyrimo komisija, įvertinusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus bei atsižvelgusi į Centro socialinio darbuotojo, surašiusio buities tyrimo aktą, rekomendaciją (Aprašo 23 punktas). Pagal Aprašo 24 punktą Komisija turi teisę gauti iš Centro socialinių darbuotojų, kitų įstaigų ir organizacijų reikalingą informaciją ir dokumentus, savarankiškai tirti situaciją, lankytis šeimoje, kviesti į posėdžius socialinius darbuotojus ir kitus specialistus bei pareiškėją, o pagal Aprašo 26 punktą – sprendimai priimami dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių, sprendimas priimamas bendru sutarimu, Sprendimai įforminami protokolais, kuriuos pasirašo Komisijos primininkas ir sekretorius. Remiantis Aprašo 31 punktu pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo yra informuojamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei vienkartinė pašalpa neskiriama, raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad Komisija vadovavosi pareiškėjos sutuoktinio darbdavių UAB „Priemiestis“ 2011-09-09 pažyma Nr. 318 ir UAB „Verkių ūkis“ 2011-09-09 pažyma Nr. 11-3 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 136, 137), Sodros duomenų bazėje pateikta informacija apie J. R. priskaičiuotas netekto darbingumo sumas – po 600,97 Lt per mėnesį. Komisijos turėtais duomenimis už 3 mėnesius iki kreipimosi dėl vienkartinės pašalpos skyrimo bendras pareiškėjos šeimos vidutines pajamas per mėnesį sudarė 1112,07 Lt (729,60+803,72+600,97+600,97+600,97/3), o vieno šeimos nario vidutinės pajamos sudarė - 556,03 Lt (1112,07/2).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad išmokėtas jos sutuoktiniui pajamas patvirtina Tarnybos 2011-11-25 pažyma Nr. Z-577 (t. 1, b. l. 159) ir 2011-11-28 pažyma Nr. Z-578 (t. 1, b. l. 156), kuriose nurodyta J. R. už 2011 m. birželio-rugpjūčio mėnesius priskaičiuotos netekto darbingumo pensijos sumos (po 600,97 Lt per mėnesį), iškaitytos (po 300,48 Lt per mėnesį) ir išmokėtos (po 300,49 Lt per mėnesį) sumos. Teismo vertinimu pareiškėja klaidingai supranta Aprašo 20 punkte nurodytas šeimos narių faktiškai gautas pajamas, mano, kad į jas turėjo būti neįskaičiuotos dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškotos sumos (t. 1, b. l. 158). Aprašo 20 punkte aiškiai apibrėžtos išimtys, kokios pajamos į šeimos pajamas yra neįskaitomos - vaiko išlaikymui skirtos išmokos ir vienkartinės išmokos. Taigi, pagal antstolių patvarkymus išskaičiuotos sumos įskaitytinos į faktiškai gautas pajamas. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais asmenų, siekiančių gauti vienkartines pašalpas, pajamų sumažėjimas dėl turimų ir nevykdomų įsipareigojimų (išlaidos) negali būti neįskaitomos į faktiškai gaunamas pajamas. Pareiškėjos pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-13616-864/2010, kuria antstolis M. D. įpareigotas grąžinti J. R. nepagrįstai išskaičiuotą 600,97 Lt netekto darbingumo pensiją, nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes šiuo atveju skaičiuotos šeimos pajamos už 2011 m. birželio-rugpjūčio mėnesius (t. 1, b. l. 54-56). Šioje byloje nėra sprendžiama dėl antstolių vykdytų išieškojimų teisėtumo, o trečiasis suinteresuotas asmuo, manydamas, kad jo, kaip skolininko, interesai yra pažeisti, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl antstolio veiksmų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos vieno šeimos nario vidutinės pajamos (556,03 Lt) viršijo 1,5 VRP dydį (525 Lt), laikėsi Apraše nustatytų procedūrų, todėl Komisijos 2011-09-21 sprendimas neskirti pareiškėjai vienkartinės pašalpos yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja taip pat kelia ginčą dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, patyrė dėl Centro, Skyriaus ir Tarnybos neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjos teigimu, Centras žinojo apie neteisėtai daromus antstolių išskaitymus iš J. R. netekto darbingumo pensijos, tačiau vis tiek priėmė skundžiamą sprendimą. Kaip minėta, skundžiamą 2011-09-21 sprendimą priėmė Komisija, o ne Centras. Pagal Aprašo nuostatas asmenys, siekiantys gauti vienkartines pašalpas, prašymą ir dokumentus pateikia pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą į Centro Socialinio darbo skyrių seniūnijoje (12 punktas), Centro socialinis darbuotojas surašo buities tyrimo aktą, rekomendaciją (23 punktas), teikia Komisijai dokumentus (24 punktas). Kaip buvo nurodyta anksčiau, Centro Socialinio darbo skyriaus socialinio darbo specialistė surašė buities tyrimo aktą, kuriame be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjos netekto darbingumo pensijos dydis dar nepaskaičiuotas, sutuoktinio netekto darbingumo pensijos dalis pervedama antstoliui, todėl šiuo metu šeimos pajamos yra tik J. R. darbo užmokestis. Pareiškėja su užfiksuotais duomenimis sutiko, savo parašu patvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi (t. 1, b. l. 124). Pagal Aprašo 23 punktą galutinį sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo priima Komisija, įvertinusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus, kuriai Centro rekomendacija nėra privaloma. Teismo vertinimu, Centro darbuotojai tinkamai laikėsi Apraše nustatytų pareigų, savo veiksmais niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių ir įstatymais saugomų interesų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus.
Žalą pareiškėja taip pat kildina iš Tarnybos ir Skyriaus veiksmų, teigdama kad iš jos sutuoktinio netekto darbingumo pensijos buvo vykdyti neteisėti išskaitymai.
Nustatyta, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iš J. R. valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos buvo vykdomi išskaitymai pagal antstolės D. M. 2010-11-09 raštą dėl vykdomosios bylos Nr. 2-848/1995 (t. 1, b. l. 163); nuo 2011 m. gegužės mėnesio išskaitymai iš šios pensijos daryti pagal antstolės N. Š. 2011-04-13 raštą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0033/06/00622 (t. 1, b. l. 158); nuo 2011 m. birželio mėnesio iš netekto darbingumo pensijos vykdyti išskaitymai pagal antstolės V. M. 2011-05-16 raštą dėl vykdomosios bylos Nr. 0015/06/02307, 2011-05-17 raštą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0015/02/00042 ir Nr. 0015/09/00396 (t. 1, b. l. 155).
Tarnybos 2011-06-28 pažymoje Nr. Z-305, adresuotoje J. R., nurodyta, kad pagal 2010-11-09 antstolės D. M. patikslintą patvarkymą Nr. 0012/09/00460 vykdyti 1995-09-18 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-848/1995 dėl 27 270,40 Lt išieškojimo, iš J. R. pensijos nuo 2011-01-01 buvo vykdomi išskaitymai. Išskaičiuota suma (360,57 Lt) pervesta į antstolės D. M. depozitinę sąskaitą. Pagal antstolės 2011-02-09 patvarkymą Nr. 0012/09/00460 nuo 2011-03-01 nutrauktas išieškojimas iš J. R. pensijos (t. I, b. l. 160–161). Tarnyba 2011-11-28 pažymoje Nr. Z-578 nurodė J. R. už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-10-31 priskaičiuotas ir išmokėtas, atlikus vykdomus išskaitymus, pensijos sumas (t. 1, b. l. 156). Tarnybos 2011-11-25 pažymoje Nr. (10.4)Z-574 J. R. nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-10-31 kas mėnesį apskaičiuota ir išmokėta po 600,97 Lt netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 157).
Taigi, išskaitymai iš J. R. pensijos vykdyti pagal antstolių patvarkymus, Tarnybos darbuotojų neteisėtų savavališkų veiksmų teismas nenustatė, todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl neteisėtų išskaitymų iš trečiojo suinteresuoto asmens netekto darbingumo pensijos. Tai, kad Tarnybos 2011-11-25 pažymoje Nr. (10.4)Z-574 nenurodytos išskaičiuotos sumos iš pensijos, faktinės situacijos nekeičia, teismas jau anksčiau pasisakė, jog sumos, išskaičiuotos pagal antstolių patvarkymus, laikytinos sudėtine faktiškai gaunamų pajamų dalimi.
Teismui nenustačius neteisėtų Centro, Skyriaus ar Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra galimas žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimas, nes nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisako.
Skundo reikalavimas priteisti 5% palūkanų nuo visos atlygintinos žalos sumos ir 5% delspinigių nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl atmestinas tais pačiais motyvais.
Teismas nenustatė, kad Centras, Tarnyba ar Skyrius būtų pažeidęs įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra pagrindo priimti atskirosios nutarties ir kreiptis į prokuratūrą kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje. Bylos dėl antstolių veiksmų teisėtumo nepriskirtinos administraciniams teismams, nes nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos O. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.